Ar turime sveiko proto?

Visiems bent kiek mąstantiems žmonėms būdinga tausoti, puoselėti medžius, krūmus, želdinius ir visa kas gyva mūsų nuodėmingoje žemelėje. Man, kaip ir daugeliui palangiškių, malonu, kad miestas yra gražinamas, puoselėjami žalieji plotai. Malonu, kad priešingai nei kai kuriuose netgi greta esančiuose miestuose, mūsų kurorte stengiamasi medžius genėti, menkaverčius šalinti, ir tokiu būdu sukurti tiek palangiškiams, tiek nemažai daliai jų pajamas nešantiems Palangos svečiams gražią, jaukią aplinką. Maloniai stebina žaliųjų plotų prižiūrėtojų drąsa ir ryžtas, kai nekreipiant dėmesio į vos ne etatinių triukšmautojų, tariamų gamtos mylėtojų, kuriems medis ar krūmas yra šventa karvė, rypavimus, yra pašalinamas vienas ar kitas paliegęs medis.

            Su malonumu dabar stebime atsinaujinusią Žvejų gatvę, kur pašalinus senuosius medžius ( tik gaila, kad neprigijo nemažai naujų pasodintų, bet tikiuosi, kad rudenį bus atsodinti nauji ), atsivėrė visu savo gražumu senoji, prie jūros vedanti gatvė. Manau, kad daugelis jau baigia užmiršti senąsias drebules Virbališkės take, kurios ir pavasarį, ir rudenį teršdavo miestą bei dėl savo būklės keldavo pavojų einantiems šiuo taku. Bet ir vėl gaila, kad nemaža dalis naujai pasodintų medelių neprigijo. O tai rodo, kad bet kokį darbą privalo atlikti žmonės, žinantys kaip tą darbą atlikti. Medelius, sodintus Virbališkės take galima vadinti „politiniais“, nes juos kaip žinia sodino politikai - miesto tarybos nariai. Gal todėl ir rezultatas toks...

            Džiugina parko vadovų drąsa imtis iniciatyvos atverti jūrą nuo Birutės kalno. Manau nemaža dalis palangiškių gyvenančių mieste bent jau nuo 7 dešimtmečio praeito amžiaus, prisimena, kaip eidavo su svečiais ar su savo vaikais ant Birutės kalno pasigėrėti banguojančia, ošiančia jūra iš aukštumos. Šiandien jau to neturime. Visas Birutės kalnas apaugęs aukštais medžiais ir tik per siaurą properšą dar jūra matosi. Tad tikrai sveikintina iniciatyva, manau, kad ir moksliškai pagrįsta, atverti buvusį vaizdą. Juk būdami Vilniuje tikrai džiaugiamės žiūrėdami į atsivėrusį Vilniaus simbolį - Gedimino pilį. O kaip ten atrodė anksčiau... ?

            Pateikti pavyzdžiai rodo, kad Palangoje tikrai yra teigiamų pokyčių tvarkant miesto žaliąjį rūbą. Bet, deja, yra ir labai skaudžių priešingų pavyzdžių. Tikėtina, kad nemažai palangiškių, gyvenančių Sodų-Taikos gatvių mikrorajone, matė prie Taikos g. 15 - Sodų g. 51 praėjimo tako (šioje vietoje čia daug žmonių praeina) žydintį kaip reta didelį jazmino krūmą. Šiuo metu kaip tik yra šių maloniai kvepiančių krūmų žydėjimo pikas. Pastebėjau, kad nemažai žmonių prie šio nepaprastai gražiai žydinčio krūmo fotografavosi. Džiaugėmės ir mes, gyventojai, miestelėnai, gyvenantys netoli šio krūmo, ir tarsi nujausdami kažko negero, jį fotografavome. Kaip krūmas atrodė dar liepos 10 dienos rytą matome nuotraukose. Bet atsirado žmonių, tikiuosi, kad ne iš piktavališkumo, o iš nemokšiškumo, ir, kaip čia švelniau pasakius, primityvaus nesupratimo, kurie šį nuostabiai žydintį krūmą pačiame žydėjimo pike pavertė stagarais. O kaip atrodė krūmas tos pačios dienos liepos 10 dienos vakare matome kitoje nuotraukoje. Nebijau vartoti šio žodžio, nes nebent visiškai nieko nesuvokiantys apie medžių genėjimą gali genėti augalus per tokius karščius (o tomis dienomis buvo 28-30 laipsnių karščio). Tai tiesiog nusikalstama. Beje, tuos krūmus, kaip ir nemažai kitų dekoratyvinių augalų, prie šio namo sodino tuo metu šiame name gyvenęs iki pat išėjimo Anapilin ilgametis Palangos parko direktorius, žymus landšaftininkas Kazimieras Urbonavičius. Turbūt neverta abejoti šio šviesios atminties žmogaus profesionalumu bei kompetencija, kur ir ką sodinti.

