Kam palangiškiai patikės valdžią po naujos Tarybos rinkimų 2015-ųjų pradžioje?

Iki savivaldos rinkimų 2015-ųjų vasarį ar kovą liko visai nedaug. Gerai paatostogavę, įdegę ir pasiturškę Baltijoje, politikai jau rudenį išsiims didesnio ar mažesnio kalibro ginklus ir žengs į politikos fronto liniją- prasidės rinkimų kampanijas. Ko jie gali tikėtis artėjančiuose Tarybų rinkimuose? Kuo jie labiausiai įsiminė miestelėnams, žiniasklaidai per daugiau kaip tris darbo dabartinėje Taryboje metus? „Palangos tiltas“ pabandė prisiminti Tarybos narių ryškiausius „įspaudus“ miesto gyvenime ir politikoje. Šiandien skelbiame jau tradiciniais tapusius „Palangos tilto“ Tarybos narių reitingus.

Aleksandras Jokūbauskas
7.8
Neabejotinai, vienas ryškiausių Tarybos politikų. Niekada neieško žodžio kišenėje, bet kas tinka teismo posėdžių salėje, ne visada tinka Tarybos salei. Vienintelis, ar vienas iš kelių Tarybos narių, nebijančių ir galinčių „įgelti“ merui ar jo aplinkai ir dėl to nebijoti, kad „gaus per kepurę“ – gelbsti advokato statusas.
Būtent šis politikas „Palangos tiltui“ pateikė visą informaciją, kaip vicemeras Saulius Simė, „palaimintas“ mero, už savivaldybės pinigus važiavo į bokso turnyrus šalyje ir užsienyje.
Skandalas galėjo įsiplieksti plačiai, bet buvo užgesintas.
Bet valdžios kritika – pamatuota ar ne – šis politikas nesugeba „užkrėsti“ kitų opozicionierių. Tai nėra stipraus politiko ženklas.
Gali daužytis į krūtinę, įrodinėdamas, koks yra sąžiningas ir kaip dirba dėl miesto, bet dėl to kyla abejonių. A. Jokūbauskui iki gyvenimo pabaigos politikoje teks aiškintis, kodėl susilaikė balsuojant dėl lėšų skyrimo Kurhauzo atstatymui.
Sunku šio politiko neįtarti ir kai kurių viešų ir privačių interesų abejotinu „derinimu“. Pavyzdžiui,  užmojis uždrausti eismą Senojo turgaus gatvėje, pirmiausia atitiko ir A. Jokūbausko interesus – jo biuras yra šioje gatvėje. Kiek turi žemės sklypų ir kokiu būdu juos yra įsigijęs šis politikas, galėtų būti ne tik „Palangos tilto“ pirmojo puslapio straipsnis su skambiu pavadinimu.
„Tvarkiečių“ vadai padarė klaidą prieš savivaldos rinkimus nepaskyrę jo partijos Palangos skyriaus pirmininku. Neabejotinai, jį jis būtų sustiprinęs.
Perėjimas pas socialdemokratus – logiškas, bet skyriaus pirmininkui Danui Paluckui teks nuolat jį „stabdyti“.
Nors A. Jokūbauskas užsimena, kad politiko kelias jo jau nevilioja, kažin ar taip.
Kai skyriaus pirmininkas D. Paluckas ignoravo partijos viršūnių kvietimą taikytis su dviem iš partijos išvarytais bičiuliais, A. Jokūbausko pavardė buvo minima kaip galima alternatyva ateityje D. Paluckui.
Ekscentriškui A. Jokūbauskui, panorusiam didesnio vaidmens skyriuje ir miesto politikoje, teks pakeisti kai kurias asmenines savybes, pateikti idėjas ir siūlymus, ne vien kritikuoti. Energijos ilgamečiam STT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojui pakanka dar ir darbui naujoje Tarybos kadencijoje.

