Kultūros vertybės – ne tik šimtmečius skaičiuojantys objektai

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 28, 29, 30, 31)

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m. ir duris atvėrusi 1966 m. Kodėl gi nuspręsta juos saugoti ir kokiais kriterijais vadovautasi siūlant šiems vadinamuoju sovietmečiu statytiems objektams suteikti kultūros vertybių statusą?

Nuo XVI a. iki 1969 m.

Kaip jau minėjome, per trejetą pastarųjų metų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras pasipildė aštuoniais Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančias objektais, priklausančiais įvairiems istoriniams laikotarpiams.

2012-aisiais į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1931 m. iškilusi Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia ir Kunigiškių senkapis, kuriame mirusieji galėjo būti laidojami nuo XVI amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus.

XX a. pradžioje statyta ir 1934-aisiais Lietuvos karininkų ramovės įsigyta vila, esanti Birutės al. 46, į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu įtraukta praėjusių metų liepos 11 d.

Dar trys objektai, šių metų pradžioje įtraukti į Kultūros vertybių registrą, statyti praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje. Tai – kaip spėjama, 1935 metais statyta buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“, esanti J. Basanavičiaus g. 37 ir panašiu metu iškilę pastatai J. Basanavičiaus g. 35 bei J. Basanavičiaus g. 21 – buvusi vila „Vaidilutė“, kurioje jau trečią dešimtmetį veikia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus iniciatyva įkurtas Palangos tremties ir rezistencijos muziejus.

Dar du kultūros vertybių statusą gavę objektai statyti mažiau nei prieš penkias dešimtis metų: pernai šis statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto A. Lėcko projektuotam viešbučiui „Žilvinas“, o šių metų pradžioje – ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto A. Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai, iškilusiai 1965 m.

Atsižvelgiama ne tik į amžiaus cenzą

Pastarieji du objektai lyg ir netelpa į visuotinai priimtą vadinamąjį amžiaus cenzą.

Kaip jau esame minėję, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijuose kalbant apie objektų amžiaus cenzą, pabrėžiama, jog vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms šis cenzas siekia iki 1800 metų, povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 100 metų. Vertintini etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės turi būti „vyresni“ nei 25 metų, o mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms turi būti daugiau nei 50 metų.

Tačiau, kaip yra sakiusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldosaugininkė Kristina Litvinienė, atskirai minimi tie objektai ir vietovės, kurie „neįtelpa“ į aukščiau išvardintus amžiaus cenzo kriterijus.

„Į kultūros vertybės statusą gali pretenduoti ir jau mirusių autorių kūriniai, apdovanoti tarptautinėmis, Lietuvos Respublikos valstybinėmis, kitų valstybių premijomis, įgyvendinti prieš 25 ir daugiau metų. Taip pat kultūros vertybe gali būti paskelbti objektai, kurie yra akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių bei meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai. Atsižvelgiama ir į gautus organizacijų, atstovaujančių vietos bendruomenėms, prašymus, kuriuose nurodoma, kad vietovės ar objektai reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, arba reikšmingi, nes yra susiję su svarbiomis visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybėmis“, – akcentavo K. Litvinienė.

Atranka ir jos kriterijai

Be to, objektų, siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą, atranka vykdoma kompleksiškai gretinant panašius to paties reikšmingumo lygmens objektus ar vietoves – žinomus neįrašytus ir įrašytus į registrą – pagal reikšmingumo vertingųjų savybių gausą bei vadovaujantis penkiais kriterijais. Pirmiausia žiūrima autentiškumo – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriuose autentiškumo yra daugiau. Atsižvelgiama į išsaugojimo tikimybę – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kurie jau yra saugomose teritorijose. Vertinamos galimų kultūros vertybių panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriems, atsižvelgiant į objekto, vietovės pirminę funkciją ir paskirtį, yra galimas jų pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui pagal visuomenės ekonominės, socialinės, kultūrinės veiklos poreikius bei galimybes. Taip pat pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kurios yra atviros lankyti ir kur yra lankymą užtikrinančios infrastruktūros sąlygos.

Paisoma asmeninės valdytojų iniciatyvos – svarbi valstybei nepriklausančių objektų ir vietovių valdytojų asmeninė iniciatyva ir konkretūs pasiūlymai bei įsipareigojimai objektą ar vietovę išsaugoti.

