Nuoširdus rūpinimasis visais keturkojų šeimininkais, kurie žūtbūt nori, kad ir jų šuo pasibėgiotų Baltijos pakrante? Ar pigus populizmas įsibėgėjant savivaldybių tarybų rinkimų kampanijai? Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai Svetlana Grigorian, Eugenijus Simutis ir Darius Kubilius užregistravo pataisą, kuri, Tarybos daugumai pritarus leistų laisvą gyventojų su augintiniais judėjimą...

Atstumas tarp Palangos ir Šventosios gyvenviečių sparčiai siaurėja, ir riba tarp jų galiausiai turėtų apskritai išnykti, sako nekilnojamojo turto ekspertai ir Palangos savivaldybės atstovai.

Palanga šiemet poilsiautojus pasitiks naujovėmis – kurorte iškilo apžvalgos ratas, iki pat jūros nutiestas takas neįgaliesiems, atsiras dar viena vieta paplūdimyje poilsiautojams, turintiems augintinius.

Regionų partijai plečiantis vakarinėje Lietuvos dalyje, jos Palangos skyriaus vadovu ir partijos tarybos nariu tapo Eimutis Židanavičius – buvęs Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, praeityje teistas už reketą ir figūravęs ikiteisminiuose tyrimuose dėl turto iššvaistymo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos biuro balandžio 5 d. duomenimis šiuo metu Palangoje sergančiųjų koronaviruso infekcija skaičius – 245 asmenys (+22 per parą). Nauji atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų – 1101,7.

Visada buvome karinga tauta. Nuo Mindaugo iki Vytauto. Turiu galvoje Didįjį, nors ir tas kitas Vytautas, dalies bendrapiliečių net žmonėmis nebenorintis vadinti, savo laiku stengėsi stiprinti Lietuvą.

Ar Palangos miesto savivaldybėje gyvena žmonių, kurie yra Valstybės Saugumo Departamento (VSD) akiraty? O ar Palanga dėl savo išskirtinės padėties – turi išėjimą į jūrą, oro uostą ir valstybės sieną su kita valstybe, Latvija, sulaukia didesnio VSD dėmesio? O ar veikia Palangoje „troliai“, „botai“ ir kiti agentai, kurie trukdė įgyvendinti svarbius...

„Į Palangą buvau nuvykusi dirbti. Mane su kitomis merginomis pakvietė į reklamos akciją. Kitu atveju vargu ar būčiau vykusi į Lietuvos pajūrį, kur viskas matyta ir brangoka“, – sakė M.Šalčiūtė.

Kiekvienas, nepamirštantis pažvelgti pro langą, supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir per keletą savaičių teko įsisavinti naujas vertybes ir gyvenimo būdo kriterijus.

Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...

Viešosios paslaugos, už kurias atsakinga vietos valdžia, neturėtų būti pelno darymo objektas, įsitikinę merai, primygtinai raginami mokesčių mokėtojų pinigais sukurtą infrastruktūrą perduoti valdyti privačiam verslui. Vidurvasarį savivaldybes pasiekė Konkurencijos tarybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų tarnybos grėsmingas raštas, kad, jei...

Kai Ruslanas, buvęs Telšių kunigų seminarijos seminaristas, ultramaratoninkas, parašė, kad netrukus į interviu vietą Klaipėdos senamiestyje atbėgs, sekundei suklusau: „Atbėgs ar visgi atskubės sparčiu žingsniu?“ Buvęs klierikas mėgsta risnoti ir Palangoje.

Valdžia visais varpais skalambija, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, kad skurdo lygis mažėja, atlyginimai auga, pensijos taip pat. Tai turėtų būti gera žinia emigrantams: grįžkite į savo tėvynę ir džiaukitės pagerėjusiu gyvenimu. Bet ne visi emigrantai tiki gerais valdžios ketinimais ir pažadais. Pakanka sugrįžti trumpų atostogų ir savo akimis pamatyti kuo kvėpuoja tėvynainiai.

Dvyliktuoju Palangos garbės piliečiu tapęs, ilgametis Šventosios parapijos klebonas Vidmantas Gricius sako, kad dar „karštą“ apdovanojimo ženklą laiko garbingiausioje vietoje. Iš prigimties santūrus kunigas šį palangiškių sprendimą vertina itin džiugiai, bet nuopelnais skuba dalintis su visais šventojiškiais, palangiškiais...

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų, juodai baltų video juostų, tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas TĄ baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese...

Trumpai atsipūtęs po visų teismų, kuriuos pavyko laimėti, 61 metų Raimundas Palaitis, buvęs Palangos meras ir vidaus reikalų ministras, atsiraitojo rankoves ir kibo į Savivaldybės tarybos rinkimus su visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“, sudaryto pabirusių kurorto liberalų pagrindu, vėliava. Tačiau, barkšt, ir kova baigta: dėl tariamai skirtingų komiteto...

Kartais pareigingai stoviu gatvėje ant šaligatvio laukdama, kada pro mano nosį prašvilps autobusas, ir aš saugiai galėsiu pereiti gatvę. Tačiau kartais, nė neatsigręždama, skuodžiu į kitą gatvės pusę. Žinau, kad taip rizikuoju savo gyvybe... Šis nutrūktgalviškasjausmas - suspėsi ar nesuspėsi - atsirado visai nesenai, ir tai yra rizikinga: gali nebesuspėti...

Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas...

Netikėti man pačiam, tačiau stebuklingai dėsningi gyvensenos pokyčiai ir visokeriopas stiprėjimas prasidėjo 1999 metų rugsėjį, kai, išeidama į atsakingą darbą „Sodros“ Palangos skyriuje, kurį ir bendradarbius vis šiltai prisimena mano 47 metai žmona Vladislava Marija ištiesė man dirželį – svarbiausiąjį „šunvadybos“ atributą: „O...

Gyveni žmogus svajingai ir spalvingai, tad ir prasmingai – kai nenusigyveni dvasiškai. Kai siela jauti mus mylinčią gegužę spinduliuojantį gyvenimą. Lauki. Tikies. Liūdi. Pralaimi... Ir pralaimėdamas – laimi. Visada yra gerbtinas galutinis rezultatas. „Arba – arba“.

Dabar – kiti laikai. Reikia, „seneli, gyventi turtingai, o ką?“ – šio rugsėjo išvakarėse pasakė Saulėtekio tako ... aštuonmetė ir vėl „įsikniaubė“ į „planšetinį“.

„Lokatoryno“ garažų kiemuose-celėse dažnai susibūriuoja vyrai. Jie visais laikais turi bendrų temų „Pasaulinio kompaso“ kryptimis. Pasaulėžiūra, nauji automobilių modeliai, valstybės valdymas, naujausi anekdotai(rusiški anekdotai ir keiksmažodžiai madoje ir dabar), „mergotyra“, futbolas ir krepšinis, vakarykščių išgertuvių ir...

„Jau kai mes tenai nuėjom, ir Mėnulis nutrupėjo“. Kaip ir kurortinė vasara. Kaip molingas jūros skardis. Vėjinių malūnų sparnai tarp Vydmantų–Rūdaičių prieš septynias mostelėjo virš Vaineikių miško priejūriais Saulę ir Užronžių pievomis lėtai plūduriavęs sidabrinis rūkas akimirksniais virto pasakiškai saulėtomis ažūrinėmis užuolaidomis.

2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į...

2007 metų spalio 19-osios dienos „Šeimininkės“ laikraščio numeryje perskaičiau širdžiai malonias ir Palangos 2018-ųjų vasaros smėlynų kaitrose gerbtinos Reginos Stundienės eilutes straipsnyje „Keramikų meilės sakmės Bebrusuose“: „Ežerų akimis besižvalgančio Molėtų krašto gražuolių Bebrusų pakrantė kadaise susemdavo visos šalies...

Pagaliau iš visos širdies ir net kaip žmoną pabučiavau Ąžuolą su laiko nujuodintu paukščių inkilu, kurie jau net 33 metus laimina kiekvieną mano ir mūsų kelionę iš Palangos į Klaipėdą ir atgal. Tas ąžuolas, – gaila, jau turintis ir sausšakių, – yra tarp paskutiniųjų iš didelio ąžuolyno šeimos brolių, kuriuos reikėjo...

Pastarąjį pusmetį man labai daug padeda Palangos asmens sveikatos priežiūros centro, kuriam vadovauja Jūratė Mikutienė, kolektyvas. Čia visiems durys greit neužsivers. Sąžiningoji medicina Palangoje – tikrai dar ne pamotė.

Ne tik šiemet mano, mūsų geroji „Šilų dvasia“, biologijos mokytoja ir iškili muziejininkė Elena Burdulienė, ir ne tik Šaukėnuose tikrai nemirs. ... ir kitąmet nemirs. ... ir po dešimties metų. ... ir po 2050-ųjų. ... net ir 2100-aisiais, 2118-aisiais, ir ilgiau...

Praėjusio kovo viduryje Palangos prieigose buvo gyva kaip Ventės rage, prie zigzaginių gaudynių paukščių žiedavimo stotyje, kai nesuprasi, kas, kur, kaip čirškia, kleketuoja, čirena, ūžia, kala, dūzgia vientisas, didus gyvybės gausmas erdvėse ir vandenyse. Bundančios Palangos garsai. Panašiai visomis kompaso kryptimis Palanga gyvena vidurvasarį.

Dailininkė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, ką tik grįžusi iš Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų plenero „Auksinio elnio dvare“ (vyko Luokės seniūnijoje), teigė esanti truputį pavargusi, nes plenerai – itin intensyvus kūrybinis darbas, reikalaujantis ne tik dvasinių, bet ir fizinių jėgų. Pora dienų poilsio, ir liepos penktą dieną ji, kartu su...

Klaipėdos universiteto architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjui prof. dr.Petrui Grecevičiui šiandien pats didžiausias džiaugsmas, kai jo studentai, realizavę savo projektus, yra laimingi, jie šypsosi, yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Svečiui Lietuvos pajūrio „Smėlynų malūnai“ ir krištolinės erdvės su Dangumi, atsispindinčiu net jūros dugne, su gausybe tarp Nidos prie Kuršių Marių jūrinių „dvivandenių“, ir Nidos Latvijos teritorijoje,valandžiukęeinant link Papės rezervato nuo Būtingės terminalo yra laisvojo, žemiškojo Rojaus siekiamybė ir galimybės pailsėti, susilieti –...

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.

Jau ketvirtas pavasaris, kai mamos dovanotą gėlę – pelargoniją – išnešu į lauką. Noriu, kad ši paaugtų, sustiprėtų, pasilepintų saulės spinduliuose. Pelargonija – ne tik gražius žiedus užauginantis augalas.Jis – mano draugas, –mamos nebėra (iškeliavo į savo kalnelį), o pelargonija gyvenamano namuose...

Balandžio 2 d, antrąją Šv. Velykų dieną, Palangos miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetiniame žygyje „Gintaro kelias“ ir akcijoje „Riedam“ bei pasirinktu būdu įveikti maršrutą Palanga – Šventoji. Šis renginys skirtas paminėti 1921 m. kovo 30 d. Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos. Kasmet žygyje...