Elena Kuznecova
8.7
Šiaušiesi prieš valdžios viršūnes, neteksi jos palankumo.
Politikė tai gerai žino – jos kritika erzino merą Š. Vaitkų ir jo artimą aplinką. E. Kuznecova buvo „nepatogi“ skyriaus konservatoriams, o šie toli gražu išpildė ne visus jai duotus pažadus.
Kitas vertus, ši įžvalgi, patyrusi politikė gerai jaučia kritikos ribas. Peržengti jų ji pati sau nelabai galėtų ir dėl paprastos priežasties – mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus viršininke tapo ne be konservatorių protekcijos.
Taryboje prisijungė prie Socialdemokratų frakcijos. Kaip gudri politikė joje „apsiuosto“, bet lažinuosi, kad nuspręs, kad jai yra nepakeliui su jaunų, neretai „popierinių“ vietos socdemų būreliu.
Jos geriausi šansai išlikti aktyvioje politikoje – įstoti į partijos Tvarka ir teisingumas Palangos skyrių. Nors jos pirmininkė Aldona Stasiulaitienė ir trina rankas, sulaukusi skyriuje E. Židanavičiaus ir kitų jo 20 bičiulių, buvusių liberalsąjūdiečių pareiškimų stoti į partiją, jos, kaip pirmininkės, dienos suskaičiuotos. Pirmininkas R. Paksas jau veda konsultacijas, kas ves „atsinaujinusius“ „tvarkiečius“ į savivaldos rinkimus, tarp realiausių kandidatų – E. Židanavičius.
Būtent toks scenarijus palankiausias būtų ir E. Kuznecovai, E. Židanavičiaus artimai bičiulei.
„Palangos klevo“ byla FNTT „susiūta“ ir politikos siūlais, bet gal būtent FNTT tyrimas – o vėliau ir teismas – atskleis, koks vaidmuo turgaus istorijoje teko buvusiai UAB „Palangos klevas“ stebėtojų pirmininkei E. Kuznecovai.
Akivaizdu, kad politikė, kaip UAB „Palangos klevas“ stebėtojų tarybos pirmininkė, į savo bičiulio E. Židanavičiaus veiklą turguje žiūrėjo pro pirštus.
Jeigu politikė nuspręstų pereiti į TT, ji itin sustiprintų šios partijos skyrių.
Jeigu rinkėjai nuoširdžiai paklaustų, kokių ideologinių pažiūrų yra E. Kuznecova, atsakymą būtų įdomu išgirsti ir šių eilučių autoriui.

Arvydas Dočkus
8.1
Kai reikėjo, A. Dočkus, Palangos politikos sąžinė, gelbėjo liberalsąjūdiečius. Bet kai abi kurorto liberalios jėgos susijungė, A. Dočkui vietos „po saule“ jame nebūtų likę.
Dėl to politikas žengė dar vieną sąžiningą žingsnį – paprašė narystės konservatorių partijoje, kurios raumenys kurorte – didžiausi, o smegenys – su daugiausia vingių.
Klausimas vienas: ar A. Dočkus pasitenkins naujojoje partijoje stebėtojo vaidmeniu? O gal taps miesto Tarybos – ir TS-LKD Palangos skyriaus – sporto ambasadoriumi? Miesto masinių sporto renginių iniciatoriumi ir globėju? Tarpininku – per R. Seibutį, taip pat! – į Palangą kviečiant krepšininkus iš viso pasaulio? Miesto vaikų masinio sporto „siela“?
A. Dočkus turi tam potencialą. Jis nėra politikos „sunkiasvoris“ kaip Š. Vaitkus ar S. Simė, bet ir lengviausioje svorio kategorijoje konservatorių gretose jis naujajai partijai ir skyriui gali duoti daug.
Tik ar ne itin sportiški konservatoriai „neužmirš“ turį itin sportišką A. Dočkų?

Edmundas ir Genoveita Krasauskai
7.5
Dar du Palangos politikos veteranai, kaip penkis savo pirštus pažįstantys ne tik Palangą, bet ir jos žmones, politikus. Ponas Edmundas dar puikiai žino ir visų „griekus“. 
Krasauskai – opozicijos „smegenys“, bet ne jais vadovaujasi  iki šiol marga ir neišmokusi vieningu balsu kalbėti opozicija. 
Krasauskai – politikos intelektualai, aukštos klasės politikos šachmatininkai, bet ir jiems vis dažniau, ypač po nepalankiai „darbiečiams“ susiklosčiusių rinkimų į Europos Parlamentą, teks žvalgytis, kas dedasi Vilniuje ar partijos viršūnėse.
Kitais žodžiais tariant, savo tolesnius ėjimus teks dėlioti, priklausomai nuo kitų, nuo abiejų politikų nepriklausomų veiksnių.
Ar liks Darbo partija valdančiojoje koalicijoje iki pat savivaldos rinkimų? Ar pakibus pavojui virš „darbiečių“ ministrų galvų Vyriausybėje, nesusvyruos ir viceministrės G. Krasauskienės kėdė? Akivaizdu, kad jos netekus, „darbiečių“ startinės pozicijos būsimuose savivaldos rinkimuose labai pablogėtų.
Kažin ar rinkėjai galėtų įvardinti abiejų šios politikos veteranų nors vieną įstatyminę iniciatyvą?
G. Krasauskienė akivaizdžiai iki šiol neišnaudojo savo, kaip viceministrės, potencialo Palangoje.
Vis trūksta laiko? Jos geras sumanymas reguliariai vietos žiniasklaidoje bendrauti su vietos bendruomene, pristatyti savo darbus ir vizijas, mirė vos gimęs. Gaila.
Ar Krasauskams laiko nepritrūks tinkamai pasiruošti artėjantiems Tarybų rinkimams?
O gal jų mintys – jau kitur?
Pirmos bėgių pavaros nuvažiuoti į kitos kadencijos Tarybą Krasauskams neužteks.

