Tik ką 70-etį pasitikęs Palangos balandžių karalius Reinoldas Liaudanskas: „Gyvenu įdomiai“

Vasaros karštą dieną, susėdę pavėsyje po sena obelimi R.Liaudansko tėvų statytoje sodyboje, gvildename filosofinę mintį   – 70 pragyventų metų žmogaus gyvenime yra daug ar mažai? Po liūto zodiako ženklu gimusiam mano klasės draugui atrodo savaime suprantamas dalykas, todėl jis, kiek susimąstęs, taria: „Taip, laikas lekia, todėl manau svarbu ką tu jame padarai. Šį rudenį  Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubui taip pat jubiliejus – dešimt metų.  Didelė šventė. Rimtai jai ruošiamės, o jei   gražu, padaro įspūdį ir palieka atmintį–  gyveni įdomiai“. 

Du jubiliejai darbščiam, entuziastingam, mylinčiam gamtą ir pareigingam žmogui  –  didelis iššūkis. Jubiliejinis renginys, kuris įvyks gruodžio 7 d. dieną „Tarptautinė paroda – edukacija „Skriskit balti balandžiai“, skirta grafų Tiškevičių 200 –osioms Palangos valdų įsigijimo ir Klaipėdos aukštraskraidžių balandžių veislės augintojų klubo 10 – mečiui paminėti“ Palangos Sporto arenoje, jaudulį sukelia, nes „pirmą kartą organizuojame tokį grandiozinį renginį.  Įsikėlėme aukštą kartelę, bet, manau, viskas bus gerai“,–  šypsosi  Palangos balandžių klubo pirmininkas, kolekcininkas, gamtos mylėtojas ir nuoširdus draugas  – Reinoldas Liaudanskas.

Visų pirma – paukščiai

„Kalbėsim apie Klaipėdos aukštaskraidžius“ ,– nuo pirmos susitikimo minutės, perspėja jis mane. „Kodėl išskiri juos? – klausiu. –Aš norėčiau, kad tu papasakotumei  kokioje šeimoje  pats užaugai?“

Iš trumpos pauzės tarp mano klausimo suprantu –  vėliau, o dabar Reinoldas egzaminuoja mane: „Ar tu žinai, kad Gustavas Greinus prieš 100 metų pasaulio balandžių veislių sąraše įregistravo Klaipėdos aukštaskraidžių veislių standartą?“  

Traukiu pečiais, esu prieš trejetą metų  skaičiusi paties Reinoldo parašytą puikią publikaciją apie šio žinomo pajūrio balandininko įamžinimą Priekulėje. Tai buvusi atmintina šventė ir balandininkams ir Priekulės gyventojams.  Ant išlikusio namo sienos, kur gyveno G.Greinus, buvo pakabintas palangiškio menininko  P. Barono sukurtas G.Greinous veido atvaizdas atminimo lentoje. 

Anot Reinoldo,  nors G. Greinus mirė ir palaidotas Vokietijoje, tačiau iki šiol  Klaipėdos aukštaskraidžių veislę puoselėja balandžių mylėtojai Lietuvoje ir Vokietijoje.  Na, o kiek patylėjęs,  Reinoldas taria: „Ši balandžių veislė išvesta XIX a. mažojoje Lietuvoje ir įtraukta į nykstantį pasaulyje veislių sąrašą . Būtina ją išsaugoti ateinančioms kartoms“.

Anot mano klasės draugo, tėvų seniai nebėra, mama buvo medikė, tėtis dirbo milicijoje (dabar policija), vėliau oro uoste. Su tėčiu Reinoldas turėjo glaudų ryšį, šeimoje dar yra sesuo ir brolis. Prisiminęs artimuosius, jis papasakojo, kaip jo  atmintyje yra išlikęs momentas ,kada jis, vaikščiodamas su savo sūnumi ir užėjęs pas seną balandininką K. Špuogį, sūnų įkėlė į  jo balandinę, kuri stovėjo  šalia buvusio pašto. Tada sūnaus Reinoldas paklausęs: „Ar patinka balandžiai?“. 