Šalčio sukaustyta jūra nebeįstengia savo vandenis nešti tolyn. Atsitrenkusi į ledo luitus, savo dusliu alsavimu išgąsdinusi ne vieną praeivį, ji pagaliau paklūsta gamtos dėsniui (šąlantis vanduo plečiasi) ir, susitaikiusi su likimu, taikingai nurimsta. Visa ši gamtoje (ir ne tik joje) atsiradusi sumaištis man, tik prieš mėnesį laiko sugrįžusiai...

Niekas negali paneigti, kad tarp karių, palaidotų kapuose, pažymėtuose tarybine atributika, nebuvo sadistų ar žudikų, kurie 1941 m. birželio 24-osios naktį Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino mūsų 76 Lietuvos piliečius. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei vietoj kapų ir tarybinės atributikos miesto centre stovėtų pastatas, kurio viduje būtų kryžius Lietuvos istorijai...

Taip jau gyvenime būna: kartais per kvailiausius užsiėmimus (sprendžiant kryžiažodį) surandi tai, ko galbūt ieškojai ne vieną dieną. Interneto puslapyje ieškodama senovės baltų mitologijoje man reikiamo deivės vardo, suradau Marijos Gimbutienės rašytus žodžius: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“. Šis, testamentinis lapelis...

Kaskart sustoję prie Naujųjų metų slenksčio mąstome: kažin kokie jie bus mums, mūsų artimiesiems, vaikams?.. Ir kiekvieną sykį, tartum plaktuku į širdį sau prikalame pačias slapčiausias mintis ir svajones. Manome, bėdos, kurios metų tėkmėje vienaip ar kitaip neaplenks nė vieno, – prabėgs pro šalį, mūsų sveikata, kaip tas Bekingemo rūmų sargybinis, –nejudės nė...

Šiandieninis britas iš esmės nežino dviejų dalykų – kas jo laukia po mirties ir... breksit‘o. Humoras telieka humoru, tačiau jei pirmasis dalykas sekuliarizuotus britus domina mažiausiai, tai netikėtai visą pasaulį prieš pusantrų metų sukrėtęs jau bebaigiamas įtikėti politinis įvykis įnešė nemenkos sumaišties ir nežinomybės. Ir ne tik britams....

Kol dar neįsisiūbavo dabartinės valdžios aparato agitacinis vajus dėl dvigubos pilietybės, o tai gali nevalingai daryti įtaką mūsų jausmams, siūlau visiems pamąstyti – Lietuvai reikalinga ar ne dviguba pilietybė.

Žmogų priima pagal rūbą, palydi pagal protą – byloja sena patarlė. O kaip mus priima Palangos miestas?

Saulė, įkritusi į akvarelinius dažus,šaiposi iš tų, kurie sėdi ten, žemai, laukdami kada ji pagaliau pasirodys.

Jau keletą savaičių intensyviai žiniasklaidoje bei socialiniuose puslapiuose Všį futbolo klubo „Gintaras“ vadovas Marselis Balasanovas bei Všį „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius reiškia nepasitenkinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei Palangos sporto centro darbu (apie tai rašė ir „Palangos...

Valstybė yra ta, kurią ir sapnuose glostysi, kurios Upę ir pievas mintimis braidysi, kurios žodžių, tradicijų, skanių sriubų ir kepinių, turgaus bruko akmenų, žmonių vaivorykštinių nuotaikų, vestuvinių saldainių, laukiant kelyje ant šventoriaus „zomato“ kiekvieno namo langų, vaikų susitarimų ir kai kada apsigavimų, net ištikimo, ševlniaširdžio...

Susidomėjęs studijuoju, pamažu analizuoju, bandau susisteminti ir įterpti savą egzistencinę patirtį tarp neabejotinai vertingos žurnalisto-erudito Arvydo Praninsko neseniai išleistos knygos „Pokalbiai su A.“ minčių ir eilučių (leidykla „Žuvėdra“ Vilniuje, 2017 m.). Skaitymo – ne vienai dienai.

Jeigu kam rūpėtų, ką prasmingesnio aš veikiu 2017-ųjų metų liepos 16-26 dienomis, atsakau nemeluodamas ir nevaidindamas: „Miriau“. O kam pirmučiausiai turėčiau padėkoti, kad nenumiriau ir teberašau šias eilutes?

Šešiamečio Iževsko (Rusija) gyventojo Aliošos žūtis po automobilio ratais, kur berniuko kraujyje buvo surastas alkoholis (2,7 promilės),šokiravo ir visko mačiusius teisėsaugos organus. Visuomenė ir pakartotiniam tyrimui (ekshumacijai) pasirengę tėvai laukia nepriklausomos ekspertizės išvadų. Šis pretendento neturintis įvykis įvyko svetimoje...

Visada ir visur einančiojo žingsnį ir žvilgsnį sustabdo Paslaptimi dvelkianti, todėl labai gundanti, laiko ir orų egzaminus išlaikiusi iškaba, savaime pasipuošusi plona žalios, melsvos arba rudos spalvos plėvele, kuri žmonėse vadinama „patina“. Ak, kaip ji puošia, senovę atspindi varinių, žalvarinių, bronzinių dirbinių paviršius ir tuo pačiu saugo...

1965–1967 metais mes buvome kurso draugai tuomečio, ordinais apdovanotojo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete, studijuojant lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuojant ir studentaujant, keiksnojant tarybinę santvarką ir saugumiečius, pametant blaivios nuovokos ir žinojimo, kokia kalba kalbėjo mūsų mamos, senelės, kokius darbus dirbo jų vyrai –...

Praėjusių metų pabaigoje Palangos kurorto muziejus įsikūrė istorinėje atnaujintoje viloje „Anapilis“. Toje pačioje, kuri apipinta įvairiomis legendomis, neapleidžiančiomis ir vis traukiančiomis praeivius iki šiol. Atrodo, tokioje aplinkoje tinka eksponuoti ir istoriją menančius daiktus, kurie taip pat tikėtina susiję su ne viena legenda. Apie muziejų, jo veiklą kalbėjomės su...

Gyvenimas, – ačiū jam, – buvo ir tebėra visaspalvis, dainingas, sklidinas vasariškų aistrų, ir ne tik klaustukų, bet ir atsakymų, kurie žinia, į Atminties aruodus įteka lėčiau negu Lietuvos upės į Baltiją, net prireikia kelių dešimtmečių, kol patenkini smalsumą, Pažinimo skrynią, bet...

Kai biologinis laikrodis pradeda tiksėti ne mūsų naudai, privalu pasirūpinti savo užtarnautu poilsiu – senatve.

Sporto klube bendraudama su čia dirbančia senjore ponia Danute išgirdau žodžius, kurie ilgam įstrigo mano atmintyje. Kalbėdama apie dabartinį žmonių susvetimėjimą, negandas, kurios tarsi lavina nesustodamos ritasi per pasaulį, išmintingoji senolė įvardino jų atsiradimo priežastį: „Žmonės užmiršo savo Angelą Sargą. Angelai nebeturi darbo“.

Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...

Jeigu nori pajusti artėjančių 2017-ųjų šventų Velykų džiaugsmo akcentų, pamatyti nemeluotas dangiškas grožybes, jūros ir erdvių sanglaudą savo žemiškoje kelionėje, – prašau, pradėk už Naglio aukštumėlės. Visai netoli. Tik iki „Dviejų kosmosų“ ribos, skiriančios didžiąją „Smėlio valstybę“ į moterų ir vyrų pliažus. Dabar tai...

Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...

Ūkanotą ir dulksna purškiantį, bronchitu, net plaučių uždegimu gąsdinantį paskutinį 2017-ųjų vasario mėnesio sekmadienį gūrinėdamas panagliais, nužvalgydamas naujus Plaušės statinius Sermiesčio ir kitose gražiai pavadintose gatvikėse, kelis sykius stabtelėjęs Ežeralio apylinkėse galvojau: „Žiūrėk tu man, kiek čia statymų! Kas galėjo pagalvoti, kad čia...

Savo širdimi iškentėtų – Lietuvai išverktų Vilties eilėraščių knygoje „Pasaulis po langu“ (2002 m., išleido leidykla „Libra Memelensis“) prakilni, sąžininga, jautri Palangos moteris, žinoma pajūrio krašto Sibiro „Akademijos auklėtinė“, tremties poetė Stefa Večerskytė-Daukšienė rašė:

Prieš 13 metų palikdama Lietuvą, į Angliją, man svetimą šalį, važiavau tarsi užrištomis akimis:viskas nauja ir nepatirta. Laikas nepavaldus žmogaus norams.Jis(norim mes to,ar nenorim), ištrūkęs iš suspaustų žmogaus pirštų,sugrąžina mus į prisiminimus,o ateitį paverčia nežinia, baime,abejone ir ryžtu visa tai nugalėti.

1983 metais, spalio pabaigoje Vilniuje, „Minties“ leidykloje, Sieninio kalendoriaus redaktorė M. Staskevičienė moteriškai švelniu dailyraščiu priešlapyje parašė: „Kiekviena diena – istorija, ir ją kuriame mes...“

Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...

Juk jau senokai pajutom, kad mes, lietuviai, savo nenatūraliai sočiu abejingumu naikiname savo gentinį bendruomeniškumą, pilietiškumą, savosios valstybės žmogiškumą, be kurio šlubčioja visos valstybės egzistencija, t. y. gyvenimas, būtis, be ko sunku sulaukti pasaulio pagarbos ir pasitikėjimo. Neveiklumas, smurtas, abejingumas mūs mažoje Lietuvoje užmuša...

Visiems bičiuliškas Palangos miesto Garbės pilietis ir už Europos ribų žinomas archeologas, profesorius Vladas Žulkus jau seniai žavi fanatišku atsidavimu savojo „Likimo kompaso“ kryptims – pedantiškai ištirti ne tik Palangos gyvenmečių horizontus („Būta – nepramanyta – surasta – įrodyta“), įvertinti Roužės gyvenvietės...

Mes, lietuviai, nuo amžių nesame „pyragiško“ charakterio bendrija – „per amžių amžius!“ Žinoma, tobulos „smaguomenės“ niekur nerasi, bet lietuvių, būkim atviri, daug kur šalinasi, nes grubumu, nemandagumu, net agresyviu chamizmu išsiskiriame iš daugelio kitų tautų.

Šis žvitrus, smalsus, ieškantis (bet ne lengvų kelių!) ir visa, ką suradęs, gilai apmąstantis, savaip išsakantis žmogus Palangos takuose bet kuriuo paros metu, jūrai štormaujant ar štilyje, išnyra kaip savaime būtinas šviesulas, su kuriuo pabendravus greit tampa aiškesnis ir pasaulio „politinis oras“, ir gyvūnijos harmonija...

2016-ųjų metų kovo pabaigoje, vaikštant po Palangą su jai neabejingu, Lietuvoje, ypač Dainavos kraštuose labai gerai žinomu kultūrinės-tautinės-kovinės atminties atgaivintoju, unikaliai entuziastingu, iš gimtųjų namų žaviose Krikštonių apylinkėse Lazdijų rajone lietuviškojo patriotizmo genus ir šiandien išdidžiai per europėjančią Lietuvą net...