Remigijus Alvydas Kirstukas
8.1
Po dešimt metų praleistų miesto Taryboje, beveik tris metus prie miesto vairo R. A. Kirstukas pelnytai vadinamas miesto politikos veteranu. Įrašas miesto istorijos knygoje jam – jau garantuotas, bet abejotina, ar jis spindės aukso raidėmis. Jeigu iki liberalcentristų prisijungimo prie liberalsąjūdiečių politikas galėjo tikėtis būti „iš pelenų atgimusiu feniksu“ – liberalcentristų gelbėtoju ir vedliu 2015-ųjų savivaldos Tarybų rinkimuose (net liberalcentristai sutiko, kad R. A. Kirstukas būtų tikęs tam vaidmeniui kur kas geriau nei S. Simė), po abiejų liberalių jėgų susijungimo mieste šis politikas neturi jame – vadinasi, ir politikoje – jokių šansų.
R. A. Kirstukas – įžvalgus, protingas, inteligentiškas politikas, įdomus, su humoru žmogus, bet akivaizdu, kad jis jau labiau norėtų mėgautis gyvenimo malonumais, o ne turkštis ne visada švariuose politikos vandenyse.
Galėtų skambiai užverti duris, jeigu „paspaustų“ koaliciją dėl geoterminių-mineralinių vandenų panaudojimo kurorte – geoterminių vandenų centro įrengimo. Juolab, kad tokia studija jau padaryta, bet šios koalicijos buvo užmiršta.

Sondra Kulikauskienė
6.4
Ponią Sondrą turėčiau pakviesti  pietų, kad sužinočiau daugiau apie ją, kaip asmenybę ir politikę.
Prisipažįstu: atmintyje negaliu „atkapstyti“ nė vienos šios Tarybos narės iniciatyvos.
Vienintelis ryškesnis politikės pasisakymas buvo praėjusių metų pabaigoje, svarstant klausimą dėl Palangos miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudėties.
Miestelėnai nestokoja gerų žodžių S. Kulikauskienei kaip gydytojai, kritikuoja jos sprendimą imti mokestį už receptų išrašymą ligoniams, kurie nėra registruoti jos centre, bet itin mažai žino apie jos, kaip politikės, iniciatyvas ir darbus.
Susijungus abiejoms liberalioms miesto jėgoms, S. Kulikauskienės, netgi ir toliau sieksiančios dalyvauti „tylioje“ politikoje, šansai gan minimalūs