Šio straipsnio pradžioje džiaugiausi, kad Palangoje gerai tvarkomi želdynai. Bet pastarasis pavyzdys rodo, kad tai, kas padaryta matomose nuotraukose tai rimtas administracinis teisės pažeidimas - t.y. želdinių niokojimas.

 Turbūt nemažai Lietuvos gyventojų, tame tarpe ir palangiškių, prisimena prieš keletą žurnalisto, mūsų miesto gyventojo A.Ziabkaus straipsnių ciklą „Lietuvos ryte“ apie nukirstus medžius su perinčiais paukščiais Mingės kaime. Matėme kokio rezonanso šis vandalizmo aktas susilaukė Lietuvoje - lėkė pareigūnų galvos, buvo keičiami nemažos apimties projektai.

Bijodamas savo išvadomis, kad krūmas buvo genimas visiškai neleistinu - žydėjimo metu,  suklaidinti skaitytojus, konsultavausi su Palangos parko specialistais. Jie taip pat buvo pašiurpę, pamatę, kas liko po atgrubanagiško, visiškai nemokšiško krūmų genėjimo. Darbus atlikusi įmonė, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ turi atsakyti už gamtai padarytą žalą.

Beje, dėl susiklosčiusių aplinkybių, suprantama dėl mano paties kaltės, teko pastatyti trumpam  automobilį ant žaliosios vejos Kuršių take. Operatyviai buvau pastebėtas aplinkosaugininkų, man buvo surašytas protokolas ir buvau nubaustas. Taip ir turi būti. Negali būti dvigubų standartų. Taip ir krūmų niokojimo atveju už padarytą žalą gamtai kalti asmenys privalo atsakyti.

            Likimo ironija. Kitoje mano minimo Taikos g. 15 namo pusėje, Taikos g. 13,15,17 namų kieme auga jau didžiuliai medžiai, kurie yra pasodinti nesilaikant jokių apželdinimo planų, jokių schemų. Šiandien man ir mano kaimynams tenka visu šviesiuoju paros metu gyventi prie dirbtinio patalpų apšvietimo, nes per augančių medžių lapiją joks šviesos spindulėlis, dienos šviesa į gyvenamąsias patalpas nepatenka. Apie šią problemą teko kalbėti ir su meru Š.Vaitkumi, administracijos direktore A.Kilijoniene, ekologe R.Kairiene. Jų siūlymu susidariusią situaciją ne kartą išdėsčiau raštu. Beje, savivaldybės ekologę R.Kairienę pavyko pasikviesti į patalpas, kad savo akimis pamatytų esamos problemos mastą. Taip, visi žodžiais supranta, guodžia, kad tokios gyvenimo sąlygos nepriimtinos ir taip pažeidžiamos galiojančios higienos normos. Man yra siūloma neteisėtai rinkti parašus, kad minimi medžiai trukdo didžiajai daliai namų gyventojų. Tai daroma, nes bijomasi, kad neduok Dieve, koks etatinis triukšmautojas paverkšlens apie tariamai daromą gamtai žalą. Tačiau krūmai nusikalstamai genimi ten, kur niekam netrukdo. Priešingai tik puošia mūsų aplinką. Ir per patį žydėjimą.

            Tad reziumuojant norisi viešai užduoti miesto vadovams - merui Š.Vaitkui bei administracijos direktorei A.Kilijonienei, ekologei R.Kairienei du klausimus.

Pirma, ar bus bus nubausti žmonės, kurie beatodairiškai sunaikino žydintį jazmino krūmą. Antra, ar dar galima tikėtis, kad pažadai, kad bus sudarytos namo gyventojams kokybiškos gyvenimo sąlygos ? Juk viename iš gautų atsakymų į rašytus laiškus minima, kad pirmieji darbai šiuo klausimu bus pradėti dar šių metų pavasarį. Šiandien įpusėjo liepa.

            Kaip ir turiu slaptą viltį - artėja savivaldos rinkimai. O prieš rinkimus ne tik žadama, bet ir kai kas daroma... 

Voldemaras Kesminas

Palangos gyventojas