Palanga moksleivių akimis: „Miestas, kuriame aš gyvenu“

„Praeitis... Dabartis... Kokia buvo Palanga, kokia ji dabar? Ką aš žinau apie miestą, kuriame gyvenu?“ Atsakymai į šiuos klausimus, keltus Palangos mokyklų moksleivių, sudėti į leidinį „Miestas, kuriame aš gyvenu“, penktadienį pristatytą kurorto viešojoje bibliotekoje.

Pradžia prieš porą metų
Į jaukią Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos salę penktadienio popietę rinkosi Palangos Senosios gimnazijos, „Baltijos“, Vlado Jurgučio bei Šventosios pagrindinių mokyklų moksleiviai, mokytojai bei kiti svečiai, kuriuos sukvietė Palangos švietimo pagalbos tarnybos direktorė Vilma Želvienė bei metodininkė Vilma Varpiotienė. Rinkosi ypatinga proga: čia buvo pristatytas minėtųjų mokyklų moksleivių ir jų pagalbininkų pastangomis parengtas leidinys „Miestas, kuriame aš gyvenu“.
Įžanginį žodį tarusi V. Želvienė dėkojo visiems susirinkusiesiems, nes susitikta buvo, anot jos, paskutinį kartą: baigėsi porą metų trukęs darbas, sutilpęs į dviejų projektų rėmus.
„Prieš porą metų sužinojome, kad galime teikti paraiškas Kultūros paveldo departamentui ir bandyti gauti finansavimą projektui, – prisiminė direktorė. – Kartu su Kultūros skyriaus specialiste Sigita Bendikiene sutarėme, kad inicijuosime projektą „Palangos ir Šventosios medinės architektūros išsaugojimas“. Parašyti paraišką padėjo visų mokyklų mokytojai ir Zita Baniulaitytė, finansavimas buvo skirtas. Tačiau neturėjome jokios vizijos, kaip tai daryti. Ačiū fotomenininkui Adui Sendrauskui, atvėrusiam mums akis ir padėjusiam išvysti projekto rėmus. Ačiū architektui Leonui Laimučiui Mardosui, aiškinusiam, kas yra architektūra apskritai ir kuo ypatinga Palangos ir Šventosios medinė architektūra. Ačiū fotomenininkui Aldui Žoliui, mokiusiam šio meno subtilybių ir padėjusiam rengti baigiamąją projekto parodą ir konferenciją“.

Nusprendė imtis leidybos
Kaip sakė V. Želvienė, po baigiamosios konferencijos pradėjęs ją graužti kirminas: tiek daug medžiagos surinkta, tokie gražūs darbai padaryti, reiktų visa tai kažkokiu būdu įamžinti. Ir kai pernai išvydo, jog Kultūros paveldo departamentas vėl skelbia konkursą paraiškoms, kad prioritetas bus atiduodamas projektams, susijusiems su leidyba, buvo nuspręsta bandyti dar kartą. Tad siekiant skatinti mokinius pažinti savo gimtąjį miestą, jo istoriją, ugdyti jų pilietinę savimonę bei vertybines nuostatas, mokyklos buvo suburtos naujam projektui „Mokiniai apie Palangą“, kuriuo siekta apibendrinti jau surinktą ir būsimą naują medžiagą apie savo miesto istoriją ir architektūros savitumą bei įprasminti visa tai leidinyje „Miestas, kuriame aš gyvenu“.
„Į šį leidinį sugulė viskas: ir ką rinkome praėjusio projekto metu, ir istorinė medžiaga, ir moksleivių piešiniai bei koliažai, ir surinktos legendos apie Palangą“, – sakė direktorė, pakvietusi projekto dalyvius pasidalinti mintimis: ką jiems davė dalyvavimas šiame projekte?

