Siekiant sveiko senėjimo – lazdos be slidžių pagelbės

Daugeliui mūsų posakis – „Sveikata – brangiausias turtas“ yra ne tik girdėta frazė, bet ir gyvenimo būdas. Tą puikiai įrodė antradienį Pasaulinės sveikatos dienos minėjime dalyvavę palangiškiai, kurie mokėsi šiaurietiškojo ėjimo.

Siekė atkreipti dėmesį į judėjimo svarbą

„Šiais metais norėjome atkreipti dėmesį į sveiką senėjimą, todėl kvietėme drauge pajudėti. Yra sukaupta daugybė duomenų apie įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmei ir kokybei. Mažiausiai aktyvūs yra vyresni nei 80 metų žmonės, sergantys ir geriantys vaistus bei mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys“, – „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė (vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas/bendruomenės sveikatos stiprinimas Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse) Aiva Dabašinskienė.

Fizinis aktyvumas užkerta kelią ligoms

Pasaulinė sveikatos diena švenčiama kasmet balandžio 7 dieną ir yra skirta Pasaulio sveikatos organizacijos įkūrimui (1948 m.) paminėti.

A.Dabašinskienė sakė, kad šiais metais Pasaulinės sveikatos dienos tema – „Sveikas senėjimas“. „Ši diena suteikia unikalią galimybę atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į sveiką senėjimą, skatina pradėti kolektyvinius veiksmus, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi mums visiems. Tad antradienį palangiškiai įdomiai ir naudingai paminėjo Pasaulinės sveikatos dieną mokydamiesi šiaurietiškojo ėjimo“, – sakė ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą, o tai padeda gyventi savarankiškai.

„Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Didesnis fizinis aktyvumas yra kaulų lūžių prevencinė priemonė. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama daugumą savaitės dienų – ne mažiau kaip 30 minučių kasdien – skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai“, – teigė sveikatos specialistė.

Gerinti sveikatą niekada nevėlu

„Gerinti sveikatą – niekada nevėlu“, – įsitikinusi A. Dabašinskienė.

„Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, jie galės ilgiau džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, bus savarankiški, aktyvūs, dėl to mažės sveikatos priežiūros sistemoms tenkantis krūvis, mažiau žmonių dėl blogos sveikatos pasitrauks iš aktyvaus profesinio gyvenimo. Visa tai prisidės prie šalių ekonominės situacijos gerėjimo. Sveikas senėjimas – tai pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų. Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip „galimybių užsitikrinti fizinę, socialinę ir psichikos sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe“, – teigia specialistė.

Mažas gimstamumas ir vis didėjanti jaunų žmonių emigracija bei ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė skatina nesustabdomą populiacijos senėjimą.

Anot pašnekovės, 2005 m. apie trečdalį Europos gyventojų sudarė vyresni nei 60 metų asmenys. 2010 m. kas ketvirtas europietis buvo vyresnis nei 60 metų. Iki 2014 m. 33 proc. padidės vyresnių nei 80 m. žmonių skaičius. Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai 1990 m. sudarė 16 proc., 2003 m. – 20 proc., prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie 27 procentus.

„Senėjimo procesas yra individualūs organizmo ir atskirų jo dalių tam tikri fiziologiniai ir biologiniai pokyčiai. Senstant visame organizme vyksta biologiniai pakitimai: lėtėja kraujotaka, mažėja inkstų pajėgumas, lėtėja virškinimo funkcijos, fiziologiniu požiūriu keičiasi visi organai. Tačiau šie pakitimai nebūtinai turi sietis su ligomis. Svarbu suprasti, kas vyksta žmogaus organizme jam senstant ir prisitaikyti prie tų pokyčių, kad užtikrinti pilnavertį organizmo funkcionavimą. Senėjimo procesas – tai pagrindinių kūno ir psichikos funkcijų silpnėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, mitybos, gyvenimo būdo ir požiūrio į gyvenimą“, – pasakojimą tęsė A. Dabašinskienė bei pabrėžė, kad nors ir kiekvienas senstantis žmogus patiria vienokių ar kitokių sunkumų, labai svarbu stengtis ir nenuleidžiant rankų toliau planuoti savo gyvenimą.

Viena didžiausių ligų – širdies ir kraujagyslių

Specialistė sakė, kad viena iš labiausiai paplitusių bėdų, kuri užklumpa senstantį žmogų, yra širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau jeigu žmonės teisingai maitintųsi ir pakeistų gyvenimo būdą, sergamumą širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis būtų galima ženkliai sumažinti. Taip pat būtų galima sumažinti sergamumą diabetu, kuris dėl nesaikingo cukraus ir kitų rafinuotų angliavandenių vartojimo, streso bei piktnaudžiavimo alkoholiu vis labiau plinta.

„Taigi, tinkama ir subalansuota mityba, atitinkanti amžių ir organizmo poreikius yra neatsiejama nuo sveiko senėjimo. Labai svarbu kuo ilgiau senėjant neprarasti ir savarankiškumo, ir gyvenimo kokybės. Bet koks fizinis aktyvumas, kuris turėtų užtrukti nors 30 minučių per dieną, ar tai būtų bet kokia sporto šaka, ar darbas sode, namuose, ar ėjimas pasivaikščioti, yra labai svarbus išlaikant žmogaus normalų organizmo funkcionavimą. Sveikas senėjimas taip pat neatsiejamas ir nuo socialinio kapitalo, senyvo amžiaus žmonės turi aktyviai įsitraukti į bendruomenės reikalus, kuo daugiau laiko praleisti tarp bendraminčių, kurių vienų kitiems teikiamos konsultacijos gerina abiejų pusių gyvenimo kokybę. Kad būtų užtikrintas tikrai sveikas senėjimas privalu laikytis ir saikingumo, tiek vartojant alkoholį, tabaką, tiek medikamentus, kad nebūtų nepagrįsto vaistų vartojimo“, – pasakojo A. Dabašinskienė.

Alternatyva sporto salei

Jau praėjo tie laikai, kai žmones, kurie gatvėje vaikšto atsispirdami lazdomis, praeiviai pašaipiai pavadindavo: „Žiūrėk, slides pamiršo“.

Labai paprasta, tačiau itin efektyvi sveikatingumo priemonė – šiaurietiškas ėjimas – tinka visiems: jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams.

Tokį ėjimą išbandę palangiškiai džiaugėsi atradę šią sporto rūšį. Juk kas gali būti geriau už treniruotę gryname ore?

„Šiaurietiškas ėjimas puikiai atpalaiduoja po sunkios darbo dienos, mažina stresą, pagerina laikyseną ir eiseną, sumažina sąnarių apkrovimą, o su tinkama mityba puikiai sprendžia antsvorio problemas. Taip pat pagerina fizinę būklę, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savimi, mažina kraujospūdį ir cholesterolį bei tinka tiems, kurie niekada nesimankštino ir nemėgsta tradicinio sporto rūšių ir sporto salių“, –  aiškino A. Dabašinskienė.

Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė, kad ši sporto rūšis ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos negalavimų negali bėgioti ar užsiimti kitu sportu. Ėjimas, atsispiriant lazdomis, įdarbina daugiau nei 90 proc. viso kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, dėl to nebus fizinio pervargimo.