Danas Paluckas
8
Jeigu kadencijos pradžioje D. Paluckas kartu su A. Sabaliausku buvo pavadinami politikos „Lioleku ir Boleku“ (matėte tą lenkų „multiką“?), baigiantis Tarybos kadencijai, D. Paluckas – šilto ir šalto patyręs politikas. Nors ir kontraversiškas ar kartais netoliaregiškas (ko vertas sprendimas užsinerti UAB „Palangos butų ūkis“ kilpą ant savo kaklo? Bet miestas šnabžda tarnauti „Vitės valdoms“, kurių vienu akcininkų yra vienas iš Jackų šeimos narių, privertė vėjais švilpiančios kišenės), bet jau demonstruojantis ir patyrusio politiko savybes.
Kai, pavyzdžiui, koks nors A. Jokūbauskas, prabudęs naktį, ima pliekti merą, D. Paluckas būtinai pirmiausia teigiamai įvertina mero darbus ir tuomet išsako savo pastabas, siūlymus.
Tai – jau brandos, diplomatijos, gero elgesio ir politiko etikos požymis.
Kai Tarybos politikai mėgsta painkšti, Danas – pozityvus (jei paklausite, kaip gyvena kurorto socialdemokratų lyderis, iš jo lūpų išgirsite vienintelį atsakymą: „Geriau ir geriau“), įsiklausantis, turintis nuomonę ir nebijantis jos reikšti.
Tai – irgi daug.
Bet D. Paluckas – klasikinis pavyzdys, kaip provincijoje partijos skyriaus pirmininkas naudojasi savo padėtimi savo interesams tenkinti.
Beveik pusantrų metų buvęs be darbo, D. Paluckas mynė kelius pas buvusią ministrę B. Vėsaitę, kad jis pats, ar kas nors iš artimiausių bičiulių gautų poilsio namų „Baltija“ direktoriaus kėdę.
Nepavyko.
Keistas buvo D. Palucko balsavimas dėl kai kurių žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimo.
Ar balsuoti už vieno detalaus plano patvirtinimą, socialdemokratas žadėjo sklypo vystytojui, pažadėjus paramą D. Palucko žmonos viešajai įstaigai?
Kai „Baltijos“ istorija tapo vieša, D. Paluckas pasikarščiavo iš partijos išvydamas du pozicijas skyriuje turinčius partijos bičiulius – J. Masalską ir V. Gecą. Bet net ir prašomas partijos vadovų, nesuskubo suteikti jiems kito šanso partijoje – atstatyti jų narystę.
Kažin ar taip skyrių pirmininkai turėtų demonstruoti savo „stuburą“?
D. Palucko „direktorystė“ „Butų ūkyje“ kaip politikui – kilpa ant kaklo, ir, žinoma, D. Paluckas tai gerai supranta.
Danas gerokai padidintų socialdemokratų šansus savivaldos rinkimuose, jeigu, likus iki jų pusmečiui, paliktų „Palangos butų ūkį“ ir imtų jį viešai vanoti.
A. Jokūbausko atėjimas sustiprino LSDP Palangos skyrių, bet kas nutiks, jeigu dalis skyriaus narių, nepatenkinti D. Palucko veikla, vėliau panorės prie skyriaus vairo matyti A. Jokūbauską?.. Dar labiau skyrių sustiprintų E. Kuznecova, bet ją socdemų skyriaus veikloje erzina ne vienas dalykas. Visgi, socialdemokratų šansai savivaldos rinkimuose neblogi. „Temps“ ne tik A. Butkevičiaus populiarumas (tiesa, jis jau blėsta truputį), bet ir realios opozicinės jėgos stipriems kurorto konservatoriams ir jų lyderiui Š. Vaitkui nebuvimas. Kurorto socialdemokratai geriausiai tinkami atlikti opozicijos vaidmenį prieš įtakingus konservatorius, o D. Paluckas – opozicijos Š. Vaitkui vaidmenį. Į tokį vaidmenį pretenduoja ir „tvarkiečiai“ su naujuoju formaliu lyderiu E. Židanavičiumi, bet įtarus Š. Vaitkus padarys viską rodydamas buvusio turgaus atstovo radikalumą, destrukciją ir netinkamumą būti valdžioje. Tuo tarpu, Š. Vaitkus jau itin nesibaido minties svarstyti ir socialdemokratų narystę valdančiojoje koalicijoje po 2015-ųjų rinkimų. Vadinasi, jeigu tinkamai „žais“, D. Paluckas taip pat gali tikėtis posto joje.

Artūras Sabaliauskas
6.1
D. Paluckas ir A. Sabaliauskas prieš daugiau kaip tris metus buvo labai panašiose starto pozicijose. D. Paluckas jau – pažįstamas kurorto politikos veidas su pažįstamu politiko braižu. Kiek palangiškių gatvėje linktelėtų galva A. Sabaliauskui? Nedaug. A. Sabaliauskas įveikė trumpą politinę distanciją Taryboje, bet, skirtingai nei D. Paluckas, jis netinkamas bėgti maratono.
Jeigu D. Paluckui reikia ginklanešio tipo pavaduotojo, jis jį turi – A. Sabaliauskas nepaves, nes „sėkmingai susiklosčius aplinkybėms“, D. Paluckas savo „ginklanešiui“ atitinkamai atsilygins. A. Sabaliauskas – tinkamas verslui, ne politikai. Atėjus socialdemokratams į koaliciją 2015-ųjų pradžioje, ir biotualetų verslo idėja, kurios A. Sabaliauskui nepavyko įgyvendinti būnant opozicijoje, tikėtina, bus realizuota. O gal ne tik ji?

Antanas Sebeckas
5.7
Pavyzdys, kaip savo darbinėje veikloje itin gerbiamam žmogui nedera lįsti į nešvarius politikos vandenis. Juose, net ir po daugiau kaip trejų metų, sąžiningam miškininkui-politikui sunku susigaudyti, kas yra kas, kas manipuliuoja juo, o kas ne. Nesmagu girdėti, kai vietos politikos kuluaruose, kalbant apie politikos užkulisius ir jų neišmanymą, miestiečių gerbiamo A. Sebecko pavardė neretai pavartojama labai neigiamame kontekste: „Nieko neišmano kaip Antanas...“
A. Sebeckas galėjo įrodyti nesąs politikos statistas, jeigu per visus metus Taryboje būtų dėmesį sutelkęs labai siaurai, konkrečiai veiklos sričiai – ekologijai, Birutės parko specifinėms problemoms, vietos jaunimo edukacijai. To nenutiko.

