Vasaros skaityklai suteiktas kultūros vertybės statusas

Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“.

Statyta 1965 metais

Kaip istorinėje pažymoje rašo istorikė Janina Valančiūtė, ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto A. Čepio, dirbusio mūsų mieste 1963-1977 metais, projektuotas pastatas iškilo 1965 m. Vasaros skaitykla, veikianti kiekvieną vasaros sezoną, jame atidaryta 1966 m.

Nagrinėdama pastato vietos adresavimo bei savininkų raidą, J. Valančiūtė pažymi, jog dėl kartografijos schematiškumo pastato vieta XIX a. antrosios pusės bei XX a. pradžios kartografijoje

lokalizuota apytiksliai.

1877 m. Palangos išplėtimo projektiniame plane, didžiąja dalimi rodančiame Vytauto gatvės rytų pusės realią struktūros padėtį, pastato vieta atitinka teritoriją, kurios šiaurės dalis patektų į plane pažymėtą sklypą Nr. 2, o didesnė (pietų dalis) būtų sklype Nr. 3.

Žemė, kurioje dabartinėje situacijoje stovi aprašomas pastatas, priklausė Palangos dvarui. Kuršo gubernijoje 1831m. panaikinus baudžiavą, gyventojai įgijo teisę sklypus išsipirkti. Tačiau 1876-1881 m. dvaro savininkas J. Tiškevičius privertė sklypų savininkus dvarui mokėti činšo mokestį.

Palangos XX a. pradžios plane pastato padėtis atitiktų vietą, kurios šiaurės (mažesnė) dalis patektų į sklypą Nr. 194, kuriame stovėjo kunigaikštienės Grotusienės namas. Tiesa, kaip rašo istorikė, namo savininkės pavardė gali būti netiksli, nes šaltinyje ji sunkiai perskaitoma.

Kita pastato dalis būtų sklype iš pietryčių pusės Nr. 196. Jo savininkas plane nenurodytas.

Pagal Lietuvos 1922 m. žemės reformos nuostatas ir Lietuvos respublikos Įstatymą miestų ir miestelių sienose žemėms sutvarkyti, Žemės reformos valdybos 1930 m. vasario 15 d. nutarimu, Palangos miestelio gyventojų sklypai perėjo valstybės nuosavybėn, gyventojų valdyti neterminės nuomos teise. Šia teise valdomų žemės sklypų 1933 m. plane, patvirtintame 1934 m., lokalizuotas aprašomas sklypas šiaurės dalimi užimtų Idai Savickienei priklausiusio sklypo Nr. 118 pietų pakraštį, o didžioji dalis liktų Petronėlės Piekienės sklype Nr. 124.

1934 m. Telšių apygardos Reformos komisijos nutarimu sklypai buvo perleidžiami gyventojams už išperkamąjį mokestį. 1937 m. kartografijoje pastato vieta apytiksliai lokalizuota į rytus nuo Genės Feinšteinienės pastato Vytauto g. 101. Manoma, kad taip buvo numeruotas ir pastato sklypas, kuriame ar jo dalyje dabartinėje situacijoje stovėtų aprašomas pastatas.

1939 m. duomenimis, sklypas Nr. 101 priklausė Palangos valdybai. Nuo sovietinės okupacijos pradžios 1940 m. dabartinio pastato vietoje žemė nacionalizuota.

Pastatas statytas valdiškoje žemėje, buvo valstybinis, naudotojo teise priklausė vietinei Palangos miesto valdžiai.

Nuo 1966 m. pastatas, kuriame veikia Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos Vasaros skaitykla, yra valstybės nuosavybė. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, pastatą turto patikėjimo teise nuo 1992 m. valdo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, sklypą – Nacionalinė žemės tarnyba, sudaryta panaudos sutartis su Martyno Mažvydo biblioteka.

Pirmasis pastatas šioje vietoje

Vasaros skaityklos pastatas stovi Palangos miesto centrinėje dalyje, senąjį kelią iš Karaliaučiaus per Klaipėdą į Kuršą atitinkančios Vytauto gatvės rytų pusėje. Kelio atkarpa per Palangą XIX-XX a. pradžioje vadinta Klaipėdos gatve (lenkiškai – ulica Memelska), po Nepriklausomybės paskelbimo – Vytauto gatve.