Piešė, fotografavo, rinko medžiagą
Drąsiausi buvo gausiausiai projekte dalyvavę V. Jurgučio pagrindinės mokyklos moksleiviai D. Andrijauskas, A. Balčiūnaitė, A. Biliūnaitė, A. Jankauskaitė, J. Milašiūtė, D. Ovčinikovaitė, S. Miceikaitė ir A. Sinušaitė, kuriems vadovavo mokytojai L. Stonienė ir D. Latožienė.
Pasak mokytojos L. Stonienės, aštuntokai ir piešė, ir fotografavo, ir rinko informaciją internetu. O patys moksleiviai prisipažino, kad įdomiausia buvę būtent rinkti pačią informaciją, nes sužinota daug iki šiol negirdėtų dalykų ir apie Palangą, ir apie jos medinę architektūrą.
Šventosios pagrindinės mokyklos mokytojas S. Baužys, kartu su mokytoja D. Šimkevičiene kuravęs K. Skripniko, J. Valantino, U. Ruibytės ir I. Makalauskaitės darbą, prisipažino, kad iš pradžių buvo kiek nusigandęs: mat praėjusių metų projekto dalyviai dešimtokai buvo jau baigę mokyklą, ir reikėjo burti naują komandą. Tačiau būgštauta be reikalo: dabartiniai dešimtokai puikiai pratęsė kolegų darbą. Vieni rinko istorinę medžiagą apie Šventąją bei jos medinę architektūrą, ir, kaip sakė patys moksleiviai, labai dėkingi už neįkainojamą pagalbą Mikeliui Balčiui, kiti gi fotografavo ir piešė Šventosios žemėlapį. Beje, šventojiškiai gali pasididžiuoti, kad jų surinkta medžiaga buvo pristatyta konferencijoje Jurbarke ir sulaukė puikių įvertinimų.

Sužinota daug naujo ir įdomaus
„Baltijos“ pagrindinėje mokykloje prie projekto triūsė mokytojos istorikė A. Liustruvienė bei dailininkės I. Litvaitytė ir R. Ščerbakovienė, padėjusios R. Vaičiūnaitei ir J. Gliožeriui.
„Mes piešėme Palangos žemėlapį, žvejų kaimo pusę. Padarėm daug atradimų, sužinojome dar negirdėtų gatvių pavadinimų. Buvo išties labai įdomu, nors ir nelengva: vien prie juodraštinio žemėlapio varianto prasėdėjome penkias valandas. Kokio ilgio Palanga? Kilometrais nepasakysiu. Ji – dviejų A1 formato lapų ilgio“, – pajuokavo moksleivė Rosita.
Gimnazistams G. Piatkovskytei, L. Grincevičiūtei, V. Arlauskaitei, P. Valuckui vadovavo mokytojai A. Stonkus, R. Dargienė, I. Pociuvienė. Pasak pačių moksleivių, dalyvaudami projekte jie sužinojo daug naujo ir įdomaus, išmoko atkreipti dėmesį į tokius dalykus bei detales, kurioms anksčiau neteikdavo reikšmės. Gimnazistai prisipažino, jog jiems labai pasisekė, nes atiteko pati, ko gero, įdomiausia Palangos dalis – senoji Palanga. Tad jų nuotraukose užfiksuotos Anapilio, Senosios vaistinės, Karininkų ramovės bei kitų istorinių pastatų architektūros detalės. „O kai kas jau spėjo ir pasikeisti – kai fotografavome Karininkų ramovę, ji dar buvo šaltibarščių spalvos“, – šypsojosi jaunuoliai.

Pakvietė prisijungti prie parodos
Pats mažiausias prezentacijos dalyvis Gustas kartu su V. Želviene atidarė dėžę, kurioje buvo supakuoti naujieji dar spaustuvės dažais kvepiantys leidiniai. Jie įteikti visiems projekto dalyviams bei jų pagalbininkams, tarp kurių – S. Vainiūno meno mokyklos mokytojai R. Užpelkytė, D. Oškinytė, A. Bukauskienė bei P. Baronas, viską į knygelę sudėlioti padėjusiai G. Eimanavičiūtei, Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei, dabar kuruojančiai paveldo klausimus, K. Litvinienei su prašymu perduoti leidinį ir miesto merui Š. Vaitkui: tegul visi pamato, kad Savivaldybė neveltui prisidėjo prie projekto koofinansavimo – rezultatai tikrai yra, – jaunimo reikalų koordinatorei L. Grendienei bei komisijoje, kuri sprendžia, kuriuos projektus finansiškai paremti, posėdžiaujančiai Vaiko teisų apsaugos tarnybos vedėjai E. Lapėnienei ir, žinoma, bibliotekos kolektyvui.
„Jūs esate labai laimingi: fotografuoja milijonai, parodose dalyvauja šimtai, o leidyba užsiima vienetai, – atsiimdamas jam skirtąjį leidinį sakė A. Sendrauskas. – Ir šis leidinys, ir paroda apie Palangos ir Šventosios medinę architektūrą buvo labai laukiami ir reikalingi. Siūlau ir toliau jūsų darbus viešinti: balandžio mėnesį galerijoje „Ramybė“ bus paroda, skirta Palangos kultūros paveldui fotografijoje. Kviečiu joje dalyvauti“.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Mes – Baltijos jūros vaikai”.