Kultūros vertybės – ne tik šimtmečius skaičiuojantys objektai

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 28, 29)

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m. ir duris atvėrusi 1966 m. Kodėl gi nuspręsta juos saugoti ir kokiais kriterijais vadovautasi siūlant šiems vadinamuoju sovietmečiu statytiems objektams suteikti kultūros vertybių statusą?

Koplyčia Stella Maris

Kaip jau minėjome, per trejetą pastarųjų metų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras pasipildė septyniais Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančias objektais, priklausančiais įvairiems istoriniams laikotarpiams.

Kultūros vertybių registre nurodoma, jog 1931 m. iškilusiai Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčiai, esančiai Palangoje, Paupio g. 30, 2012-ųjų gegužės 22-ąją suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo, o jos vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, sakralinis bei kraštovaizdžio.

Prie vertingųjų savybių priskiriama jos tūrinė erdvinė kompozicija: stačiakampio plano medinė vienbokštė koplyčia, pagrindiniu fasadu atsukta į šiaurės rytus, su zakristijos priestatu pietryčių pusėje; stogo forma – bažnyčios – dvišlaitis stogas, varpinės bokšto – keturšlaitis stogas; stogo dangos medžiagos tipas – bažnyčios ir bokšto – skarda. Tačiau šiuo metu koplyčios stogas dengtas asbocementinais lakštais.

Vertingosios savybės yra ir aukštų išplanavimas: kompaktiškas, stačiakampis vienanavės koplyčios planas su šiaurės rytų pusėje įrengtu choru, iš kurio statūs laiptai veda į varpinės bokštą ir pietvakarių pusėje presbiterijos dalimi, įrengta ant nedidelės medinės pakylos, atribotos medine Dievo Stalo tvorele; pietvakarių pusėje pristatyta zakristija; medinės koplyčios sienos, iš lauko ir vidaus apkaltos lentomis; išorėje statramsčiai sustiprinti mediniais laiptuotais kontraforsais; sienų angos, nišos – arkinės ir arkinės suporintos langų angos koplyčios šiaurės vakarų ir pietryčių fasaduose bei varpinės bokšte.

Pabrėžiamas ir fasadų architektūrinis sprendimas, akcentuojant, jog medinė koplyčia yra liaudiškos architektūros. Jos fasadų kompozicija: šiaurės rytų fasadas – simetrinis, su centre įkomponuotu bokštu ir pagrindiniu įėjimu į koplyčią; šoniniai (šiaurės vakarų ir pietryčių) fasadai vienodi, skaidomi vertikaliai mediniais kontraforsais, tarp jų komponuojant langus ir langų poras; pietvakarių fasadas su zakristijos priestatu, iš kurio patenkama į koplyčią. Minimos fasadų architektūrinės detalės – laiptuotas medinis karnizas, lygūs mediniai langų apvadai bei kitos.

Prie vertingųjų savybių, be koplyčios konstrukcijų, priskiriama ir vadinamoji koplyčios įranga: altorius, įrengtas koplyčios gale, presbiterijoje, kurio būklė esanti gera, tačiau dalis dekoro – angelų statulos, barokiniai Šv. Kazimiero paveikslo rėmai – sunaikinta; 3 varpai varpinės bokštelyje bei lubų ir sienų apdaila.

Būtina pabrėžti, kad, be pačios koplyčios, į Kultūros vertybių registrą yra įrašytas žalvarinis varpas bei Šv. Kazimiero paveikslas.

Beje, pernai prie koplyčios buvo iškilmingai paminėta 130 metų nuo dienos, kai gimė koplyčią statęs ir „Stella Maris“ vardą jai davęs prelatas kunigas Jurgis Galdikas.

Kunigiškių senkapis

2012-ųjų spalio 26 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas 2 tūkst. 170 kv. m plotą užimantis Kunigiškių senkapis. Šiai kultūros vertybei suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo. Registre nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis esąs memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus) bei archeologinis (lemiantis reikšmingumą).

Prie vertingųjų objekto savybių priskiriami žemės ir jos paviršiaus elementai: reljefas – netaisyklingo apskritimo formos, mišku apaugusi nežymi kalvelė, apkasta grioveliu, – bei kapai.

Archeologinių tyrimų metu rasti palaidojimai, užfiksuoti archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaitoje.

Kultūros vertybių registre taip pat nurodoma, jog pirminė ir istoriškai susiklosčiusi šios kultūros vertybės paskirtis yra memorialinė.

Saugotinas artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – aikštelė, apsupta spygliuočių ir lapuočių miško. Pažymima, jog nuo seno miško aikštelėje buvo kapinaitės, senbuvių vadintos „markapiais“.

Kultūros vertybių registre minima, jog šioje vietoje galėjo būti laidojama nuo XVI amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus.

2009-aisiais metais Kunigiškių senkapio vietoje Palangos bendruomenės iniciatyva pastatytas kryžius.

Karininkų ramovė

XX a. pradžioje statyta ir 1934-aisiais Lietuvos karininkų įsteigta organizacijos Lietuvos karininkų ramovės įsigyta vila, esanti Birutės al. 46, į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu įtraukta praėjusių metų liepos 11 d. Jai suteiktas registrinio regioninio reikšmingumo lygmens objekto statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – kraštovaizdžio, architektūrinis bei istorinis.

Kultūros vertybių registre minimos šios vilos vertingosios savybės: aukštingumas – du aukštai su pastoge; tūrinė erdvinė kompozicija – susikertantys tūriai su atviromis verandomis ir balkonais; stogo forma – šlaitinis stogas; išorinių kapitalinių sienų tinklas; stačiakampės langų ir durų angos.

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas ir fasadų architektūrinis sprendimas – medinė vila yra Palangos kurortui būdingos stilistikos, taip pat fasadų architektūros tūrinės detalės: atviros verandos su virš jų įrengtais balkonais rytiniame ir vakariniame fasaduose; fasadų apdaila ir puošyba – fasadų medinių lentų horizontalaus apkalimo tipas; rytinio, šiaurinio ir vakarinio frontonų medinių lentų vertikalaus apkalimo tipas; langų ir durų mediniai profiliuoti apvadai su tiesiais sandrikais; rytinio ir vakarinio fasadų verandų medinių turėklų tvorelių tipas – beje, pažymėtina, jog tikslinga būtų atkurti kiaurapjūvio ornamento dekoratyvinius turėklus, užfiksuotus ikonografinėje medžiagoje; taip pat rytinio fasado verandos medinės dekoratyvinės detalės bei šiaurinės pusės balkono stogelio apačios kiaurapjūviu pjaustinėtos juostos tipas.

Vertingos ir pačios pastato konstrukcijos: pamatas su akmenų mūro cokoliu; medinių karkasinių sienų tipas; medinių gegninių stogo konstrukcijos tipas ir medinės sijinės perdangos tipas; medinių durų ir langų tipas – beje, 2004-2005 m. langai ir durys pakeisti į medinius su stiklo paketais, langų skaidymas išlikęs; konstrukcijų dekoras: medinių profiliuotų gegnių ir sijų galų tipas bei rytų, šiaurės ir vakarų frontonų medinių stygų ir kraigo ilginių jungtys.

Vilos, kuri buvo rekonstruota 1952-1955 ir 1994 m., būklė gera.