Neabejotina, kad „pats-pats-pats“ didžiausias kiekvienam iš mūsų kiekvienų metų užauginamas turtas yra išmintis. Jai gyvename, prasmei nokstam – sunokstam, kaip javų varpos Parąžės ūkininkų tvarkinguose sklypuose šalia naujojo aplinkkelio.

Absoliučiai nesvarbi jokia priklausomybė žmonių partijai, klanui, religijai, valdžios postui, verslo centrui, užtat visada brangintinas dėmesys viskam, kas skatina žmogiškumą, kas augina švelnumą ir sielos palaimą, pagarbą ir rūpestingumą gyvybei, sveikatai, aistros energijai, savęs tobulinimui, Pasaulio pažinimui.

Išėjusiųjų sielos netikėčiausiais momentais ir būdais vėl pasišaukia mus pokalbiui, „apsitarimui“, gal ir papriekaištauti dėl sykiu nespėtų nuveikti darbų. Kiekvienam – savas bokštas ir savi žiūronai. Štai spalio 26-osios drėgnadienį iš mūsų namų knygų lentynėlės tarsi šešėlis išniro sprindžio didumo...

Aną šių metų spalio penktadienį iš Vilniaus iki Palangos kad ataidėjo televizinė daina, – kaip sakoma, „ašaras varo, už dūšios griebia“:

Seniai knieti viešai prisiminti ir mūsų buitinės elgsenos esmines pastarųjų dviejų dešimtmečių permainas. Kolektyvizmą, draugiškumą, nuoširdumą pakeičia savanaudžių egoistų – pseudokapitalistų primetamas įžūlumas ir net agresyvus chamizmas. Betgi mandagumas privalomas visais laikais!

Gimstant šimtų, gal ir tūkstančių žmonių, – ne tik Palangoje! – laukiamam šio krašto istorinės-kultūrinės atminties muziejui ypatingoje visais atžvilgiais „Anapilio“ viloje, dažnusyk su miesto inteligentais, senbuviais prisimename įvairiais laikais Palangos pažangą, progresą skatinusias, savo širdžių darbais prisidėjusias asmenybes. Muziejus...

Gerbiamo palangiškio muziejininko Antano Tranyzo dėka šiek tiek pažinau ir labai nuoširdžiai apie Būtąjį Palangos laiką kalbėjomės su neeiline, išdidžios visamylinčios inteligencijos turtinga asmenybe – Lelijos herbo grafu, Palangos miesto Garbės piliečiu Alfredu Tiškevičium (1913–2008).

Kodėl palangiškes – darbštuoles moteris prisiminiau dar Žolinių išvakarėse skindamas sveikatingąsias gražuoles erškėtrožes? Aistringai žydi, aistringai ir gydo, visai žiemai stiprina imunijos sistemas, atsparumą... visaligėms. Stipresnės už cheminius vaistus, sintetiką.

„Išvažiavo ant gatavo“, – būtent dažniausias priekaištas girdimas išvykusiųjų gyventi į Vakarų šalis atžvilgiu. Ir jame yra dalis tiesos. Tai, kad gyvenimas vienas ir tautiečiai ieško galimybių geresniam gyvenimui, neturėtų būti smerktina. Juk prieš dešimtmetį balsavome už narystę Europos Sąjungoje, kurioje laisvo žmonių...

Vartant prieš ketvirtį amžiaus – 1992 metais redaguoto „Palangos“ savaitraščio komplektą, žvilgsnis užkliuvo už detektyvinę, tačiau gerai pasibaigusią istoriją priminusių mūsų paviešintų tekstų. Tekalba... jie patys.

Tada, kai niekur žemaitiškų provincijų statybvietėse ar „renovavietėse“ nebuvo melsvų lauko biotualetų, kai joks lietuviškas vaikas nesižvalgė į kompiuterinius „Porno-portalus“, kai garvežys „Lietuva“ buvo be priekabiaujančio triraidžio „TSR“...

Stebiuosi žvejų kantrybe Paupiuose, paežerėse ir Palangoje, ant promenadinio tilto į jūrą.

Labai malonią, naudingą, reikalingą dovaną birželio pabaigoje, laukdamas svečių iš ne visada svetingojo kapitalizmo, gavau iš malonaus, profesionalaus, paslaugaus dar nuo gerbiamos Allos Valužienės laikų, šios darbščios Palangos „turistinės industrijos ugdytojos“, kolektyvo. Tai 2015 metais Vilniuje išleista Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Daugelis tipinių, stereotipais besivadovaujančių lietuvių nusistebi, kad aš visas vasaras leidžiu Palangoje. Jų nuomone, Palanga yra tik J. Basanavičiaus gatvė, jūros tiltas ir nuomojama gyvenamoji vieta. Tokią nuomonę turintiems žmonėms kyla klausimas, ką taip ilgai galima veikti Palangoje? Vieną dieną nueini į paplūdimį, kitą ant tilto, trečią į parką ir muziejų, ketvirtą nuvažiuoji...

Palangos koncertų salės ateitis pamažu grimzta į rūką ir tampa vis sunkiau įžiūrima bei nuspėjama.  

Ilgėliau nebuvus Šventojoje, žvilgsnį sušildė ir kai kurie vietos Horizontą labai atšviežinantys akcentai. Tai, visų pirma, neeilinės asmenybės, idealisto kunigo Antano Valiuškos alėja, kurią įrengiant, ąžuolus saulei keliant, labai prisidėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracija, miesto tarybos nariai. Tai vadinamojo Alkalnio...

Šio teksto pradžioje rūpi pakartoti vieno ne pirmos jaunystės buvusio „Palangos elito“ „aksakalo“ frazę: „Gerumas – ne profesija“.

O gal ir nekvaili tie 200 kvadratinių metrų didumo dvariukų-kotedžų statytojai Palangos prieigose. Stato – turi už ką. Gal ir gausiašeimiai. Man tiek daug nereiktų. Ir ne tik man. Ir broliui, genetinį tėvo giminės smėlį Aukštaitijoje Ukmergėje ankstokai „pasirinkusiam“ redaktoriui ir publicistui Kęstučiui G. (1953–2014). Aš tik dabar suprantu Kęsto...

Ir aš peršuoliavau lietuvių iš visų kraštų gabumus, darbštumą liudijantį Palangos gegužinį 2016 metų kermošių. Čia vartotina naujos kartos sentencija: „Susirinko visi Lietuvos „bogatyriai“. Analogija rusiškam „bogatyri“. Prasmė – panaši: „Galingas ir gerovėje gyvena tas, kas šventei jau...

Ir sutapk tu man taip: Meilės dieną arba deivės Mildos šventės dieną, gegužės 13-ąją, lyg stebuklinėje pasakoje „Vilniaus vėjai“ į Palangą atpūtė šiais laikais deficitinį lauknešėlį. Tai – žinomos Lietuvos renginių organizatorės, scenaristės, žurnalistės, subtiliai Laiko dvasią ir vaikų poreikius jaučiančios Rasos Praninskienės knyga „Knygos, vaikai...

Pasilabinkim kuo širdingiausiai su žaliaakiu pavasariu, su žiedų ežerais. Tai ir yra gyvenimo Aistra. Esmė ir prasmė. Viltis. Meilė, kelianti geismą – „Kuo ilgiau ČIA“.

Atrodytų, jog klausimas visai ne retorinis. Nuo pat Birutės, XV amžiuje didžiausios Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės – valdovo Vytauto motinos, vardo paminėjimo XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio parašytoje „Bychovco kronikoje“ iki šių dienų toks klausimas nekėlė jokių abejonių ne tik eiliniams...

Tarp septynių reto grožio raštuotų duonkepalio dydžio akmenų apatinėje knygų sekcijos dalyje mūsų namuose Saulėtekio take buvau 2015 metais įsirengęs... miniatiūrinį Lietuvos „Lurdą“. Senjoras suvaikėjo? Lyg ir ne. Vaikiškumu „kvepiu“

Originalumu ir laisvakratiška gyvensena garsėjusius literatus, muzikantus, dailininkus vis iš naujo atranda visų laikų tautinės kultūros tyrinėtojai. Tarp jų – ne tik „Palangos tilte“ pernai aprašytasis, Palangoje ne sykį elegantiškai gastroliavęs ir vyną su mūsų vyrais „degustavęs“ dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jam Palangos...

Gera įsimena ilgam.  

Originalumu ir laisvakratiška gyvensena garsėjusius literatus, muzikantus, dailininkus vis iš naujo atranda visų laikų tautinės kultūros tyrinėtojai. Tarp jų – ne tik „Palangos tilte“ pernai aprašytasis, Palangoje ne sykį elegantiškai gastroliavęs ir vyną su mūsų vyrais „degustavęs“ dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jam...

Mano kartos vyno „degustatorių“ gretos stipriai išretėjusios, vos vienetai eurus skaičiuoja. Daugelis nužvalginėja Žemės „giluminius gręžinius“, tektoninius plyšius, o apsukresnieji suka galvas, kaip išsikovoti dangaus raktininko švento Petro simpatijas ir rasti „blatą“, gaunant malonių ir stabilesnių dieviškųjų...

Jeigu ne žurnalistika, ne literatūrinės vagos ir net „šunvagės“, jeigu ne knygos, kuriose – visas žmogiškumo kodeksas,jeigu ne žinių ir šviežumo paieškos“, – mauk... bėk... greit... dabar... tuoj pat – „į Numerį“,– jeigu nespėčiau „su jūra Palangos akių“...Tai mano gyvenimas būtų beaistris ir...

Antanas Neverauskas 1923 m. pradėjo tarnybą Povilo Plechovičiaus kavalerijos pulke. Tarnavo trejus metus. Visi kavalerijos kariai buvo gerai apmokyti, o P. Plechavičius buvo tautos žmogus, labai atsidavęs Lietuvai. Jis kariams skiepijo meilę tėvynei ir Lietuvai. Tėvas pas jį prižiūrėjo ne tik savo, bet ir pulko vado arklį. Abu – ir tėvas, ir Povilas Plechavičius –buvo kilę...

Kovo 21 dieną į Palangą atvyko gausi kultūros bei istorinio paveldo specialistų ir Seimo narių komanda. Tai buvo planinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvyka, siekusi susipažinti su kurorto paveldo objektų šiandienine būkle, numatyti priemones jų apsaugai nuo galimų negatyvių objektų savininkų veiksmų, taip pat ir savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų bei įmonių...

2016-ųjų kovo 21-ąją įvyko Palangos kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Į susirinkimą užsiregistravo 192 unijos nariai. Retai kada unijų susirinkimuose balsuoja tiek daug unijos narių. Trečią kartą iš eilės per paskutinius dvejus metus susirinkimo pirmininku išrinko šių eilučių autorių Evaldą Petrauską. Į pirmininkus buvo pasiūlytas ir Centrinės unijos...

Grubumas. Chamizmas. Agresija. Ramiai kalbančio pašnekovo staigūs „perkirtimai“ kitos „kapotkalbe“...

Ne tik aš, bet labai daug „senjoriškosios“ Palangos bendruomenės narių, inteligentija, lieratūriniai, politiniai kaliniai, tremtiniai, tarp galimų „kandidatų“ būti TIKRŲ miesto Garbės piliečių „olimpe“ pirmučiausiai minime ateinančią gegužę neeilinio gimtadienio sulauksiančią, pagarbiausių žodžių vertą Stefą Večerskytę-Daukšienę.