Gavęs sutikimą ne tik iš vaiko, bet ir iš žmogaus, kurio balandinė buvo, visai netrukus  jis nupirko ją ir parsivežė  su visais balandžiais į „Pavėsio“ sodus.“ 

„Esu dėkingas tėčiui, kuris padėjo man pastatyti dar vieną  balandinę  šioje sodyboje.  Mano sūnui  šis pomėgis iš pradžių patiko, bet augdamas vis labiau linko į techniką“,– šypsosi Reinoldas.

 Pats Reinoldas  jau nuo 17 metų susidomėjęs balandžiais, šiandien džiaugiasi, jog šioje sodyboje, draugų pagalba (projekto autorius Gediminas Rapalis, statybų meistras – A.Ragauskas ir balandininkas  A. Dražba) , pastatė ir įrengė naują balandinę.  Šioje balandinėje  gyvena ne tik Klaipėdos aukštaskraidžiai, bet ir Liepojos baltauodegiai, Šiaulių baltasparniai ir sportiniai pašto balandžiai. „Taip ant senų, buvusio šiltnamio pamatų, dėka mano minėtų draugų,  pastačiau keturias balandines, kuriose šiandien gyvena virš  60 balandžių“. Šuolaikiškos ir patogios ne tik balandžiams, bet ir balandžių augintojui, šios naujos balandinės – abipusis  džiaugsmas.

„Myliu ne tik medžius“

R.Liaudanskas – Palangos Senosios gimnazijos auklėtinis, baigęs Kauno Mičiūrino technikumą (miestų ir gyvenviečių želdintojas) ir įsigijęs  Lietuvos Žemės ūkio akademijos diplomą, parašė diplominį darbą tema –„Poilsiavietės „Energetikas“ teritorijos tvarkymo ir apželdinimo projektas“. 

Taip, anot jo, „atsirado pomėgis fotografuoti gamtą, landšaftą, bei gražius Palangos vaizdus“. Žinau, jog mano klasiokas labai gražiai piešia. Reinoldas rodo man grafikos technika nupieštus medžius, kurie tamsiame piešinio fone išryškėja tarsi gėlės. Sakau, koks subtilus darbas, ir čia pat priduriu:  „Manau ir gyvenime mėgsti tvarką“.  Reinoldas neprieštarauja, jam patinka, kad darbas atliekamas iki galo. Bet dar skuba įterpti  ir savo mintį : „Myliu medžius, Kretingalėje nupirkau paveikslą (rodo man)“. Įspūdingas,– sakau, visas tarsi auksu dengtas, gal kada aukcione išloši didelius pinigus (juokiamės...).

 Jei rimčiau – R.Liaudanskas – „Palangos foto klubo 750“ narys, yra dalyvavęs eilėje personalinių fotografijos parodų Palangoje, Lenkijoje, Sankt – Peterburgo fotomugėje. Patinka ne tik fotografuoti, keliauti, bet ir bendrauti. Lietuvos 1000 – mečio  vardo paminėjimo proga 2009 metais išleido leidinį „Žmonės, balandžiai ir Palanga“. 

Tais pačiais metais R.Liaudanskas – Palangos kraštovaizdžio klubo narys, o nuo 201O metų – Vokietijos Klaipėdos aukstaskraidžių balandžių puoselėtojų klubo garbės narys, nuo 2011 metų – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, floristinių puokščių Palangoje organizatorius. 2013 metais R.Liaudanskas –  Palangos balandininkų klubo pirmininkas ,o nuo  2014 metų – Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo  pirmininkas. 

Parodoje „Skriskit balti balandžiai“ svečias iš Švedijos Karalystės Palangos miesto garbės pilietis Tomas Larsonas (Thomas Larsson) įteikė Palangos balandininkų klubo pirmininkui Reinoldui Liaudanskui Švedijos balandžių augintojų asociacijos garbės nario medalį už balandininkystės puoselėjimą.

– Reinoldai, apie tave reikia jau rašyti knygą, tu su visom savo veiklos regalijom nebetilpsi į jokį

 spaudos puslapį.

– Iš ties, esu daug keliavęs. Pabuvojau daugelyje Europos miestų, esu ne kartą lankęsis Skandinavijos šalyse, susitikęs su labai įdomiais žmonėmis. Daugiausiai visos kelionės yra susietos su balandžiais. Artimiausiu metu turėtų įvykti balandžių  paroda  Čekijoje. Daug renginių, daug visko. Užimtumo daug, nežinau ar gerai, ar ne, tačiau gyvenu įdomiai.