Palangos istorinės struktūros požiūriu, pastatas stovi miesto dalyje į pietus nuo Rąžės upelio, kuri XVIII a. inventoriuose vadinama Palangos miestu (lenkiškai – Miasto Połonga), arba Naująja Palanga.

Žemė pastato vietoje ir jo artimiausioje aplinkoje priklausė Palangos dvarui, vėliau buvo išperkamųjų sklypų zonoje. Pastato vietoje ir jo aplinkoje suformuoto sudalijimo sklypais vaizdas matomas XIX a. aštuntojo dešimtmečio kartografijoje. Vėliau sklypai ne kartą perplanuoti, gyventojai juos iš valdžios įsigydavo už išperkamąjį mokestį.

Žinių apie pastato, kurio vieta iki XX a. vidurio buvo išsidėsčiusi dviejų gretimų sklypų kiemų dalyse, apstatymą iki 1965 metų nerasta.

Taip pat nerasta ir duomenų, ar pastato vieta įeina į prieškaryje čia veikusios pionierių stovyklos, kuri sudeginta pirmomis karo dienomis, teritoriją.

Tikėtina, kad 1965 m. architekto Albino Čepio suprojektuota Vasaros skaitykla buvo pirmasis apstatymas toje vietoje.

Kalbėdama apie pastato paskirties raidą, J. Valančiūtė pabrėžia, jog jis iki šių dienų yra išlaikęs pirminę visuomeninio-kultūrinio objekto paskirtį.

Įdomu tai, jog 1965 m. Vasaros skaitykla veikė Birutės kalno koplyčioje. Naujai pastatytame pastate, adresu Vytauto g. 72, 100 vietų skaitykla įsikūrė 1966 m. Skaitykla neveikė tik ekonominės blokados laikotarpiu.

Nuo 1996 m. jai vadovauja V. Kliučininkienė. Per dieną vasaros sezono metu veikiančioje skaitykloje apsilanko iki 200 žmonių.

Vertėtų įamžinti A. Čepio atminimą

Kaip minėta, Vasaros skaityklos pastatą Vytauto g. 72 suprojektavo ilgametis Palangos miesto vyriausiasis architektas A. Čepys, šias pareigas mūsų mieste ėjęs 1963-1977 metais.

Architektas A. Čepys (1917-1989) kilęs iš Skėrių kaimo Mažeikių rajone. Baigęs Sedos keturklasę gimnaziją 1939 m. įstojo į Kauno aukštąją technikos mokyklą – Geležinkelių ir plentų statybos skyriuje baigė vienų metų kursus. 1940 -1949 m. su pertrauka (kaip mini J. Valančiūtė, karą jis praleido tėviškėje) Kauno universitete studijavo architektūrą. Dirbo Kauno valstybiniame projektavimo institute. 1953-1963 m. buvo Respublikinio miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus vadovas.

Nuo 1963 m. iki pensijos 1977 m. A. Čepys buvo Palangos miesto vyriausiasis architektas. Šis laikotarpis architektui kūrybiniu požiūriu buvo reikšmingiausias, produktyviausias: įgyvendinti 22 projektai, tarp jų – Vasaros skaitykla, parodų paviljonas (vadinamoji „Kupeta“), aludė „Molinis ąsotis“, kavinė „Šachmatinė“ ir dalis jau neišlikusių objektų Palangoje.

Jį pažinoję prisimena kaip reiklų, sąžiningą vadovą, kūrybingą architektą, nuoširdų, linksmą žmogų.

Architektas A. Čepys palaidotas Palangos senosiose kapinėse.

Palangos architektūros vertintojų nuomone, modernios architektūros A. Čepio suprojektuota Vasaros skaitykla su pagrindinėje salėje įkomponuotu daugiau nei 150 metų ąžuolo kamienu, yra vienas išraiškingiausių sovietmečiu įgyvendintų projektų. Pastatas specialistų apibūdinamas kaip „