Šventieji net viduržiemio speiguose – jaukios, savos mūsų Palangos laiškininkai. Daugiau šioje nesenstačioje, pavasariškoje pašto komandoje yra laiškininkių. Štai perrašau malonios inteligentiškosios mūsų pašto viršininkės ranka tuoj tuoj po Naujamečio šventimų rašytą raštelį, nepaisant nė...

Aš nebijau išgirsti: „Nutilk, filosofe“. Ne. Ir kalbėsiu, ir rašysiu, nors buvo gyvenimo keliuos ir tokių „TSKP pareiškėjų“, dar 1964–1969 metais „raudonpelkės“ Kelmės rajone: „Mes tau uždrausim rašyti“. Kas taip geidė – jau numirę. Rašysiu bent iki Algio Čekuolio metų. Mintys, kojos...

Vilkijos – Ariogalos žvyrkeliu, o paskutiniaisiais metais – nors siauručiu, bet pagaliau asfaltuotu „greitkeliu“ per mažne 68 metus esu ne tik pervažiavęs autobusais, dar pokario „Pirmūno“ kolūkio „polutarkomis“, „Gazikais“, „Moskvičiais“, šeimos „luksiniu“ „Žiguliuku“, didelę dalį arkliuku...

Praėjusį penktadienį Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ valgyklos salė, taip kaip įprasta, buvo pilnutėlė. Čia vakarienės metu visi reabilitacijos kursą atliekantys poilsiaujantieji klausėsi palangiškių saviveiklininkų koncerto. Nepaisant lietingo oro saviveiklininkai susirinko bemaž visu pusvalandžiu anksčiau, metodiškai...

Meilės abėcėlė neišsitenka raštingų žmonių raidyne nei žodyne. Meilė pirmučiausiai yra švelnus gerumas, atlaidumas, netgi reiklumas, sąžininga savikritika ir net artimo kritika, drausmingumas, nes juk visos priemonės yra geros, kurios veda į gerą tikslą.

Net tai, kas buvo vakar yra praeitis. Nueitis. Istorija. Net šios eilutės, atitraukus plunksną nuo balto lapo jau... praeityje. 2005 metais išleistoje mano knygutėje vidutinio mokyklinio amžiaus sklaitovams „Linksmųjų vėjų karalystė“ (dailininkas – Juozas Griušys) išspausdintas eilėraštis „Sekundė – amžina plaštakė“:

Eugenijus Matuzevičius. Dažnai jį menu. Susitikus 1986 metais Palangoje, kurią, kaip dauguma plunksnos brolių, jis nepaprastai mylėjo, čia gimė dešimtys melodingų, širdimi rašytų posmų apie jūrą („Negeski, švyturio ugnele“), – jų niekam ir niekada nenubrauki! – gerbiamas Eugenijus jam būdingu bosiuku išdudeno: „Kaip, broleli...

Į mano rankas žolynams vystant 2015-ųjų metų Palangos Saulėtekio take tarsi netyčia čia įslydo pavydėtinai kokybiškai Vilniuje išleista 1983-ųjų „Poezijos pavasario“ knyga. Ją Kelmėje tada man padovanojo ir šiandien tarp 1980 m. talentingųjų Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos kūrėjų minima poetė Regina Biržinytė (1949–1996), užrašiusi:...

Antanas Šabaniauskas „Dainavos“ ir „Šaltinėlio“ baruose dainavo 10 metų. Podiumą – mažąsias scenas paliko tik 1982 metais, sulaukęs beveik 80 metų. Tačiau ir po to dar daug kur dainuodavo įvairiomis progomis. Atėjo 1987 metų sausis ir Antanas, išėjęs pasivaikščioti kaip paprastai be kepurės, persišaldė ir vasario 9 d. mirė nuo...

Minčių žvilgsniais „nuskenuodamas“ karališkai kapitalistinės Belgijos dangų – skaidriai melsvą, mažne angelišką horizontą Briuselio oro uosto prieigose, švytinčius, tarsi dideli gyvsidabrio cigarai lėktuvus, prifarširuotus poniškų galvų, gluminančias gausa ir aš, lietuvis literatėlis, Šaukėnų – Palangos miškų...

2015-ųjų vasarą atsveikinau dukart: spalio 2-ąją arti „Medvalakio obuoliukų“ teritorijos, į kurią patekau per aplinkkelio „šernų vartus“, lepšiaujant, ir spalio 4-ąją, nuo Anaičių – Šaipių pusės aplinkui apeinant už jūrą aukščiau esantį Plazės ežerioką, kaip tartų aukštaičiai, o tada, smėlynų patalais palei jūrą...

Šiemet, 2015-ųjų birželį, važiuojant „aukštabusu“ iš Kauno į Palangą, mano 30-metę „Tremtį vasaros langais“, tarsi nubudus iš miego sielos žvilgsniai intuityviai apglobė Nemakščių apylinkes. Mane vėl pasišaukė Algirdas Verba. Poetas, Komjaunimo premijos laureatas. Šios žemės sūnus, žinomas mūsų literatūrinis brolis ir...

Rugsėjo 24-osios rytmetį virš Palangos, už Sodų gatvės, per šimtą metrų pakibus indiškai skaisčiai „viršvasario“ Saulei, ryškiai smagesniu net už Eurą žvilgsniu, per Klaipėdos – Liepojos plentą dviratį ištikimai vėl numynė į darbą pažįstama Elytė Socrūpyba. Apspangęs nuo jos šypsenos, staiga aš vėl prisiminiau......

Artėjant „visaliaudinei“ Stalo šventei Palangoje ant diskusinių svarstyklių pasimečiau keletą rugsėjo ryto minčių. Gerai, kad yra sugalvotas stalas, bet gyvenime vis tiek svarbiausia yra tai, kas sėdėjo, sėdi ir sėdės už to stalo. Geraširdiški pašnekovai, derybininkai, taikdariai, bičiuliai su vyno taurėmis ar „kavaholikai“ su...

Žurnalistika yra smalsi ir smalsiųjų tenkintoja, kaip povandeninė enciklopedija, o žurnalisto galva („smegeninė“) – tarsi nukritusio lėktuvo (bet nebūtinai!) „juodoji dėžė“, kurioje, sprendžiant iš pilotų, stiuardesių ir keleivių dialogų, garsų, mechanizmų rodmenų gali spręsti ir apie skrydžio tėkmę ir, – jeigu taip trapios Lemties, skirta!...

Šį ne vienerius metus mintyse brandintą tekstą išsyk knieti pradėti 1994 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Konfucijus. Apmąstymai ir pašnekesiai“. Juodu ant balto „įkalta“ gyvenimiška sentencija: „Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nepažįsta, liūdniau, kai tu nepažįsti žmonių“.

Šį optimistišką vyruką, nepasimetantį sudėtingiausiose gyvenimo situacijose „filosofiško sarkazmo“ menininką prisimenu dar iš 1965–1966 metų Vilniaus universitete, kai visad besišypsantis aukštaitis Rimantas Šavelis „šienavo“ žiūrovų aplodismentus ir simpatijas aktų salėje, būdamas studentiškos...

Ant 2015-ųjų „Rudens slenksčio“, ištirpstant rugpjūčio pievų kvapams, ilgėjant nuosavam kiekvieno iš mūsų Šešėliui ir Nakties žingsneliams, jau bandome apibendrinti, į vieną šių metų Atminties skrynutę sukrauti ryškesnius šio „laisvojo smėlynmečio“ „karnavalinius“ vaizdus, dialogus, įspūdžius iš...

Kai aš, Palangos „dvaro raštvedys“, smalsaudamas vasarėjimo ženklų ir akcentų pajūrio pusmiestyje, Virbališkės take galvojau, kurioje vietoje gegužės rytą girdisi muzika ir jaunų balsai, netoli „Luizos“ susitikau kuklų, santūrų, velniškai darbštų, žemaitiškai atkaklų, originalų, idėjomis verdantį menininką Vytautą Kusą...

Visose pasaulio valstybėse gali keistis santvarkos, prezidentai, gali vykti žemės drebėjimai, gali atsirasti net „Balutės po karalienėm“, o Golfo srovė vis tiek sušildo jūras, po to – ir rūras, ir... Palanga išgyvena savą, kurortinį sezoną nuo liepos 18-osios iki rugpjūčio 18-osios. Taškas be kablelio. Nes rugpjūčio šešėliai – ilgyn...

Kodėl šį, 2015-ųjų pavasarį, ypač vešli pajūrio pievų ir medžių žaluma, visos gėlės pabudo beveik vienu metu, o žiedų spalvų vaivorykštės putote putoja visuose prietakiuose ir pašaliuose, kur tik akys užmato – arti Šaipių ir Palangos gyventojų jaukiuose kiemuose, naujo aplinkkelio prieigose ir Šventosios apylinkėse, kur buvom numynę dviračių...

Buvusi palangiškė Silva Aniulytė-Pojuner augino du vaikus, mokytojavo. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Vilniuje susipažino su britu Piteriu Pojuner'iu, kuris buvo atvažiavęs su visa savo šeima į Lietuvą, ieškodamas giminės šaknų. Piterio seneliai buvo kilę iš Lietuvos, XVIII amžiuje palikę šalį apsigyveno Jungtinėje Anglijos...

Prieš gerą dešimtmetį Individualistų menininkų grupei vadovaujantis dailėtyrininkas, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, pasakojęs man apie menininkų kūrybinį kelią, kartojo: laisva valia išreikšti save per tik kiekvienam suprantamas menines formas yra moto, kuriuo menininkai gyvena ir kuria. Tada, tik išsivadavus iš sovietinio lagerio, buvo...

Viešnia iš Vilniaus, pasivaikščiojusi mūs Virbališkės gyvenamojo rajono Saulėtekio taku, žaliomis Taikos, Sodų gatvėmis, grįžusi pietums emocingai išsakė savuosius įspūdžius. „Kokie turtingi jūs čia, Palangoje, esat: aplinkui lanku ėjau ir suskaičiavau net tris visur Lietuvoje, o ypač sostinėje ir kituose didmiesčiuose visiems tėveliams ypatingai...

Vėl maloni dovana pasiekė mūs namus Palangoje iš Klaipėdos. Tai – šviežut šviežutėlė VšĮ „Bernardinai.lt“ nepriekaištingai poligrafiškai gyveniman išlydėta 240 puslapių apimties knyga „Atžalyno“ dvasia gyva“. Neabejojau, kas siunčia. O, taip, tai nemilstantys tautos istorinės atminties žadintojai, kalbos ir...

Septintą pavasarį, nė viena mašina, net kibiru (!) juodžemio nepadedant „neetatiniams“ savanoriams – tik savo širdžių sprendimu gėlynėlių kiemuose tvarkytojams, o daug 2008 metais žadėjusiems komunalininkams (net lūžusio gluosnio „neapkarpė”!) su darbščiosiomis mūsų kiemų moterimis be vieno lito, bet ir dabar – euro...