Vytautas Stalmokas
7.4
Kaip ir R. A. Kirstukui, įrašas miesto politikos istorijoje – garantuotas. Bet ar jis bus labai ryškus, abejotina.
Susijungus kurorto liberalcentristams ir liberalsąjūdiečiams po pastarųjų vėliava, V. Stalmokas liko už borto – net nėra tarp naujojo darinio pavaduotojų. Vadinasi, V. Stalmoko aktyvi politinė karjera baigsis kitų metų pradžioje. Nors naujasis darinys – toks be aiškių kontūrų, kad nebūtų nuostabu, jeigu jungtinio skyriaus vadovybė dar iki rinkimų keisis... Vadinasi, lieka ir galimybė V. Stalmokui.
Nekart balsavo kitaip nei valdančioji koalicija – ypač kėlė autobusų stoties statybos „nepatogius“ klausimus. Nebuvo išgirstas, bet įrodo, kad yra nepriklausomai mąstantis Tarybos politikas.
Prasčiausiai Tarybos posėdžius lankantis politikas.

Mindaugas Skritulskas
9.4
 Ne visi žino, kad Š. Vaitkų į politiką atvedė būtent M. Skritulskas.
Itin svarbus jo vaidmuo – TS-LKD kurorto skyriuje, jo Taryboje. M. Skritulskas – jos „smegenys“, taikdarys, bene vienintelis galintis „suvaldyti“ skyriaus pirmininką Š. Vaitkų.
Tuo pačiu – ir partijos skyriaus, ir savivaldybės Tarybos „pilkasis kardinolas“.
Realiausias konservatorių kandidatas vadovauti miestui, jeigu Š. Vaitkus nuspręstų „eiti į Seimą“.
Bet jeigu mažakalbystė kitam politikui – kaip dorybė, mažakalbis, gilus M. Skritulskas kitiems atrodo kaip arogantiškas žmogus.
Turint didesnių ambicijų miesto politikoje, tokią viešą opiniją derėtų bandyti keisti.

Saulius Simė
7.7
Įdomus dalykas: S. Simė užsitarnavo miesto jaunimo simpatijų, bet sportininkai bokso trenerį pakeiksnoja už neva mažą dėmesį.
Nors kai kurie politikai, žurnalistai, visuomenės veikėjai nuolat „karšia“ jo kaip Eismo priežiūros komisijos pirmininko kailį, S. Simė nepadarė nieko, kad įrodytų, jog kritika yra nepagrįsta.
S. Simę galima „užjausti“ dirbant kartu su Š. Vaitkumi, kuris dėl kai kurių asmeninių savybių nepakęstų, jeigu vicemeras jį, net laikinai, „užgožtų“.
Kad S. Simė „prisitaikė“ prie ryškaus mero, nekonfliktavo su juo, ar, kaip pats S. Simė sako, „netampė su juo vienos paklodės“ – taikaus, brandaus, „gero žmogaus“ savybės.
Kita vertus, toks mero ir vicemero darbinių santykių pozicionavimas – Š. Vaitkus yra visur, kur įjungtos TV kameros ir blyksi fotoaparatų blykstės, o S. Simė ten, kur jų nėra ir tereikia paspausti rankutes bei pasakyti vieną kitą nereikšmingą sakinį, kelia ir kitų minčių.
Ar S. Simė yra pakankamai kompetentingas būti miesto antruoju asmeniu?
Kas nutiktų, jeigu S. Simė retsykiais nuvažiuotų į Vilnių vietoje savo „boso“? Ar savivaldybės „strateginius“ reikalus sprendžia tik meras? Ar kartu su administracijos direktore, bet ne vicemeru?
Bet bokso treneris-vicemeras įrodė nesąs mero pastumdėlis keliais svarbiais atvejais. 
Pavyzdžiui, kai valdančioji koalicija su konservatoriais priekyje per dvi savaites kardinaliai pakeitė pozicijas dėl UAB „Pino Proprius“ detalaus plano – prieš dvi savaites kategoriškai atsisakė jį tvirtinti, motyvuodama, kad vystytojas nepanaikino galimybės įrengti ir prabangius butus rezidencijai, o po dviejų savaičių urmu balsavo už detalaus plano tvirtinimą, nors galimybė vystytojui įrengti prabangius butus liko, S. Simė buvo nepalenkiamas – abiejus kartus balsavo prieš.
Ne itin ryškus politikas, bet jau kurorto liberalsąjūdiečių skyriaus pirmininko pavaduotojas turi teisėtų vilčių ateinančiuose savivaldos rinkimuose, bet ar S. Simė ir daugiausia mandatų gavusių konservatorių vedlys Š. Vaitkus norės toliau būti kartu?
Ne.
Pirmasis turi didesnių ambicijų, o antrasis norėtų, kad vicemeras nors kartais galėtų jį pavaduoti vykstant miesto reikalų spręsti į Vilnių.