Svarbus kriterijus – objekto būklė: esamos situacijos apibūdinimas bei būtinų atlikti tvarkybos darbų kaštų dydžio pagrįstumas, atsižvelgiant į objekto ir vietovės reikšmingumą.

„Objektų ir vietovių privalo būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo vertingųjų savybių pobūdžio ar pobūdžių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas, atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes – visuomenės suinteresuotumą, teisinę bazę, finansinius išteklius ir kitus aspektus“, – sakė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė.

Kalbėta beveik dešimt metų

Kad be vadinamųjų į „amžiaus cenzą“ telpančių vertingų objektų, iškilusių mažiau nei prieš 50 metų, apsauga reikia susirūpinti jau dabar ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos architektai bei paveldosaugininkai kalbėjo beveik dešimtmetį. Šios kalbos garsiau suskambo tada, kai po 2000-ųjų Palangoje ir ypač jos istorinėje dalyje pradėti projektuoti ir ėmė kilti daug kontraversiškais vadinamų pastatų, kurių lyg ir negalėjo atsirasti griežtai paminklosauginei zonai priklausančioje miesto dalyje, teoriškai saugomoje Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano.

2007-ųjų metų rudenį viešbutyje „Žilvinas“ vykusioje konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kurioje, be kita ko, rašoma:  „Lietuvos architektų rūmų iniciatyva, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi ir Palangos savivaldybe 2007 m. spalio 10-11 dienomis Palangoje buvo aptartos dar galiojančio Palangos Generalinio plano realizacijos rezultatai, susipažinta su naujuoju Palangos Bendruoju planu.
Konstatuota, kad kurorto plėtra vyksta stichiškai, nevaldomai, be reikiamos kontrolės. Ignoruojami ne tik minėto Generalinio (Bendrojo) plano, bet ir 1997 m. paruoštų Kultūros paveldo Specialiojo ir Centrinės Palangos dalies detaliojo plano sprendiniai.

Senojoje Palangoje, valstybės saugomoje teritorijoje, vadinamoje U-2 zonoje, kur pagal minėtais planavimo dokumentais nustatytus reglamentus draudžiama arba labai apribota nauja statyba, o rekonstrukcija, kaip žinia, numato ne didesnį kaip 10 proc. ploto padidinimą, griaunami seni poilsio, visuomeniniai pastatai, kertamos pušys, jų vietoje kyla nauji gyvenamieji namai visais savo parametrais keleriopai viršijantys nugriautus.
Naujos statybos jau vyksta Pajūrio apsauginėje zonoje – Meilės al. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. sankryžoje. J. Basanavičiaus g. gale, vietoje vienaukštės mineralinio vandens biuvetės, reliktinėse kopose numatytas gydyklų kompleksas su 4 gyvenamaisiais pastatais iki 21 m aukščio, o vietoje vilos „Komoda” ir jos aplinkoje planuojama gyvenamųjų namų grupė. 2-3 kartus didinamas intensyvumas. 1969 m. statytas Neringos devynaukštis jau tada laikytas viena didžiausia Palangos užstatymo klaidų, virsta „ekstra ordinaraus“ užstatymo intensyvumo pavyzdžiu Palangai. Visi minėti projektai ruošiami ir leidimai statyti kažkokiu būdu išduodami nežiūrint prieštaravimo aukščiau minėtiems dokumentams.
Panašu, kad Palangoje tapo normalu, kai ruošiami ne tik sklypelių atskiri detalieji planai, bet ir lygiagrečiai koreguojamas (tų sklypelių ribose) specialusis planas. Į galiojantį Generalinį (Bendrąjį) planą apskritai net nekreipiama dėmesio.
Tokios veiklos pasekmė – gyvenamieji namai, užkoduoti apartamentinių viešbučių, poilsio namų ir kitais pavadinimais, užpildo vertingiausius Palangos plotus. 

Manome, kad susidariusi situacija nebegali būti toleruojama. Atsakingos už plėtros kontrolę vyriausybinės institucijos – Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija ir Klaipėdos apskrities administracija turi nedelsiant patikrinti savo atsakomybės ribose atliktų (neatliktų) veiksmų teisėtumą ir suderinamumą su viešuoju interesu“, – rašyta rezoliucijoje.

(Bus daugiau)