Kas yra Istorija? Istorija, mano manymu, yra TAI ir TEN, kur savo gyvuosiuose keliuose, takuose, darbuose jaučiame ESANT ŠALIA kūniškai mirusį, tačiau dvasia dar tebegyvą žmogų. Žmogiškumą. gyventi padėjusias ir dar padedančias mintis, protingus patarimus, kurių (juk būna!) tuo momentu gyvam nesinori klausytis, girdėti, tačiau kokie jie svarbūs ir prasmingi, kai žmogus...

Tikrai netikėjau, kad mano Likimas privers būti dar ir bendraamžių „Nekrologų rašytoju“. Nekyla ranka rašyti žodį „mirė“. O praėjęs kovo 28-ąją amžinųjų Verbų sekmadienis išsivedė ir ryškias, savitas pėdas lietuviškuose literatūros ir aktualios, aštrios, net skausmingos publicistikos horizontuose palikusį, visų pirma, pajūrio...

Amerika manęs nepaliauja stebinusi: grožiuosi ir nuoširdžiai stebiuosi amerikiečių kruopštumu ir savitai tvarkoma aplinka. Aplinkos tvarkymo klausimai sprendžiami praktiškai – nesudėtingai ir įdomiai. Daugelis jų aplinkos puošimo detalių labai panašios į mūsiškes. Pavyzdžiui, nepaprastai išradingai tam panaudojami gamtoje natūraliai...

„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...

Štai nesimiegant vartinėju 2014-ųjų gruodžio 8-ąją, Pilnatyje, prieryčiais. Vieną iš retesnių ir savaip įdomesnių asmeniniame archyve dar užsilikusią knygikę ir... Iš naujo „susipažįstu“... su palangiškiais.

Lietuvos piliečiai, kasmet deklaruojantys pajamas, raginami skirti 2 procentus nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei. Iniciatyvos informuoti visuomenę apie tokį plačiai prieinamą būdą paremti šalies ginkluotąsias pajėgas ėmėsi Antano Guogos paramos fondas ir Lietuvos kariuomenė.

Aš su šeima Palangoje, Saulėtekio take, apsigyvenome 1985 m. spalio mėnesį. Redaktorinių darbų čia nebuvo, o „Lietuvos jūreivis“ tik žadėjo, žadėjo, žadėjo... Bet pažadai – dar ne grūdai. Redaktorius melavo. Visiems. Net sau. Iki Naujųjų 1986 metų padirbėjau Lietuvos jūrų laivininkystės sukarintoje apsaugoje („VOCHRE“) naktiniu sargybiniu Melnragėje...

Mes, tremtiniai, atplėšti nuo savojo krašto, nors ir gyvenome sunkiomis sąlygomis, minėdavome Vasario 16-osios šventę.

Nužvalgant pastaruosius 30 metų nuo jau Palangoje kantriai užsiaugintos savosios „Žurnalistinės kopos“ istoriniu-kraštotyriniu žvilgsniu aš visai rimtai nepavydžiu palangiškių gerbiamam istorikui, neišdidžiam lauktojo mūsų Palangos krašto muziejaus direktoriui Jūračiui Viktorui Liachovičiui. Kažin, ar jis dabar ramiai miega? Mintys gręžia...

Nudžiugau, kad ir sausio antroji, jau po 2015-ųjų sutikties fejerverkų, atgaivino pačią smagiausią mano gyvenime svaigomanijos atmainą – „Neramių kojų sindromą“.

Gaisrininkai ir statybininkai dažnai pranoksta net visa nušluojančios, naikinančios ugnies kantrybę. Ir Palangos žmonės, kurdami žavų miestą, daug sykių įrodė esą stipresni už stichijas. Smėlėtos gatvelės virto eurobulvarais, o bakūžėlės – „moderniais Svečių namais“. Po to, kai turtingų grafų Auksas „atrado“ Palangos šilus pajūrio smėlynuose... Po...

Yra pasaulyje visai nepažįstamų, žmones magiškai sugiminiuojančių vietų. Štai visada (ir praėjusį spalį – lapkritį), eidamas poetiškaisiais smėlynais arti jūros „Prūsijos pusėje“, jau Šaipių – Plazės pusėje, vienoje vietoje ramiausiai stabteliu ir nusiimu savo „Akmenkuprę“. Tą vietą jau gal šešetą metų vadinu...

Prieš 48 metus, vieną šaltą žiemos vakarą, išlipusi iš lėktuvo Palangos oro uoste Alla Valužienė vylėsi, jog šioje šalyje ji sukurs laimingą gyvenimą sau ir savo šeimai. Šiandieną, Naujųjų metų išvakarėse, prieš metus išgyvenusi sunkią ligą, visiems žmonėms ji linki geros sveikatos (jos...

„Lašas akmenį pramuša ne jėga, bet dažnai krisdamas“, – akcentuoja dar studijų metais Vilniuje, 1965–1970 metais, į minčių taupyklę „įlašėjusi“ Kinijoje populiari sentencija, o žodį „sentencija“ (lotynų k.) žodynas išaiškina, jog tai – „trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis“.

Šiandien kurorto neįmanoma būtų įsivaizduoti be meilės, ištikimybės bei atsidavimo simbolio – skulptorės Nijolės Gaigalaitės sukurtos skulptūrinės grupės „Jūratė ir Kastytis“. Simboliška, kad nuo „Jūratės ir Kastyčio“ skvero prasideda poilsiautojų ir palangiškių pamėgta promenada, gavusi Meilės alėjos pavadinimą. Legendą apie žvejo...

Nenumaldomai tirpsta 2014 metų dienos, o tuo pačiu ir laikas skirtas šių metų numatytiems darbams atlikti. Paskubėkite įgyvendinti ne tik savo svajones, bet ir pasižadėjimus! Gruodžio 3 dieną2014-12-03 padėjome įgyvendinti sibiro Sibiro tremtinio, Palangos jūros šaulių šeštos kuopos būrio vado Petro Neverausko užsibrėžtą tikslą – dar dviems Kretingos...

Kolorado valstijoje, privažiavę Almos miestelį, vietinėje kavinukėje abu su Kirilu šiek tiek pasistiprinome ir, svarbiausia, pasitikslinome kelią į „South Park City“ – aukso ieškotojų muziejaus teritoriją. Netrukus privažiavome didžiulį karjerą, kuriame darbai kalnakasybos tikslais dar tebevyksta iki pat šiol. Apie tai akivaizdžiai liudijo...

Stebėtinai šiltas ir ilgas 2014-ųjų ruduo pajūryje, Palangos krašto teritorijoje, taip pat ir visoje Vakarų Lietuvoje. Kad dar spalio 18-ąją vos ne „Vyturio“ poilsio namų kieme, paberžiais lepšes rinktum, - šitaip man dar gyvenime nėra tekę nei Zanavykijoje, Gelgaudiškio panemunių šiluose, nei Šaukėnuose, kur 1977 metais mamos...

Ši nuostabi moteris tebėra unikalioje enciklopedinėje knygoje „Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos“ (Kaunas, 2013 m.) skiltyje. Praėjusią savaitę, 2014-11-19, Vilniuje, tarsi netikėto žaibo pakirsta, Irena Beržienė atsisveikino su lietuviško rudens niūruma. Tačiau ir neeilinės vertės krašto literatų kūrybos almanache „Takai per...

Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų...

Aš esu ateistas. Labiau, tikriau – panteistas. Tas, kuriam būna labai gera ir maloniai smagu, kur švelnu, neužgaulu, logiška, mandagiai etiška, o žvilgsniui, tad ir sielai – meniškai erdvu, žaisminga. Čia ir valtis virsta skraidykle. Agresyvus grubakalbių pranašumas erzina, jau veda iš kantrybės, skatina kuprine nešioti...

Dar šiemet, kiekvienam egzistencinių pamąstymų pilną lapkričio pirmąją pasidovanojau įsimintiną žygį Palangos krašto apylinkėmis. Čia visur – poezijos žemė ir jūra, visaip žadinanti fantaziją ir geismą visa tai regėti, suvokiant kaip žemiškąjį rojų, ir... kuo ilgiau, sveikiau, žaismingiau.

Taip yra net... išgelbėjus iš jūros narsų žmogų. „Kodiel vyna, o ne abudu?“ – išgirdau a. a. pamainos viršininko Broniaus Rudavičiaus klausimą vietoje pagyrimo. – Ir dar, pons Gedmin, žinok, kad be gelbėjimo liemenių pats su vaikais po jūrą iki Nimerzatės neskraidytumėt. Vot tap“.

Gal ne vienas iš mano bendraamžių, kurių jaunystė – 22x3 metelių – esame „velnio nešti ir pamesti“, tačiau ir 1970–1990 metais idealiai žinojome ne tik takus į knygynus, bet ir į Šiluvos atlaidus, net į Tėvo Stanislovo Paberžę, atradome Jaltą ir Talino senamiestį, o su žmona Vlada net ir Vladimiro Visockio kapą Maskvoje, Leningrado fontanus ir...

Man visą gyvenimą nuo pat 1966-ųjų gruodžio Vilniaus universitete sveikatingo gero ir visokeriopų kūrybinių sėkmių linkintis, o pats labai kantrus literatūrinių-žurnalistinių arimų vagotojas ir „Gairių“ mėnraščio redaktorius Algis Kusta, paruošęs ir 2012 m. kovo numeryje jo redaguojamame žurnale išleidęs apysmagių eiliavimų puslapį „Šiam pasauly...

Miestų herbų ištakos atsirado dar XII a. antrojoje pusėje. Pradžioje herbas buvo riterio asmens simbolis – jo šeimos ženklas. Vėliau šis atributas tapo paveldimu ir   ženklino ne tik asmenį, bet ir bajoro-riterio gimtinę. Europos miestų herbai atsirado XIII amžiuje. Miestui gavus Magdeburgo, ar kitos konstitucijos teises, būdavo patvirtinamas heraldikos...

Idealiausiai karštą, gyviausiai kurortinę 2002 metų liepos dieną, tikrai džiaugsmingai dirbant gelbėtoju Vanagupės poste, nuo tol man tapusiame dvasinio Prisikėlimo šventa likimine vieta, irkluojant mėlyną valtelę pro šalį karališkai oriai praplaukė dviejų muzikalių jaunų, gal ir susiporavusių žmonių katamaranas (tamilų kalboje „kattumaran“ –...

Mano kartos nugyventasis laikmetis, Būtasis laikas lygintinas su Upe, kuria plaukti sykiu link Jūros (arba Ateities gerovės) lengva, paprasta ir gera atrodė tik iš pirmo žvilgsnio.

  ... nes savas savą iš dūšios „dulkina“, o mes dažnas už tai padėkodamas savo engėjui vis tvirtėjam. Ypač nervais. Savo tautiečio-kaimyno, net brolių niekinimas ir dvasinis „murkdymas“, išnaudojimas, vertimas tarnu egoistinio „Ponystės viruso“ ugdymui du pastaruosius dešimtmečius tapo lietuvių elgsenos norma, net...

Palangos gyventojai, net suvažiavėliai čia iš kitų Lietuvos regionų užsibuvo po 20-30, o ir daugiau metų, nes užsigrūdino ir skausmingai nebereaguoja į pelkynams artimesnę „pajūrio meteorologiją“. Net kai užgelia sąnarius, „laužo“ kaulus ar kamuoja podagra.