Eimutis Židanavičius
8.6
 Politikos – ir gyvenimo – „feniksas“: itin sunkiai palaužiamas, sugebantis atsitiesti, net tuomet, kai oponentai mano, kad jau nulaužtas sprandas.
Atsitiesė po teistumo ir ne vienerių metų praleistų kolonijoje prieš 20 metų.
Ar vadovaudamas miesto turgui netaikė daugiau kaip prieš 20 metų išmoktų vietinio „mafijozo“ principų, parodys FNTT tyrimas, o vėliau, jeigu prireiks, ir teismas.
Bet ne per sudėtingiausias tyrimas jau gerokai nusitęsė, ir niekas negali būti tikras, kad jis „vyks“ iki pat rinkimų.
Politiniams E. Židanavičiaus oponentams toks scenarijus būtų labai parankus: tai jį kompromituotų kaip partijos Tvarka ir teisingumas Palangos skyriaus pirmininko pavaduotoją, potencialių skyriaus pirmininką.
Akivaizdu, kad „tvarkiečiai“, vedami į rinkimus A. Stasiulaitienės, negali turėti didesnių ambicijų. Bet padėtis gerokai pasikeistų, jeigu prie skyriaus „vairo“ stotų E. Židanavičius.
Kad net 20 bendražygių liberalsąjūdiečių kartu su buvusiu jo pirmininku perėjo į TT Palangos skyrių, rodo E. Židanavičiaus lyderystę.
Kad liberalsąjūdiečiai Palangoje gavo daugiausiai balsų per Europos Parlamento rinkimus, taip pat nemažas E. Židanavičiaus nuopelnas.
Kažin ar į daug savivaldybių Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąrašo „pilkasis arkliukas“ A. Guoga atvyko, kaip į Palangą, net tris kartus?
Tai – irgi ne be buvusio liberalsąjūdiečių suspenduoto pirmininko pastangų.
Kita vertus, E. Židanavičius – kontraversiškas, ne be nuodėmių politikas.
Gali būti, kad FNTT tyrimas atskleis ir itin negražių turgavietėje vykusių dalykų. Ar ir tuomet politikas įrodinės, kad viskas yra „surežisuota“? Kad jis specialiai „žlugdomas“?
Jeigu kokiu nors būdu E. Židanavičius ateitų į valdžią, į jo visus veiksmus, kiekvienos kurorto įstaigos veiklą būtų žiūrima pro mikroskopą.
Toks dėmesys Palangai būtų žalingas, kaip ir tvyranti įtampa naujoje miesto savivaldybės Taryboje.

Vaidas Šimaitis
8.4
Buvęs vienu turtingiausių šalies politikų V. Šimaitis po teismų maratono kol kas lieka su sau nebūdingai apytuštėmis kišenėmis. Bet kur kas daugiau milijonų neteko Palanga, kurios savivaldybė – ne be jos vadovų asmeninių ambicijų – kaišiojo verslininkui pagalius į ratus.
Tai, kuo šiandien galėjo didžiuotis Palanga ir Šventoji, šiandien sėkmingai įgyvendina plungiškiai Žibininkuose, šalia HBH-ašo, kur kyla SPA, purvo gydyklos, bus baseinas. Dar dalį Palangos turistų srautų „pasiims“ HBH-ašo „Malūnų kaimas“.
V. Šimaitis įrodė esąs labai sunkiai palaužiamas žmogus: netekęs milijonų, sėkmingai plėtoja naują, nors ir gerokai mažesnių mastelių, prekybos amerikietiškais motociklais verslą.
Ar suriaumos dar V. Šimaitis politikoje?
Kažin. Be asmeninės skyriaus pirmininko Š. Vaitkaus paramos negali tikėtis aukštos vietos skyriaus rinkimų į savivaldą sąraše. Ypač jį papildžius T. J. Žulkui, G. Valinevičiui ir A. Dočkui.
Merą Š. Vaitkų gerokai išgąsdino, kai mirus Giedriui Šatkauskui, V. Šimaitis ėmėsi žygių dėlioti naujos koalicijos pamatus. Tai pasirodė esant ne V. Šimaičio jėgoms.
Tenkino savo asmenines ambicijas, kai mero reikalavo įsteigti mero patarėjo etatą, į kurį „taikėsi“ pats.
Bet landus V. Šimaitis nuolat randa kelius suminkštinti mero ir partijos skyriaus pirmininko širdį. Ar taip neatsitiks prieš rinkimus?
Bet geresnę politinį ateitį V. Šimaitis turi, jeigu kartu su kitais Palangos politikos „drambliais“ prieš savivaldos rinkimus įsteigs kokį nors rinkėjų dėmesio sulauksiantį visuomeninį judėjimą. Tuomet V. Šimaičiui tektų palikti TS-LKD.
Niekas negali pasakyti, kad V Šimaitis – „idėjinis konservatorius“. Tokių „idėjinių“ kaip jis – sukibusių su verslo struktūromis, siekiančiomis savo lobistinių tikslų įgyvendinimo per partijos skyrių ir – vėliau Tarybą – konservatorių skyriuje yra ir daugiau.
Kai reikia, vadovai juos „paglosto“ ir padėkoja, kai nereikia, išsižada.

