Galimybė įsigyti būstą Anglijoje – reali netgi emigrantams

Anekdotiškai sakoma, kad rojus žemėje – tai rusė žmona, amerikietiškas atlyginimas, kinų virtuvė ir... senas angliškas namas. Tačiau juokas juokais, bet veikiausiai pamatinis visų visuomenių laimės indekso garantas jų piliečiams – galimybė įsigyti nuosavą būstą. Kuomet Lietuvoje visais ruporais barbenama apie iš šalies nutekančius protus ir sielas, vis labiau pabrėžiama, jog žmonės mūsų šalyje, ir ypač jaunos šeimos, dažnai neišgali įsigyti pirmojo būsto. O kaip su būsto įsigijimu yra tautiečių pamėgtoje Anglijoje?

Turbūt nėra Europoje erdviškai labiau suspaustos šalies, nei Anglija. Kone kiekvienam čia atvykstančiam svečiui ar tik naujai iškeptam emigrantui į akis krenta sąlyginai nedidelės erdvės šalia gyvenamųjų namų, mažoki gyvenamieji kambariai, daugybė po Antrojo pasaulinio karo valdžios pastatytų socialinių būstų. Vis dėlto nepaisant visų trūkumų, nekilnojamasis turtas karalienės šalyje išlieka patraukli investicija, net ir šiais, ekonominės nežinomybės bei krizių laikais. Taip, taip, krizės tuo pat metu – tai naujos galimybės, kaip mėgsta kartoti anglai. Prieš porą mėnesių Centrinis Anglijos bankas paskelbė, jog palūkanų normos iki metų pabaigos ženkliai nesikeis. Tai reiškia, jog šie metai yra labai nebloga galimybė įsigyti šioje šalyje visai neprastą būstą už patrauklią kainą. Netgi legaliai dirbantiems emigrantams?

Tikrai taip, ir lietuviams emigrantams, turintiems stabilų darbą. Galimybės įsigyti būstą čia vienodos ir silpnokai angliškai kalbančiam salotų fabrike dirbančiam Juozui, ir drūtam vietinio naktinio klubo „apsauginiam“ Antanui bei jaunai vietinį universitetą baigusiai banko tarnautojai Agnei. Anglijoje viskas prieinama. Aišku, paprastas darbininkas iš savo atlyginimo veikiausiai niekada negalės gyventi Londono turtuolių rajone Čelsyje, tačiau lygiai taip pat valytojo darbą dirbantis palangiškis su itin retomis išimtimis galėtų įsigyti kotedžą Palangoje šalia jūros. Bet apie tai kita kalba.

Nusprendus įsigyti būstą Anglijoje, pradedama nuo paprasčiausios paieškos internete bei nesibaigiančių skambučių nekilnojamojo turto agentūroms. Pastarųjų Anglijoje itin daug ir jų specializacijos pačios įvairiausios – vienos jų parduoda itin prabangų nekilnojamąjį turtą, kitos specializuojasi viduriniajai klasei parduodamais būstais, trečios stengiasi parduoti namus ir butus kaip įmanoma greičiau. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio Vakarų Jorkšyro grafystės miestelyje oficialiai veikiančių agentūrų yra tiek, jog jų neįmanoma suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Neseniai namą su šeima įsigijęs bičiulis lenkas guodėsi, jog kuo daugiau įvairiausių būstų su žmona jie peržiūrėjo, tuo labiau sukosi galva ir tuo sunkiau darėsi priimti sprendimą. Galiausiai peržiūrėję penkias nuosavybes, jie išsirinko namuką už maždaug šimtą tūkstančių svarų. Tai vidutinio dydžio trijų kambarių namas su garažu, su kaimynais iš vienos pusės („semi detached house“, – kaip sako anglai) ganėtinai neblogoje vietoje, su nedideliu bet šeimai pakankamu sodu šalia – viskas, ko reikia jaunai du mažylius auginančiai porai. Anglijoje apsisprendusiai likti rytų europiečių šeimai didelių problemų nesudarys maždaug keturių šimtų svarų mėnesinis mokestis bankui už namą. Darbštus šeimos galva Adamas turi stabilų legalų darbą, o jo žmona Monika, paauginusi sūnų ir dukterį, dirbs pusę dienos. Pora paskolą iš banko gavo dvidešimt penkiems metams.

Retas bankas jums suteiks paskolą būstui, jeigu neturėsite bent dešimties procentų sumos nuo namo vertės pradiniam įnašui. Kita vertus, egzistuoja brokerių kompanijos, kurios paskolina pinigų pradiniam įnašui. Be to, statybos kompanijos, statančios naujus būstus jau šiomis dienomis, kartais reikalauja tik penkių procentų pradinio įnašo – įvairiausios vyriausybės remiamos schemos ypač siekia padėti perkantiems pirmąjį būstą. Tačiau kuo pradinis įnašas didesnis, tuo galimybės gauti palankesnę paskolą tik auga. Kuo trumpesnė paskola, tuo mažiau laiko tėkmėje bankui privalėsite atiduoti. Verslas yra visur verslas. Beje, angliški bankai labai lanksčiai atsižvelgia į kliento interesus. Tarkime, paėmus paskolą dvidešimčiai metų galima jos mokėjimą sutrumpinti arba pailginti, pavyzdžiui, iki dvidešimt penkių metų. Perkant būstą itin raginama apsidrausti sveikatos draudimu („critical ilness insurance“), kuris, neduok Dieve, jums sunkiai susirgus, padengtų jūsų paskolos mokėjimą. Bankai taip pat perkant būstą reikalauja, jog būsimasis savininkas apdraustų pastatą – priešingu atveju paskolos negausit. Labai krinta į akis angliškų bankų skiepijama socialinė atsakomybė potencialiems pirkėjams: paskolų paraiškose nuolat primenama, jog nesugebėjimas reguliariai mokėti paskolos gali baigtis būsto nusavinimu. Taip stengiamasi išvengti nepatikimų potencialių pirkėjų, kurie po praūžusios globalios krizės bankų tikrinami gerokai atidžiau negu iki šiol.

Turbūt kada nors ir mūsų šalyje ateis laikas, jog ir eilinį darbą dirbantis tautietis galėtų mėgautis nuosavu būstu. Kad taip atsitiktų, reikalingas ne tik kapitalizmas, bet ir kuriama teisinga visuomenė. Kapitalizmo pas mus nemažiau nei Anglijoje, bet kiek dar ilgai teks laukti žmogiškos buities ir orumo nežeminančio uždarbio?