Namuose Palangoje netikėtai atradau 1963 metų liepą išduotą, o 1961 -aisiais buvusio Užvenčio rajono spaustuvės išleistą Šaukėnų vidurinės mokyklos išduotąjį Mokinio bilietą Nr. 12.

Palangoje, ramioje Žemaitės gatvelėje, savo rankomis pastatytame name gyvena 97-erių sulaukęs Jurgis Kuzmickas. Jis – seniausias Lietuvos balandžių augintojas. Į klausimą, kaip sulaukus tokio garbingo amžiaus išlikti tokiu jaunu, senolis, primerkęs savo žydras akis pakelia jas į dangų ir juokdamasis sako: „Ką žinosi, gal suradome eleksyrą amžinai...

Vasaros pabaigoje Palangos Švenčiausios Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukso žiedus sumainė ir santuokos priesaiką priėmė palangiškė Marija Česnavičiūtė ir britas Eliotas Austrinas (Elliott Austrin). Medaus mėnesį praleidę Jungtinėse Amerikos Valstijose jaunavedžiai jau grįžo į Didžiąją Britaniją, bet jie, kaip ir jų gausi vestuvių svita, iki šiol mena vestuvių...

Tikrai poetiškai rugpjūčio antrojoje pusėje prasidėjo 2014-ųjų „grybapjūtė“. Karščius pakeitusios trys liūtingos paros ūmiai „užvirino“ jaunų ir žiliukų palangiškių grybautojų aistras. „Kazlėkais naujų kotedžų stogus galėtume uždengti. Pilna visur. Sveikų, kaip baltasriubės miltiniai kleckiukai. O ką, patys tikriausi baravykų...

Tai – Tremtis, Emigracija, Okupacija. Mes visi – viename, XX -ajame amžiuje. Vienoje, bendroje Kančioje vienas vasariškai viltingas Gyvenimas, užklotas lietuviško Žodyno – Dainyno ir ... samanų skara.

Metai bėga nesulaikomai, negrįžtamai. O norėtųsi, kad jie atgal atsisuktų. Mama sakė, kad į mokyklą pradėjau eiti nuo sep tynerių, kaip ir kiti vaikai. Nuo mažens buvau ramus vaikas, paslaugus pagalbininkas tėvui. Iki mokyklos buvo trys kilometrai. Patiko man mokytis, tad Mokytojai mane pagirdavo, o tėvai dėl mano mokslų vargo neturėjo. Su giliu dėkingumo jausmu lenkiu galvą mano pirmajai...

2005 metų rugpjūtį „Senjorų prezidiume“ jūros tilto prieigose ant suoliuko, pasak vieno Virgučio, moterų, net šių laikų merginų aistrų galimybes ir techninius reikalus gyvai aptarinėjo trys nesugriūvantys Palangos vyrai – fotografas-operatyvininkas Harvidas, fotografas-portretų laureatas Mangustas ir 80 metų „Berluskonio stiliaus“ palangiškis...

Prisipažinsiu, vaikiai ir visi mieli palangiškiai, aš, Gediminas, aš esu labai nelaimingas, kai pamatau „zgrabnesnę“ moteriškę, aš tuoj pat, nors man greit 67 metai, pasijuntu „Joje esantis“. Seksas vyrą ramina, kaip jūros horizontas. Oi, aš dabar daug moterikių pamylėčiau, pavoliočiau kaip tešlą šližikams.

Visiems bent kiek mąstantiems žmonėms būdinga tausoti, puoselėti medžius, krūmus, želdinius ir visa kas gyva mūsų nuodėmingoje žemelėje. Man, kaip ir daugeliui palangiškių, malonu, kad miestas yra gražinamas, puoselėjami žalieji plotai. Malonu, kad priešingai nei kai kuriuose netgi greta esančiuose miestuose, mūsų kurorte stengiamasi medžius genėti, menkaverčius šalinti...

Vasaros parodų paviljonas – architekto Albino Čepio kūrinys, įtūpęs uragano padarytoje erdvėje S. Daukanto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje, praeityje menantis įdomias ir reikšmingas, garsinusias Palangą ne tik Lietuvoje, parodas.

Iš darbo vakarinėje pamainoje sugrįžęs vyras pasakojo, jog šiek tiek užtrukęs darbe. Važiuodamas paskutiniu reisu (vyras – miesto autobusų kompanijos vairuotojas) pastebėjo senutę, kuri ilgą laiką ramiai važinėjosi autobusu ir niekur nežadėjo išlipti. Vyras pažino senutę, ji važiavo neteisinga kryptim. Susisiekė su savo kompanijos...

Praėjo vos aštuoneri metai, kai pusmetį vyniojausi darbininko pareigose su grėbliais, kastuvais, karučiais, žemaičių karneliu vadinamu Palangos botanikos parko takais, vos aštuoneri nuo 2006-ųjų, o pokyčių – vienu mažu karneliu nebepaveši, jau net gero „gruzoviko“ neužtektų. Labai šviesi darbinė patirtis. „Trydmolį dėk“! –...

...Grįžus iš įkalinimo man dar ketverius metus neleido tęsti antrame kurse nutrauktų studijų, nes pase buvo įrašas „položenija o pasportach“, draudžiantis gyventi universitetiniuose miestuose. Išvažinėjau ne tik Kauną, Vilnių – ir Leningradą, Maskvą, Gardiną, bet veltui

Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar...

Kai aš supratau, jog sąmoningai darydamas nuodėmę, tarsi brisdamas per seklią upę, (suvokiant – kur brasta, kad nenuskęstum!) esi pranašesnis už kitus ir netgi giriamas, man visi tie linksmumai taip patiko, kad aš kai kada, atvirai tariant, net „užsižaisdavau“. Man anksti patiko nekaltas melas, man patiko būti dėmesio centre, patiko, kai antroką pagiria...

Iki savivaldos rinkimų 2015-ųjų vasarį ar kovą liko visai nedaug. Gerai paatostogavę, įdegę ir pasiturškę Baltijoje, politikai jau rudenį išsiims didesnio ar mažesnio kalibro ginklus ir žengs į politikos fronto liniją- prasidės rinkimų kampanijas. Ko jie gali tikėtis artėjančiuose Tarybų rinkimuose? Kuo jie labiausiai įsiminė miestelėnams, žiniasklaidai per daugiau kaip tris...

Mūsų Palanga – nuostabus miestas-kurortas. Ypač jis išgražėjo per paskutiniuosius keletą metų. Atvažiavę svečiai, ypač rusų tautybės žmonės, gira mūsų miestą. Girdėjau net sakant: „Kaip gerai jūs padarėte, kad atsiskyrėte nuo mūsų...“

Su abejotina praeitimi Artūras Paulauskas net po dviejų pralaimėtų prezidento rinkimų ir toliau nesigėdija aktyviai politikuoti.

Tik judesys vedasi į priekį Gyvenimą ir visokeriopą pažangą, tik judesys sveikatina žmogų, įsiūbuoja jūrą ir, spartinant vasarėjančius žingsnius, praturtina Palangą. „Ei, žmogau, tik eidamas tu ir šįryt būsi laimingas, nes yra dvipusės galimybės: Klaipėdos pusėj – „vydūniškoji“, turtinanti sielą ir kūną, Liepojos pusėj –...

Be abejonių, tokio pavadinimo, teksto kodu tapusio klausimo aš gyvas čia nesitikėjau, tačiau, ir netikėtai užkluptas, nesutrikau: „Pasižvalgykite atidžiau tarp berželių Liepų tako – Klaipėdos plento   57 sankirtoje ir tikrai surasite“, – atsakiau nemirksėdamas specialiai nulipusiai nuo dviračio moteriai prieparkyje, pakeliui į Migracijos tarnybą.

Kuo garsi Palanga?   Ilgai galvos sukti netektų. Akimirksniu į galvą šauna jūra, pušynai. Birutės kalnas. Gintaro muziejus. Tiltas į jūrą…Dabar štai ir senasis Kurhauzas beveik   atstatytas…

Man dar nemirusių „baltosios Bohemos“ ir studijų Vilniuje bičiulių – rašytojų Viktoro Brazausko ir Jurgio Kunčino portretai nuspalvinti pastelinėmis spalvomis, žmogiškai švelniomis spalvomis. Mus vienijo trečias – su juo 1968 metais supažindino V. Brazauskas. Tai Paulius Širvys – visų pirma, lietuvis, gamtos vaikas, valstietis...

Sena ir senas tradicijas puoselėjanti šalis jaunam žmogui suteikia dideles galimybes. Tačiau yra ir kita medalio pusė: šioje laisvėje gali greitai tapti niekuo. Gyvendama miesto centre moteris stebėdavo vakarais iš „pabų“ išsvirduliuojančius jaunuolius, žolės parūkymas – taip pat lyg ir nieko blogo, o ką jau kalbėti apie vietines valkatas, kurie...

Moteris galvojo, jog 50 metų – tai garbingas jubiliejus jai, užauginusiai tris vaikus, užbaigusiai aukštuosius mokslus, nebijojusiai gyvenimo kryžkelėje sustoti, pasverti, prieš žengiant kitą žingsnį. Šiandieną, kažkada pasirinkto naujo kelio pradžią ji traktuoja kaip galimybę pakeisti savo gyvenimą iš pagrindų (jei nori išlikti – neatsigręžk)....

Aš vėl smagus nėriau į šiek tiek jaunesnių savo metų prisiminimų duburį, kai su literatūrinei-filosofinei aplinkai, knygoms neabejingu dar moksleiviuku sūnumi Mindaugu 1993 metų rugpjūčio 18-ąją, nuvažiavę iš Palangos į Kauną, pravėrėme trečiojo „Nemuno“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, publicisto, nūnai daugeliui poezijos gerbėjų dar tikrai...

„Kvaily, sumanei stot į profkę, koks iš tavęs bus žmogus? Vaikščiosi tepaluotom rankom ir kojom, tavo vaikai paišinais pilvais bus pasmerkti visą gyvenimą būti ubagaus“. Turbūt ne vienas mūsų ankstyvoje jaunystėje esame girdėję panašią suaugusiųjų formuluotę apie pagrindinę mokyklą baigusius jaunuolius, nusprendusius pasirinkti amatininkiškas...

„Gedka, rapūha, Griša Rasputinai, velnie, aš esu dievas, kuriuo niekas netiki. Bet ir tu toks. Ir dauguma žmonių. Dauguma apsirengę Šėtono aistrų kailiniais, bet klijuojamės sau angelų sparnus. Netikėk, bet... nesišalink nė vieno“.

1981 metais išleistą Justino Marcinkevičiaus (1930-2011) knygą „Dienoraštis be datų“ atsiverčiau ir skaitinėjau vasario paskutinį šeštadienį, 10 valandą ryto. Savaime parskrido „į mintį“. Atminimai parvedė prieš dvejus metus mus palikusį gerasielį žmogų, kurį šiltai prisimename ir čia, Palangoje, amžinos Baltijos jūros...

Trečiadienį asociacijos „FotobienalėLT“ prezidento Ado Sendrausko kvietimu į susitikimą, kuriame pristatytas projektas „Palanga. Kraštiečių portretai“, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyriun susirinko gausus būrys miesto visuomeninių organizacijų bei bendruomenių atstovų.