Šarūnas Vaitkus
9.7
 Kai 100 procentų pasinaudojo valdžioje buvusiais bendrapartiečiais konservatoriais, kai kurie oponentai murmėjo: „Ką Vaitkus darys, kai ateis į valdžią kiti?“ Bet Š. Vaitkus įrodė, kad gali šauniai sutarti su visais: socialdemokrato premjero A. Butkevičiaus vizitai į Palangą tapo kaip niekur kitur dažni. Palanga premjero palankumu pasinaudojo nekart. Net tuomet, kai atrodė, kad Palanga neturi jokių šansų. Pinigų skyrimo Vasaros estrados rekonstrukcijai istorija – kaip „klasikinis“ pavyzdys, kai Palanga, konkuruodama su kitais keturiais projektais, dėl europinių pinigų likučio ES lėšų eilutėje, sugebėjo prieš Naujuosius metus „pasiimti“ beveik 10 milijonų litų. Tiek pakako, kad būtų pradėti Vasaros estrados rekonstrukcijos darbai.
Į Palangą niekaip nerado „kelių“ šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Bet užteko Š. Vaitkui su ja pereiti J. Basanavičiaus gatve per Stintų šventę kovo mėnesį, kad prezidentė imtų rodyti išskirtinį palankumą Palangai. Beje, Palangos meras buvo vienintelis šalies meras, stebėjęs šalies prezidento rinkimus antrajame ture pačios D. Grybauskaitės rinkimų štabe.
Kaip sako premjeras A. Butkevičius, Palanga tapo „viena didele statybų aikštele“. Pasižiūrėkime: baigiamas įrengti kempingas, atidarė duris universali sporto salė, vyksta Palangos aplinkkelio statybos darbai, Koncertų salės statyba, sutvarkyta Jūratės ir kitos gatvės, vyksta kiti esminiai kurorto infrastruktūros darbai.
Už jų – ne tik Š. Vaitkaus parašas atitinkamuose dokumentuose, bet ir derybos, susitikimai, privatūs pokalbiai.
Kad Palanga virto „viena didele statybų aikštele“ – didelis mero nuopelnas.
Galima sakyti, jo nuopelnas, kad Palanga jau pasiekė esminį vystymosi lūžį, ir dabar tereikia naująjį miesto infrastruktūros „stuburą“ papildyti naujais traukos centrais: SPA, Vandens parku ir taip toliau.
Š. Vaitkus įrodė, ką jis gali, todėl jam turi būti patikėta teisė ir toliau formuoti miestą. Žinoma, tai spręs rinkėjai, bet jo vedami konservatoriai tampa pagrindiniu miesto vystymo „varikliu“.
Niekas neabejoja, kad būtent jie gaus daugiausiai mandatų kituose savivaldos rinkimuose.
Bet klausimas tėra, ar konservatoriai įeis į Palangos istoriją kaip partijos skyrius, turėsiantis absoliučią daugumą nuo 2015-ųjų?
Kita vertus, Palanga iki šiol neturi regioninio lygio projektų, galinčių sudominti ne tik tradicinius kurorto svečius – latvius, rusus ir baltarusius, bet ir kaimynus anapus Baltijos – vokiečius, švedus.
Iki šiol merui nepavyko į Palangą privilioti daugiau oro vežėjų, ypač biudžetinių, pavyzdžiui, jungiančių Palangą su Maskva.
Š. Vaitkus kartais pernelyg dar jautriai reaguoja, net į bendražygių, kritiką, neretai priima sprendimus be kolegialaus sutarimo.
Kai kam tai atrodo stipraus vadovo bruožai, kiti įsitikinę, kad meras turėtų būti atviresnis kitokioms, nei jo nuomonėms.