„Dar balandžius auginsiu“

Nieko nedarytum, niekas ir nevyktų,– bandau įsiterpti, nors gerai žinau, jog visa tai, ką Reinoldas gyvenime darė, jis  atliko ypatingai kruopščiai ir su didele meile. Palangiškis, kartu su savo kolegomis tokiais pat entuziastais, kaip ir jis – G.Rapaliu – Klaipėdos balandžių klubo nariu ir R.Beneta – Šiaulių klubo pirmininku yra suorganizavę visą eilę dekoratyvinių  balandžių parodų  Lietuvoje (Palanga, Klaipėda), Lenkijoje (Punskas), Latvijoje (Liepoja, Ryga), Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo Europos dekoratyvinių paukščių ir naminių gyvūnų parodose Prancūzijoje (Metz), Danijoje (Herning).

Pasak  R.Liaudansko, „dar balandžius auginsiu, nors nėra lengva. Juos reikia prižiūrėti (mineralai, papildai, grūdai, keisti vandenį), o jei paukštis suserga – ieškai būdų jį išgydyti.  Modernėjimo amžiuje jaunimas nenori įsitraukti į šią veiklą. Senieji balandininkai „išeina“. Jurgis Kuzmickas –  palangiškis, seniausias balandžių augintojas Lietuvoje, iki pat 95 metų   amžiaus augino balandžius (50 metų  Klaipėdos aukštaskraidžius). Jis buvo pavyzdys mums visiems“. 

Reinoldui  širdį glosto vaikų piešinių konkursai mokyklose. Žvelgdami į paukščius, vaikai su dideliu noru, dalyvaudami edukacinėse parodose, kaip Skuode, Klaipėdoje  ir Piežaičiuose (Klaipėdos raj.), kurių  iniciatoriumi buvo G.Rapalis , piešinių konkurse „Tėvynė po balandžio sparnu“ džiaugėsi ,  kaip kiekvienas konkurso dalyvis,  gavęs po medalį  – buvo labai laimingas,–prisiminimais dalinosi  R.Liaudanskas, pabrėždamas, kad tokio pobūdžio renginių tikslas – paskatinti jaunimą domėjimąsi gyvąja gamta – balandžiais. „Juk paukštis nejaučia pykčio, neša taiką, gėrį, meilę. Jis – taikos ambasadorius“,– sakė jis.

Reikia svajoti

R.Liaudansko pomėgiuose – balandžių statulėlių  kolekcionavimas.  2019 metais, vykusios  VI – osios paukščių ir gyvūnų parodos „Pet Show Lietuva“ metu agentūra „Faktum“ prie Lietuvos kultūros fondo, užregistravo Lietuvos rekordą – gausiausią balandžių statulėlių rinkinį (250 balandžių statulėlių). Šiuo metu R.Liaudansko kolekcijoje yra surinkta virš šešių šimtų balandžių statulėlių iš trisdešimt  pasaulio šalių.

Reinoldas rodo  man vietą sodyboje, kurioje jis norėtų įkurti muziejų. Jame tilptų ne tik statulėlės, bet ir tai, kas kruopščiai jo rinkta daugelį, daugelį metų. Kol kas tvarkingoje vejoje puikuojasi jo  įrengtas ir pasodintas daugiamečių gėlynas su miskantais ,ant sodybos namo  palangių žydi gėlės, sena obelis svyra nuo nokstančių obuolių, o žydrame danguje skraido balti, balti  dangaus „laiveliai“. Kokią jie neša žinią, tik paukštis žino, o žmogus, žiūrėdamas į juos,  džiūgauja tarsi mažas vaikas. Ir aš padėkojau savo draugui už laiką, praleistą kartu sodyboje. Jaučiausi pailsėjusi. „Tikrai taip, čia labai gera aura“, –sutinka su manimi Reinoldas.

„Reikia svajoti“,– sako jis, nes svajonėse slypi gera energija gyventi toliau.  

Aš jam  palinkėjau tik sėkmės, nes visa kita jis jau turi. Būk sveikas ir džiugink žmones dar daug, daug metų.  Su gimtadieniu, Reinoldai.

Irena Valužė