Pavadinime įrašytos sparnuotos frazės reikšmė daugeliui yra žinoma: kalbama apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsiranda kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Senais laikais šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus liaudžiai būdavo pranešama apie senojo karaliaus mirtį...

Šėtoniškai klampoki, meteorologiškai absoliučiai neprognozuojami 2013-ieji metai man ir artimųjų ratui Saulėtekio take baigėsi nemeluotai šauniai. Eilinį kartą galiu ram iai tarti: „Blogai gyventi nepavyko (nors tai kai kam gal nepatiko)“.

Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...

Iš tolimos mano praeities išliko vaikystėje praleisti metai. Tai buvo sunkus išlikimui badmečio laikas nuo 1948 iki 1953 metų pavasario, kai mirė didžiausias dvidešimto amžiaus tautų budelis Josifas Visarionovičius Stalinas. Tai įvyko 1953 kovo 5 d. Mes, tremtinių vaikai, šokinėjome ir mėtėme į viršų savo kepures, kai apie 13 valandą sužinojome šią naujieną. Visi lietuviai labai džiaugėsi:...

Prisipažinsiu Jums – kiekvieną sykį grįžęs į Palangą trumpoms atostogoms, pasijaučiu lyg būčiau atvykęs į užsienio šalį. Savaime suprantama, jog viskas mūsų iniciatyvios ir itin miestui atsidavusios valdžios dėka gražėja neįtikėtinais tempais. Kinietiškas anekdotas, jog po metų grįžęs į Šanchajų neberasi senos gatvės, labai tinka ir mūsų kurortui. Tačiau aš jaučiuosi šioks toks svetimkūnis....

„Ale žinai, tie bulgarai ir rumunai užplūs Angliją, atims iš mūsų darbus. Kaip siaubingai jie ten gyvena, už kelis svarus per mėnesį palapinėse, juk čigonai jie “, - maždaug prieš mėnesį vietos turgelyje nugirdau su siaubu akyse šnekučiuojant dvi senyvo amžiaus angles. Būtent metų sandūra Ūkanotojo Albiono šalyje buvo paženklinta panikos, nerimo bei...

„Taip buvo visados ir per amžius amen...“ – kalba maldos žodžiai, kuriuos galime garsiai „išstaugti“ ant jūros kranto Šventojoje, kuri tokia buvo 1986-1989 ir tokia pati – 2013 metų gruodžio 17 dieną. Tikrai ne europietiškas vaizdelis. Net Aliaska tvarkingesnė. Provincijos rutina, pušinėliuose arti švyturio aplink...

Bendrovei „Palangos šilumos tinklai“ vadovauja naujas direktorius Tomas Jurgutis, gruodžio 9-ąją laimėjęs konkursą ir poste pakeitęs vos porą metų jame išbuvusį lapkričio 25 d. iš pareigų atleistą Rimantą Gliožerį. Pastarąjį atleido ir konkursą laimėjusiojo kandidatūrą tvirtino bendrovės stebėtojų taryba. „Palangos tiltas“ pasidomėjo: kodėl...

Lapkričio mėnesį Palangos lopšelio-darželio ,Ąžuoliukas“ vyresniojo amžiaus ,,Bitučių“, priešmokyklinio ugdymo Sraigelių“ grupių vaikus, tėvelius, pedagogus ir visą bendruomenę sujungė projektas „Lino kelias“. Vaikai buvo pakviesti pakeliauti labai nežinomu, ilgu ir įdomiu lino keliu. Pokalbių metu pedagogai su vaikais stebėjo sėmenis, žalius...

Nežinau, kaip gerbiami skaitytojai, bet aš pagrindinį Lietuvos Įstatymą, Konstituciją, paimu į rankas tada, kai apstulbina kuri nors Konstitucinio Teismo (KT) nutartis. Ir, deja, dažniausiai neaptinku tos Konstitucijos „dvasios“, kurią į dienos šviesą taip mikliai ištraukia KT teisėjai. Ypač dažnai Konstituciją skaitydavau, kai  KT vadovavo ypatingai...

Šiemet labai anksti į Lietuvą atkeliavo vėsoki orai. Toli gražu ne tris, o daugiau dienų vidutinė paros temperatūra – žemesnė nei 10 laipsnių, bet dienomis saulėti orai nepadeda valdžiai apsispręsti, skelbti Palangoje oficialią šildymo pradžią ar dar ne. Visgi darželiai ir mokyklos gali būti pradėti šildyti jau nuo pirmadienio.

Dažnai pasakoma, kad Naujosios Europos kultūros bei teisėkūros architektai orientuojasi į žemiausius (žemiau juosmens) žmogaus pojūčius, dirgiklius. O kad europiečiams lengviau būtų pereiti nuo tradicinės krikščioniškos moralės prie žemųjų dirgiklių patenkinimo „etikos“, naujojo žmogaus kūrėjai neva pasitelkia daugumai mirtingų būtybių būdingą savęs...

Palanga – 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostinė. Mieste vyksta daug renginių, koncertų, festivalių, konkursų ir projektų. Bet ar kurorto svečiai pastebi, kad Palanga – Lietuvos kultūros sostinė?

Prasidėjo ilgai laukta vasara. Oro temperatūra staiga šoktelėjo iki būdingos Pietų Europai, bet vėl greitai įsitvirtino ties lietuviška birželio mėnesio vėsa. Gal toks oro temperatūros svyravimas ir pagyvino Palangos politinį gyvenimą.

Vilnietė Lilija Banaitienė jau daugelį metų verčiasi neįprasta veikla – sudaro asmeninius astrologinius horoskopus ir pagal juos atlieka astrologinius skaitymus. Sėkmingai Vilniuje dirbanti žinoma astrologė prieš apsilankymą Palangoje (susitikimai vyks „Palangos tilto“ redakcijoje) mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

Rusai puola ir labai puola – tik kaip ir kodėl nelabai kalbama. Metiniame LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime galima pastebėti konservatoriškos pakraipos užuominų, kai Tauta gąsdinama rusais ir mulkinama energetine nepriklausomybe.

„Gyvendama Anglijoje labai pasikeičiau: tapau labiau pasitikinti savimi, gebu labiau už save pakovoti. Gyvendama Lietuvoje tiek daug neturėjau įrodinėti, kaip čia“, – filosofavo pažįstama, Anglijoje gyvenanti jau penktus metus. Ir panašias transformacijas veikiausiai patiria ne vienas emigrantas iš Rytų Europos, ne tik lietuvis. Sprendimas išvykti...

Šiomis dienomis nenutyla telefono skambučiai. Skambina giminės, draugai, pažįstami ir beveik visi teiraujasi, ar skaičiau ,,Palangos tilto“ publikaciją, kurioje užrašytas mano labai gerbiamo mokytojo Algimanto Želvio pasakojimas apie jaunuosius Palangos fotografus.

Siekti nuskurdinimo, nepasitenkinimo savo valdžia, nutautinimo, didesnės emigracijos ir didesnės priklausomybės nuo Rusijos – tai jos tikslai. Ne veltui į Lietuvą atsiųstas V. Uspaskichas, jo stambiam verslui Lietuvos viduryje palaikyti skirtos didžiulės lėšos. Ten kuriamos darbo vietos, kasmetinės masinės vaišės sudarė sąlygas ne tik balotiruotis V. Uspaskichui ir jo...

Nuo pat mazuto išsiliejimo iš tanklaivio 1981 m. lapkričio 26 dieną, kai buvo užteršti pliažai, rašiau, kad 0,5 m sluoksnio smėlio ir mazuto mišinio išvežimas iš centrinio pliažo kelia grėsmę sunaikinti pačius kopagūbrius. Išvežimas buvo sustabdytas. Apie kylančias grėsmes kopagūbriams rašiau straipsnį į „Tiesą“....

Iš plačiosios tėvynės į Palangą atvykę poilsiautojai atvirai reiškė nusistebėjimą ir pasipiktinimą dėl pernelyg, jų manymu, prabangių individualių namų. Ypač šia tema atviri buvo karo veteranai.

Vieną, berods,1964 metų rytmetį į mano darbo kabinetą įeina... apstulbau, gi pats Antanas Venclova.

Gegužės pirmąją švęsime Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą devintąsias metines. Mūsų valstybės istorijoje tai tik akimirka, bet žmonių likimuose – dalis gyvenimo. Kas pasikeitė per tuos metus lietuvių tautinėje sąmonėje ir ką mes sugebėjome parodyti Europai?

Šios kadencijos savivaldybės taryba politinio gyvenimo vandenyne pasiekė pusiaują. Nors šiandieninė opozicija ir mėgino kelti bangeles, tai yra, darė tą, ką ir turi daryti stipri opozicija, bet didesnės audros, kaip audra stiklinėje, nesukėlė. Kai kuriais atvejais ta audra stiklinėje buvo labai nemaloni ir politikams, o ypatingai vienam iš savivaldybės vadovų, turinčiam...

Nebe pirmą kartą kreipiuosi į miesto valdžią, kad Savivaldybės juristai savo ruožtu kreiptųsi į prokuratūrą dėl bendrovės „Palangos butų ūkis“, kuri, mano nuomone, skriaudžia palangiškius pasipinigaudama.

„Myliu ir nekenčiu“ (Love and hate), – taip anglosaksai dažnai apibūdina socialinius fenomenus ar iškilius reiškinius. Anglija ir visas pasaulis šiomis dienomis atsisveikina su buvusia premjere Margaret Tečer, kurios ambivalentiška asmenybės didybė neabejotinai įkūnija meilės ir neapykantos polius. Nedaugelis taikos meto politikų gali būti...

Kreipiuosi į Palangos miesto savivaldybės ponus ir pakartotinai prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Svajūną Bradūną, kuris, išardęs šaligatvį ir žemę priskyręs privatininkui, uždarė išėjimą į Kastyčio g., dėl ko patiria didelių nepatogumų Ganyklų g. 47 daugiabučio gyventojai.

Pakartotinai kreipiuosi į Palangos miesto savivaldybės ponus ir prašau nutraukti miesto centre uždraustų sovietinių simbolių demonstravimą, nustoti šlovinti okupantų kapines ir pasinaudoti Kultūros ministerijos suteikta Palangos savivaldybei teise pačiai spręsti šių kapinių likimą.

Jau nebe pirmą kartą kreipiuosi į Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų su klausimu dėl vonios kambario ploto atskyrimo nuo apmokestintos šildymo kvadratūros.

Popiežiaus Honorijaus III 1217 metų išleista bule skatina skelbti Evangeliją ,,Nenugalimiesiems Kristaus karžygiams “.

Kadangi vonios ir tualeto patalpose nėra radiatorių ir jos šildomos iš brangiai apmokestinto „gyvatuko“, prašiau, kad šios patalpos būtų išjungtos iš apšildomų patalpų ploto. Anksčiau į tokį prašymą buvau gavęs absurdišką atsakymą, kad kambarius šildo vonios patalpa, o vonios patalpą kambariai. Šį kartą...

