Karalius mirė, tegyvuoja karalius!

Dr. Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė

Pavadinime įrašytos sparnuotos frazės reikšmė daugeliui yra žinoma: kalbama apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsiranda kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Senais laikais šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus liaudžiai būdavo pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, tokiu būdu pabrėžiant karališkojo valdymo tęstinumą.

Šis straipsnis – apie euro įvedimą Lietuvoje. Perfrazavus aukščiau paminėtą frazę būtų galima sušukti: Litas mirė! Tegyvuoja euras! Nors būtent šie žodžiai tiksliausiai išreikštų euro įvedimo Lietuvoje esmę, nedrįsčiau pasirašyti straipsnio tokiu pavadinimu. Priežastis – paprasta: žinau, kaip lietuviai laukė lito įvedimo. Žinau, kad daugeliui piliečių, ypač tų, kurie mena tarpukario Lietuvą, litas – ne vien valiuta, pinigai, kuriais atsiskaitoma. Tai – vienas mūsų atkurto valstybingumo simbolių, Lietuvos nepriklausomybės išraiškų.

Ar Lietuva pasirengusi priimti eurą?

Beveik kiekvieną savaitgalį būnu Lietuvoje, susitinku su žmonėmis miestuose ir miesteliuose. Su gimnazistais, studentais, mokytojais, dėstytojais, darbininkais, ūkininkais, verslininkais, savivaldos atstovais, pensininkais – pati įvairiausia publika ateina į susitikimus. Nė vienas susitikimas neapsieina be diskusijos apie eurą, galimas jo įvedimo pasekmes. Beveik visur prašau žmonių balsuoti, surengiame mini referendumą: kas už tai, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuva jau turėtų eurą, kas prieš, kas susilaiko? Visur, beveik be išimčių, didžioji dauguma kelia rankas prieš, už euro įvedimą – viena kita pakelta ranka... Po balsavimo kalbamės, aiškinamės ir, atrodo, vieni kitus suprantame. Praėjusį šeštadienį viename Jurbarko rajono seniūnijos centre išgirdau visai atvirą komentarą: koks mums skirtumas? Juk vis tiek pinigų neturime, tai ar litų neturime, ar eurų – jokio skirtumo. Va jei pinigų padaugėtų, tai būtų kitas reikalas...

O Vyriausybė ir Seimas, kaip suprantu, abejonių jau nebeturi – euras Lietuvoje bus, nuo kitų metų pradžios. Šios savaitės pirmadienį Europos Parlamente Briuselyje Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje dalyvavo mūsų Finansų ministras R. Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, svarstytas klausimas – galimas euro įvedimas Lietuvoje. Pirmadienį per Lietuvos radijus jau girdėjau ir Finansų ministro, ir Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovų komentarus, kurie abejonių nepaliko: euras Lietuvoje bus, nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Galutiniai sprendimai bus padaryti liepos mėnesį, tačiau jau dabar laikas visiems ruoštis euro įvedimui. Kainų šuolio Lietuvoje nelaukiama, nieko panašaus neįvyko nei Latvijoje, nei Estijoje. Tai ką gi – tegyvuoja euras?

Ką kiekvienas turėtume žinoti apie eurą:

– Euras atsirado apyvartoje 2002 m. sausio 1 d., taigi, vos prieš 12 metų.

– Šiuo metu eurą turi 18 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Paskutinė prie euro zonos prisijungė ir eurą įsivedė mūsų kaimynė Latvija – šių metų sausio 1 dieną.

– Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m. sausio 1 dieną.

– Be jau minėtų Latvijos ir Estijos eurais atsiskaitoma Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje ir Slovakijoje (šios valstybės priklauso euro zonai).

– Nepaisant pasaulį ir euro zoną krėtusių finansinių krizių euras išlieka antra pagal svarbą pasaulio valiuta po JAV dolerio: beveik trečdalis visų pasaulio užsienio valiutos rezervų yra laikomi eurais.

Euro įvedimo Lietuvoje pliusai ir minusai: nauda ar nuostoliai?

Nuomonių tenka girdėti visokių, nuo pamatuoto nerimo iki visiškų nesąmonių. Į visažinius nepretenduodama pasidalinsiu ta informacija, kuria disponuoju ir kuri man leidžia ramiai pasitikti eurą.

Kitų šalių patirtis rodo, kad tikėtina įtaka kainų lygiui – minimali, 0,2-0,3 procento. Tai reiškia, kad jei daiktas ar paslauga kainavo 100 litų, tai kaina gali padidėti 20-30 centų. Be to, Lietuvoje yra numatytos kainų kilimą stabdančios priemonės: privalomas kainų skelbimas litais ir eurais, aktyvi kainų stebėsena, sąžiningo verslo memorandumas.

Turime įvertinti ir dar vieną svarbią aplinkybę: nuo 2002 m. litas yra pririštas prie euro. Kiekvienas litas yra padengtas eurais, ir mes esame visiškai priklausomi nuo Europos centrinio banko, nuo sprendimų, kuriuos priima euro zonos valstybių ministrai. Dabar sprendimai priimami mums nedalyvaujant, bet visas sprendimų pasekmes mes patiriame, nes esame ES vieningos rinkos dalis. Kai Lietuva įsives eurą, Lietuvos atstovai sėdės prie Europos centrinio banko valdančiosios tarybos stalo ir galės daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Verslininkai geriausiai supranta euro įvedimo naudą: Lietuvos narystė euro zonoje reiškia pigesnes paskolas, mažesnes palūkanų normas, mažesnes valiutų keitimo išlaidas, didesnį Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms. Ekspertai skaičiuoja, kad euro įvedimo Lietuvoje išlaidos sudarys apie 2 mlrd. litų, o nauda – apie 40 milijardų litų. Palyginti abu skaičius nesunku.

Ir dar: Lietuvos Vytis ant euro monetų pasklis po visą euro zoną, visas 18 Europos valstybių, kuriose gyvena 330 milijonų gyventojų. Tebus euras. Kol kas dar ne savas, labiau svetimas, bet gyvensime su juo. Jau nuo kitų metų sausio 1-osios.