Gamtos prieglobsčio beieškant...

Saulė, įkritusi į akvarelinius dažus,šaiposi iš tų, kurie sėdi ten, žemai, laukdami kada ji pagaliau pasirodys.
Jūra šiandien itin rami. Apie jos jėgą gali spręsti nebent iš bangos,kuri, lyg skustuvu nupjaudama pajūrio tylą, balta jūros puta atsimuša į akmenuotą jos krantą.
Vidudienis. Pakrante vaikšto vienas kitas žmogus,vedinas keturkojį savo draugą. Sėdžiu žymioje britams vietoje – Sidmouth (pietvakarių Anglija), ant aukštos uolos prisišliejusi prie pilies sienos ir kvėpuoju jūra bei palaiminga jos ramybe. Sidmouth pilies liekanos panašios į laivą. Jo priekyje– pilies bokštas. Salcombe kalvos lankytojams pilies istoriniame bokšte įrengta kavinė. Kai jūroje audra, joje galima pasislėpti nuo smarkaus vėjo irpro mažučius pilies langelius grožėtis šėlstančia gamtos stichija.
Nuo Salcombe kalvos atsiverianti gamtos panorama unikali ne tik savo grožiu.Ji mena šimtmečius skaičiuojančią istoriją, augmenijos įvairovę(botanikos sodas ir parkas įkurtas 1934 m. 1953 m. –įregistruotas kaip istorinis Anglijos sodų ir parkų paveldas), senas vietinių žmonių tradicijas.Tik karalienės Viktorijos laikaisSidmauth tapo populiariu Anglijos kurortu. Seniau tai buvo žvejų kaimelis, garsus savo dainomis ir šokiais. Miestas išaugo kartu su šimtmečiais išsaugotu folkloru. Apie garsiusSidmouth mieste vykusius ir jau penkiasdešimt metų tebevykstančius folkloro festivalius (muzikos šventės nė vienais metais,kad ir pačiaisnepalankiausiais, niekada nebuvo nutrūkusios) byloja informaciniai stendai, mažutė lauko estrada, skulptūros.
Keliaujant po Angliją,tokių vietų kaip Sidmouthlabai daug. Žmonės, ypač savaitgaliais, jas mielai lanko. Iš tiesų,kas gali žmogui būti geriau užnatūralios gamtos terapiją? Ji atstoja visas, į vieną kalną supiltas tabletes, kurios dažniausiai ne gydo,o tik gadina žmogaus organizmą.
Iki debesų dvasią pakylėjančios savijautos reikia kiekvienam žmogui. Kasdien lėkdami savais keliais ir keleliais mes sunkiai beatkeliame savo pavargusias galvas į fantastiškus dangaus piešinius. Renkamės paprastesnį variantą. Prieš televizorių ekranus ant sofų numetę savo kūnus,užkrauname galvastuo, ko mumsvisai nereikia, –relaksacine muzika su gražiais gamtos paveikslėliais,o jei nepadeda– bėgame ieškoti išsigelbėjimo– „chemikalų“.Pavargusį kūną,ar nesėkmių sudrumstas mintis įkišame į kuo tamsesnę vietą, visai pamiršę,jog žmogui nuo gimimo duoti sparnai. Duoti tam, kad išsivalę savo kūnąpajustume save, unikalųsavo gyvenimą mylėti,kurti, jaustis sveikiems ir laimingiems.
Skrydžiams reikalinga energija.Gamtos pagalba pajutę ją savo kūne, mes lengviau kvėpuojame ir judame į priekį.Aukštis vilioja žmogų.Mintimis sugrįžusi į Lietuvą, savo miestąPalangą, pasidžiaugiau vaizdu, stebėtu šią vasarą. Tiltas į jūravisais laikais buvoir yra populiari vietapasivaikščiojimams ir saulės palydoms. Pajūrio vėjai,sunešę smėlį prie pat tilto pradžios, padovanojo žmonėms puikią galimybę atsisėdus(tilto prieigoje įrengti suolai) stebėti Baltiją visais metų laikais.Ant Birutės kalno savo garsiąją poemą apie jūrą rašė poezijos dainius Maironis, o kiek drobių ar muzikos kūrinių sukurta žvelgiant iš aukščio... Jei bandytume šifruoti laimės formuluotę (nė vienas nežinome jos formulės),tai panoraminės gamtos vietos, neabejoju, būtų pirmoje vietoje.
Džiugu,jog atsidūrus gamtos prieglobstyje supranti,kad esi ne vienas.Antsuolo,kurio sėdėjau, perskaičiau lentutę su užrašu:„Joy ir Ken Yenkins iš Bristolio atminimui“. Šios poros atminimą įamžino draugai ir kaimynai. Jiepaskyrė JIEMS vieną gražiausių panoraminių vietų Sidmouth apylinkėse.
Šiame Dievo sukurtame „užausyje“ buvau ne viena,ir tai maloniai nuteikė.

https://irenavaluze.wordpress.com/
Irena VALUŽĖ