Ar žemaičiai turi švęsti šešių šimtų metų Žemaitijos krikšto jubiliejų? „Ne“, – atsako žemaičius vienijančio sambūrio „Būkime vieningi“ nariai Vaidas Želvys, Vaidas Lekstutis ir Olegas Titorenko. Paminėti jį reikia – tai istorinis faktas. Tačiau tikrai nesą ko švęsti bei džiūgauti.

Prieš kurį laiką visuomeninės organizacijos atstovai spaudoje reiškė susirūpinimą dėl fizioterapinių procedūrų, esančių tik užmiestyje, ir kad reikėtų jas teikti ir miesto centre. Savivaldybės ponai į tai sureagavo sakydami, kad ieškos pinigų.

„Ale žinai, drauguži, šiemet vėl turėsime pilnutėlį šventinį stalą. Mūsų Kalėdos kaip ir kasmet bus itin gardžios bei pilnos patiekalų“, – gyrėsi viena marijampolietė, ne vienus metus su savo didele šeimyna gyvenanti Anglijoje. Ir kas tiesa, tas tiesa. Kol mums lietuviams katalikams prieškalėdinis adventas – susikaupimo mintyse bei saike...

Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...

Esu prisiekusi dviračių mėgėja, tad, ko gero, nėra geresnio būdo išbandyti save, kaip sėsti ant dviračio ir pasipustyti padus į Klaipėdą. Taip ir padariau. Čia – mano įspūdžiai.   35  kilometrų kelionė „Vis tiek turi baigtis kada tas takas“, – galvoju sau. Baigėsi. Už maždaug 35 kilometrų.  Po daugiau nei valandos jau nukabinus...

Praėjusio  amžiaus 90-jų metų pradžioje Palangos miesto vadovas Danius Puodžius ir jo komanda ėmėsi žygių išspręsti įsisenėjusį jaunesniojo amžiaus moksleivių užimtumo klausimą. Po ilgų įtikinėjimų pavyko įrodyti Švietimo ministerijai, kad kurorte būtina turėti moksleivių užklasinės veiklos organizavimo bazę, tada vadintą pionierių namais. Apie 1985 metus buvo gautas...

Vitalius Bernardas LITVAITIS Birutės parko „Laiminančio Kristaus“ skulptūra – viena parko įžymybių. Manoma, kad ją Tiškevičius pastatė 1907-1912 metais, sovietmečiu skulptūra buvo nugriauta, o atstatyta 1993-iaisiais birželio 14-ąją, minint Gedulo dieną. Kokia jos istorija? Vitalius Litvaitis, Lietuvos Atgimimo metais iškėlęs mintį parke atstatyti...

Kuo be jūros dar didžiuojasi palangiškiai? Ogi vienu geriausiu ir populiariausiu Lietuvoje folkloro ansambliu „Mėguva“. Ar šiandien jis taps geriausiu, priklausys ir nuo palangiškių – Lietuvos televizijos konkurse „Duokim garo“ dalyvauja ir Palangos folkloro ansamblis „Mėguva“.

„Neseniai buvau Rygoje ir Vilniuje. Miestai puikūs, bet žmonės labai nemandagūs, ypač pagyvenusio amžiaus“, – neseniai man pasakojo solidaus amžiaus anglas, grįžęs iš kelionių po Baltijos šalis. Išgirdęs tokį jo verdiktą labai nenustebau, nors burnoje nemenkas kartėlio jausmas liko. Tai, jog mūsų viešajame gyvenime išliko dar daug...

Dalis šios dienos „Palangos tilto“ trečiojo puslapio yra tuščias. Tokiu būdu „Palangos tiltas“ prisijungia prie kitų šalies leidinių, kurie pirmadienį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – išeis ir su baltu puslapiu arba jo dalimi.

Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų iniciatyva balandžio 15 dieną buvo paminėta Pasaulinė kultūros diena. Centrinėje aikštėje, palydint Palangos orkestro maršams, iškelta Taikos vėliava, simbolizuojanti kultūros trapumą ir jos pažeidžiamumą karų, suiručių bei vietinio pobūdžio konfliktų atvejais. Po šios iškilmės bibliotekos...

Anekdotiškai sakoma, kad rojus žemėje – tai rusė žmona, amerikietiškas atlyginimas, kinų virtuvė ir... senas angliškas namas. Tačiau juokas juokais, bet veikiausiai pamatinis visų visuomenių laimės indekso garantas jų piliečiams – galimybė įsigyti nuosavą būstą. Kuomet Lietuvoje visais ruporais barbenama apie iš šalies nutekančius protus ir...

Palangos miesto savivaldybė, kurorto turčiui suteikusi šimtatūkstantinę mokestinę nuolaidą, bet veržusi kilpą 79-erių metų palangiškei Jadvygai Žižienei, patyrė gėdingą pralaimėjimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Palangos savivaldybę teismas įpareigojo persvarstyti sprendimą nesuteikti moteriai mokestinių nuolaidų – UAB „Varsta 4“ savininkė...

Pasiilgai tikrumo? Pavargai nuo kai kurių išsidievinusių, agresyvių kranto bendrapiliečių, „supalaitėjusių“ televizijų laidų, nori „susišukuoti“ savo mintis ir sveikatingai, ekologiškai gyventi be, atsiprašant, jokių „gliutvaitmatų“? Čia, Palangoje, mes visi – ne tik lietuviai – ponai visais laikais. Bangų...

„ Biči uli, surask man žmoną Palangoje“, – neseniai rimtai paprašė anglas bendradarbis, pavydžiai sklaidydamas mano vestuvių nuotraukas. Jo nuomone, šiais laikais anglams vyrams neverta ieškoti žmonos tarp jo tautybės moterų. Kuomet pašnekovo paklausiau, kas lemia tokią kategorišką nuomonę, jis atkirto: šiuolaikinės anglės nėra...

Geras naujienas miestui skubėjęs pranešti Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nė nepajuto, kaip viešai apsimelavo. Trečiadienį viename miesto laikraštyje ministras apsiskelbė, kad artimiausiu metu Palangoje ketinamai statyti universaliai sporto salei jau yra skirti pinigai iš Europos Sąjungos finansuojamos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos...

Iki sausio vidurio Palangos komunalinio vadovai pirmąją žiemos pusę vadino „svajonių žiema“, bet sausio pabaigoje ir vasario pradžioje speigais savo galybę įrodžiusi pavėlavusi žiema, jau kelias savaites šokdina UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojus.   Valo apie dvidešimt komunalininkų „Kai viską stingdė speigai, gedo...

Lietuviai dažnai mėgsta skųstis bloga gyvenimo kokybe, mažais atlyginimais ir dideliais mokesčiais. Atsirado net toks žodis, kaip „Europos užkampis“. Tačiau ne visose gyvenimo srityse mūsų šalis tokia nelaiminga. Štai informacinių technologijų srityje, įvairių šaltinių duomenimis, Lietuva lyderiauja Europoje ir yra antra pasaulyje. Tuo jau daugybę kartų teko...

Mes, bendruomenės nariai, socialiniame gyvenime esame labai priklausomi nuo viešąsias paslaugas teikiančių įmonių veiklos, jų sąžiningo bei objektyvaus savo teikiamų paslaugų ir produktų įvertinimo, atvirumo. Mūsų šeimų biudžeto žymi dalis – o mažesnes pajamas gaunančių šeimų netgi didžioji dalis – atiduodama būtent šioms įmonėms. Nuo viešąsias...

Kai būdamas vaikas su tėvais vasaromis atvažiuodavau į Palangą, visuomet užsukdavome į tuomet dar fiziškai tvirtą buvusią vasaros estradą. Prisimenu sovietmečiu, su džiaugsmu būdamas pyplys klausydavau Juozo Zavaliausko humoro, kuris dažnai, Ezopo kalba pasakojamas, tuomet turėjo gilių poteksčių. Juk neveltui sakoma, jog intelektualiausia tauta yra ta, kuri geba iš savęs...

Artėja Šv. Kalėdos – nepakartojama gerumo ir šilumos kupina šventė, kuri pripildo mūsų širdis džiaugsmu, viltimi ir tikėjimu. Tačiau per šventes sunkiau besiverčiančios šeimos jaučia neviltį, nuoskaudą, skausmą ir, žinoma, nepriteklių. Sunkiausia, kuomet tai reikia paaiškinti savo vaikams. Nedažnas mūsų susimąsto, kaip galėtų padėti...

Lietuvoje dabar madinga ieškoti įvairių didelės piliečių emigracijos priežasčių. Dažniausiai apsiribojama spėlionėmis, nes rimtų tyrimų šia tema iki šiol lyg ir nėra. Viena iš moderniausių versijų, arba kaip pasakytų anglai „up-to-date“ – yra ta, jog dažnas lietuvis savo šalyje nesijaučia laukiamas valdiškose įstaigose. Netgi...

Palangos politikai dar šiais metais turėtų apsispręsti dėl nerūkymo zonų kurorte atsiradimo. Tokia idėja jau kelta Narkotikų prevencijos komisijoje, šią savaitę svarstyta Miesto bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdyje.

Rudenėjantys orai nesustabdo gatvių remontų Palangoje – artimiausiu metu bus imtasi tvarkyti Sodų gatvę. Netrukus prasidėsiantį remontą baigti ketinama dar šį rudenį.

  Tarp kasmet už ryškiausias iniciatyvas „Auksine krivūle“ apdovanojamų Lietuvos savivaldybių – ir Palanga. Didžiausias šalies kurortas penktadienį įvertintas už lėšų pritraukimą plėtojant turizmo potencialą. „Auksine krivūle“ Palangą apdovanojo Ūkio ministerija.

Kitą savaitę planuojama pasirašyti Palangos savivaldybės administracijos sutartį su rangovais dėl pajūrio kempingo Nemirsetoje techninio projekto rengimo. Techninį projektą parengti apsiėmusi įmonė darbą atliks per 4 mėnesius.

Palangos vadovai kartu su komunalininkais, architektūros bei kultūros specialistais jau dabar svarsto, kaip didžiausias šalies kurortas turėtų pasidabinti kalėdiniu laikotarpiu. Nutarta šiais metais miestiečius ir svečius sukviesti ne prie natūralios, o prie dirbtinės 15 metrų aukščio eglės, kaip ir kasmet papuošiančios centrinę Palangos aikštę.

Viskas - lyg iš tos pačios operos. Apie atrakcionų karuselę Palangoje Lietuvoje dabar žino daugelis. Net jei jos savom akimis nematė. Nes toji karuselė, kurioje kelioms dešimtims minučių aukštyn galva pakibo būrys vaikų, parodo, ko verta šioje šalyje sukurta valdymo sistema.

Ne per seniausiai kurorte „išdygo“ daugiau naujų parkomatų, taip siekiant papildyti miesto biudžetą. „Akis ėmė badyti“ ir į Vanagupės gatvę įvažiavus, ties Vytauto g. 155 numeriu pažymėtu daugiabučiu pastatytas parkomatas. Tiesa, vos jį pastačius, žmonės matyt jo tikrumu nepatikėjo, nes automobiliai keletą dienų stovėjo kaip stovėję, be jokių kvitukų ant langų...

Tokį atsakymą išgirdome iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, kuomet paklausėme, kodėl prie miesto turgavietės esančioje autobusų stotelėje nėra suoliuko.