„Lino kelio“ atspindžiai Palangos lopšely-daržely „Ąžuoliukas“

Lapkričio mėnesį Palangos lopšelio-darželio ,Ąžuoliukas“ vyresniojo amžiaus ,,Bitučių“, priešmokyklinio ugdymo Sraigelių“ grupių vaikus, tėvelius, pedagogus ir visą bendruomenę sujungė projektas „Lino kelias“. Vaikai buvo pakviesti pakeliauti labai nežinomu, ilgu ir įdomiu lino keliu. Pokalbių metu pedagogai su vaikais stebėjo sėmenis, žalius ir prinokusius linus, jų žiedus. „Lino kelio“ atspindžių ieškojo pasakose, patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, dainose, aiškinosi jo kelią – pradedant nuo linų sėjos iki gražaus audeklo atsiradimo.
Didžiausią įspūdį visiems paliko išvyka į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kuriame vaikai ir pedagogai edukacinės valandėlės metu stebėjo darbo įrankius, naudotus linininkystėje Klaipėdos krašte, susipažino su lino apdirbimo keliu, įrankių pavadinimais bei paskirtimi. Muziejuje vaikai ne tik pamatė, bet ir patys turėjo galimybę išbandyti senuosius linų apdirbimo įrankius – linus minti, brukti, šukuoti, kočėlais lyginti audinį. Veiklos pabaigoje vaikai per didaktinius žaidimus įtvirtino įgytas žinias, o sugrįžę į grupes nupiešė tai, ką matė ir išgirdo. Lietuvių liaudies dainose apdainuotas mėlynžiedis augalas, protėvių vertinamas bei branginamas, ir šiandien. Tautosakoje linai vadinami šventu augalu, saulės žolynu, moters javu. Vieni labiau vertina jo pluoštines savybes, kitiems rūpi jo maistinės, tiksliau gydomosios savybės. Projektinės veiklos metu vaikai, grupėse analizuodami temą „Linas – ne tik aprėdas, bet vaistas ir maistas“, sužinojo, kad iš linų sėmenų yra spaudžiamas aliejus, analizavo jo gydomąsias savybes, stebėjo, ragavo sėmenų aliejų, lygino su kitu. Labiausiai vaikams suprantama buvo, kad sėmenų aliejus padeda silpniems plaukams stiprinti, skatina plaukų augimą. Iš sėmenų ugdytiniai su pedagogais ruošė sėmeninę, sumuštinius su sėmenimis, kūrė receptų knygeles apie šį maisto produktą.
Siekdami puoselėti lietuvių liaudies papročius, tradicijas, šeimos ir ugdymo institucijos sąveikos stiprinimą, organizavome parodą „Viskas iš lino“, kurioje buvo eksponuojami vaikų, pedagogų ir visų grupių tėvelių kūrybiniai darbai. Grupėse virte virė darbas. „Sraigelių“, „Bitučių“ grupių vaikai, prie jų prisijungė ir „Vėžliukų“ grupės ugdytiniai – sukūrė daug įvairių darbelių, panaudojant lininį audinį, verpalus, pakulas. Iš lininių siūlų pynė virveles, jas naudojo kurdami įvairius darbelius. Iš medžiagos darė servetėles, siuvinėjo, suko gėles, klijavo raides, geometrines formas, parengė knygą su vaikų mintimis apie mėlynžiedį liną. Daugiausia darbelių vaikai sukūrė po išvykos pas etnografę, tautodailininkę, audėją  Zitą Baniulaitytę. Vaikai turėjo galimybę pamatyti  įvairių staklių, susipažinti su audėjos darbu, pasigrožėti audeklų raštų įvairove ir patiems pasėdėti staklėse ir kartu padainuoti. Z. Baniulaitytė smalsuoliams papasakojo, kad lininiai audiniai yra ekologiški, tvirti, bet kad juos išausti reikia daug kantrybės, atidumo ir meilės tam darbui.
Vykdytą projektą užbaigėme vaikų švente ,,Linelis mėlynžiedis“ ir pedagogų parengtu spektakliu „Kaip kurmis linines kelnytes įsitaisė“. Vaikai, pedagogai pasipuošę lininiais rūbais, nuotaikingai pristatė projekto programą Palangos ikimokyklinio ugdymo vaikams, įstaigų pedagogams, socialiniams partneriams iš Kretingos lopšelio-darželio „Voveraitė“. Skambėjo dainos apie liną, buvo porinami posakiai, menamos mįslės, sekamos pasakos, žaidžiami žaidimai, paruošti meninio ugdymo mokytojos Nijolės Petrauskienės, pedagogių Salomėjos Dobromilskienės, Niarutės Šiušienės, Ritos Nazarovienės. Pasakos „Kaip kurmis linines kelnytes įsitaisė“ personažai padėjo vaikams dar vaizdžiau atkartoti lino kelią, įtvirtinti ugdomuosius tikslus.
Projektui įvykdyti prireikė daug laiko ir kūrybiškumo, bet nenuvylė rezultatai. Labiausiai džiaugėmės, jog vaikams buvo nauja pažintinė veikla, jie noriai domėjosi  mažai pažįstamu augalu linu, su kuriuo susipažino stebėdami nuotraukas knygų albumuose, klausydami etnografų, auklėtojų pasakojimų, lankydamiesi muziejuose, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose. Didaktinių žaidimų metu pedagogai, naudodami įvairias linų medžiagas, plėtė vaikų patirtį, kaupė skirtingą sensorinį patyrimą, atpažįstant ir apibūdinant medžiagų savybes skatino sąvokų ir kalbėjimo formavimąsi, lavino vaikų atmintį, smulkiąją motoriką, turtino žodyną, bendravimą.
Džiugu, kad į veiklą aktyviai įsijungė tėvai, visų grupių pedagogai, darbuotojai bei miesto bendruomenės atstovai, kurių dėka buvo skatinamas vaikams augalų ekologinis pažinimas, liaudies kūrybos ir tradicijų puoselėjimas.
Visi dalyvavę mūsų renginiuose, išsinešė dalelę praeities, gerą nuotaiką ir prasmingo pabuvimo  kartu jausmą.