Nerijus Stasiulis
8.4
Abejų centristų tandemas Taryboje – stiprus. Skirtingai nei kitų partijų skyrių vadovų ar narių, nei A. Stankaus, nei N. Stasiulio neslegia politiniai skandalai, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo konfliktai.
N. Stasiulis – itin ryški asmenybė, miesto kultūros – ir daugelio renginių – „siela“, praėjusiais metais sėkmingai „ištempusi“ itin svarbią Palangai kultūrinę misiją: Palanga – 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostinė.
Nors trūko pinigų ir žmogiškųjų išteklių, N. Stasiulis buvo visur ir visada.
Turi savo nuomonę ir nebijo jos ginti. Miesto valdžiai koncentruojantis vienose rankose, daugelis valdininkų linkę patylėti ar „paburbėti“, kai niekas negirdi. Bet N. Stasiulis – ne toks.
Nors kultūra, regis, toli turėtų būti nuo „politinių sprendimų“, kai kurie pastarųjų metų Vasaros estrados vasaros sezono renginių organizatoriaus atrinkimo principai kelia kai kurių abejonių, ar tai visada buvo padaryta skaidriai.

Albinas Stankus
9.2
Kiekvienam politikui pavyzdys, kaip dirbti Taryboje ilgai ir kryptingai.
A. Stankaus biografijoje – jau šešios Tarybos kadencijos. Mokslininkas-politikas – vienintelis iš Tarybos narių kiekvienai Tarybos kadencijai pasirengia darbų planą ir jį sėkmingai vykdo. Pralaužė ledus dėl konkurencijos sąlygų sudarymo administruojant miesto daugiabučius, buvo atsižvelgta į mokslininko pasiūlymus dėl šilumos ūkio valdymo ir santykių detalizavimo su UAB „Litesko“.
Daug dėmesio skiria, kad miestelėnai – rinkėjai – žinotų savo pilietines teises.
Lietuvos centro partijos pirmininkas. Palanga – viena iš vos keleto savivaldybių, kur centristai turi mandatų savivaldybės Taryboje, ypač valdančiojoje koalicijoje.
Neabejotinai, ir kitų savivaldos Tarybos rinkimų dalyvis. Ar išlaikys centristai du mandatus Taryboje? Jie gali būti ypatingai svarbūs planų vėl formuoti valdančiąją koaliciją neslepiantiems konservatoriams.

Gediminas Valinevičius

8.2
 Pereiti į TS-LKD – toliaregiškas sprendimas, tinkamai susiklosčius aplinkybėms, galbūt atversiantis kelią į Tarybą po 2015-ųjų savivaldos rinkimų.
Artimesnėje perspektyvoje, narystė naujoje partijoje G. Valinevičiui, UAB „Kretingos vandenys“ direktoriui, padės „atsikratyti“ buvusių bendrapartiečių – „tvarkiečių“ – puolimo Kretingos rajono savivaldybės Taryboje.
Sąžiningas, šiltas, į akis bendraujant žiūrintis žmogus, patikimas, protingas politikas. Tokių Palangos miesto savivaldybės Taryboje nėra itin daug.

 Dainius Želvys
9.1
 TS-LKD Palangos skyriaus ir miesto savivaldybės Tarybos veteranas. Vienas iš keleto miesto politikų kaip penkis savo pirštus žinantis miestą ir jos žmones.
Asmeninės savybės – politinis toliaregiškumas, atvirumas, sugebėjimas keisti savo požiūrį, kai kitos pusės argumentai yra svaresni, geraširdiškumas, mokėjimas bendrauti su įvairiais žmonėmis – gali būti labai svarbios, jeigu ateityje skyriaus pirmininkas Š. Vaitkus „eis į Seimą“, o skyriui teks mąstyti, kas galėtų stoti prie miesto vairo.

 Julius Tomas Žulkus
8.3
 Psichologiškai T. Žulkui turėtų būti labai sunku. Per šiek tiek mažiau kaip du metus palikti veržlaus Liberalų sąjūdžio kurorto skyriaus pirmininko kėdę, stebėti, kaip ją „užima“ bendrapartietis oponentas E. Židanavičius, pateikti pareiškimą stoti į kitą partiją – išbandymas kiekvienam politikui.
Juolab siekiančiam likti aktyvioje politikoje.
Klausimas: kiek J. T. Žulkus po tokio „kritimo-kilimo“ dar gali būti „nepriklausomas“  kaip žmogus, verslininkas ir politikas?
Jau konservatorių gretose.
J.T. Žulkus – svarbaus miesto Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, bet ar jo sprendimai gali būti nepriklausomi, turint omeny, kad jo likimą miesto politikoje nuspręs naujosios partijos Palangos skyriaus pirmininkas?
Ką dar turėtų daryti J. T. Žulkus, kad jam būtų „garantuota“ vieta konservatorių rinkiminiame sąraše?..
J. T. Žulkaus verslas nuolat paremia socialines miesto akcijas. Tai – svarbu, ir galėtų būti pavyzdys kitiems politikams.