Kultūros vertybės – ne tik šimtmečius skaičiuojantys objektai

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 28, 29, 30)

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m. ir duris atvėrusi 1966 m. Kodėl gi nuspręsta juos saugoti ir kokiais kriterijais vadovautasi siūlant šiems vadinamuoju sovietmečiu statytiems objektams suteikti kultūros vertybių statusą?

Aštuonios vertybės

Kaip jau minėjome, per trejetą pastarųjų metų Lietuvos respublikos kultūros vertybių registras pasipildė septyniais Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančias objektais, priklausančiais įvairiems istoriniams laikotarpiams.

2012-aisiais į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1931 m. iškilusi Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia ir Kunigiškių senkapis, kuriame mirusieji galėjo būti laidojami nuo XVI amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus.

XX a. pradžioje statyta ir 1934-aisiais Lietuvos karininkų organizacijos įsigyta Lietuvos karininkų ramovės vila, esanti Birutės al. 46, į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu įtraukta praėjusių metų liepos 11 d. Pernai Kultūros vertybe pripažintas ir 1969 m. pastatytas architekto A. Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“.

Šiemet į Lietuvos kultūros vertybių registrą jau įrašyti trys objektai, tarp kurių – ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto A. Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m.

Kitos trys kultūros vertybės – pastatai  J. Basanavičiaus g. 35 ir 37 bei Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, iškilo praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje.

Vila „Gintaras“

Sausio septintąją į Kultūros vertybių registrą įtraukta, kaip spėjama, 1935 metais statyta ir 1978 metais rekonstruota buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“, esanti J. Basanavičiaus g. 37. Pastatui suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.

Registre nurodoma, jog viena reikšmingiausių naujojo į Kultūros vertybių registrą įtraukto objekto vertybių – fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Saugotinos fasadų architektūros tūrinės detalės: J. Basanavičiaus gatvės fasado šiaurės vakarų pusėje įkomponuota erdvi stiklinta veranda su atviru balkonu virš jos – privalu išlaikyti medinių balkono turėklų medžiagiškumą, piešinį, verandos konstruktyvinę schemą ir medžiagiškumą. Nors pažymėtina, jog iš vakarų pusės įrengtas papildomas įėjimas į verandą, verandos stiklinimo piešinio autentiškumui nustatyti reikalingi tyrimai, o pačios verandos būklė bloga.

Prie saugotinų fasado architektūrinių sprendimų minimas ir atviras priebutis su balkonu virš jo rytų fasade: saugotinas medinių balkono turėklų medžiagiškumas, piešinys, priebučio konstruktyvinė schema. Beje,  priebučio tvorelės autentiškam piešiniui nustatyti reikalingi tyrimai. Dera išsaugoti laiptus ir terasą J. Basanavičiaus gatvės fasade – cementiniai laiptai ir atraminė sienutė terasos perimetru galimai išlikę autentiški, saugotini, terasos danga – cementinės plytelės – nėra saugotina. Privalu išlaikyti fasadų apdailą ir puošybą – fasadų, verandos, priebučio ir erkerio apkalimo lentomis tipą. Registre akcentuojama, jog fasadai, veranda, priebutis, erkeris apkalti lentomis horizontaliai, tik frontonų skydų viršutinė dalis – vertikaliai. Saugotini ir frontonų skydų viršutinės dalies lentų apkalimo tipas, lentų profilio ir dekoratyvinių pjaustinių tipas (dekoratyvinio skydų apkalimo elementai visuose keturiuose frontonuose, lentos kaltos vertikaliai, su antplyšiais).

Prie vertingųjų objekto savybių priskiriamos ir konstrukcijos – medinių perdangų tipas; medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas; stalių gaminių tipai – autentiškų medinių langų tipas, skaidymo ir varstymo būdas, medinių durų tipas (beje, langų autentiškumui nustatyti reikalingi tyrimai, galimai autentiško piešinio durys išlikusios rytų fasade, tačiau autentiškumui nustatyti taip pat reikalingi tyrimai). Saugotinas konstrukcijų dekoras – profiliuotų – pjaustinėtų medinių sijų ir gegnių galų tipas.

Kultūros vertybių registre taip pat pažymėta, jog pirminė ir istoriškai susiklosčiusi pastato paskirtis – gyvenamoji, poilsinė.

Medinės kurortų architektūros pavyzdys

Šių metų vasario 7-ąją į Kultūros vertybių registrą įrašytajam pastatui J. Basanavičiaus g. 35 suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas jo aukštingumas – vieno aukšto su pastoge ir dviejų aukštų.

Privalu yra išsaugoti pastato tūrinę erdvinę kompoziciją, stogo formą bei jo dangos tipą. Statinio tūris – sudėtinis, netaisyklingos „T“ raidės formos plano, sudarytas iš dviejų aukštų šiaurės vakarų korpuso bei vieno aukšto su pastoge ir ertikiu pietryčių korpuso. Namo stogo forma – dvišlaitė, jo dangos medžiaga – molio čerpių tipas.

Vertingas yra ir išorinių kapitalinių sienų tinklas (viduje perplanavimas pakeistas) bei sienų angos – stačiakampės durų, langų angos.

Prie saugotinų vertingųjų savybių priskiriamas fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinę kurortų vilų stilistiką: fasadų architektūros tūrinės detalės – šiaurės rytų fasado uždara veranda su balkonu virš jos; šiaurės vakarų fasado antrojo aukšto priestatas; šiaurės rytų fasado mezoninas. Privalu saugoti fasadų apdailą ir puošybą – fasadų apkalimo lentomis tipą, frontonų ir ertikio apkalimo kiaurapjūviu pjaustinėtų galų lentomis tipą, langų apvadų tipą, pastato kampų medinių apvadų tipą bei šiaurės rytų ir pietryčių fasado frontono dekorą.

Vertingos yra ir statinio konstrukcijos: medinės sijinės perdangos profiliuotais galais tipas bei  medinės profiliuotų galų gegninės konstrukcijos tipas, o taip pat stalių ir kitų medžiagų gaminiai: medinių durų tipas, medinių balkono turėklų medžiagiškumas ir profiluotų vėjalenčių tipas.

Vila „Vaidilutė“

Pastatas J. Basanavičiaus g. 21 į Kultūros vertybių registrą įrašytas šių metų sausio 7 dieną. Jam suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo ir pripažinta, jog vertingųjų savybių, lemiančių objekto reikšmingumą, pobūdis yra architektūrinis.

Registre užfiksuota, jog po I Pasaulinio karo dvaro tarnų gyvenamojo namo sklypą iš Tiškevičių seseriai Bronislavai Kasperavičiūtei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius. Sklype stovėjo vila „Dievaitis“ bei vila „Vaidilutė“, kuri dėl mažumo dar vadinta „Liliputu“, ir dar vienas ūkinis pastatas. Būtent buvusiajai vilai „Vaidilutė“ ir buvo suteiktas dabartinis adresas – J. Basanavičiaus g. 21.

Kalbant apie pačias vertingąsias objekto savybes, Kultūros vertybių registre visų pirma minimas jo aukštingumas: vieno aukšto pastatas su mansarda. Vertingas pastato tūris: stačiakampio plano su priebučiu ir tūriniu stoglangiu rytiniame fasade, šlaitinė stogo forma bei jo dangos tipas – molio čerpės.

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Vertinga fasadų kompozicija: asimetriški vakarinis ir rytinis  fasadai bei simetriški galiniai šiaurinis ir pietinis fasadai; fasadų architektūros tūrinės detalės:  J. Basanavičiaus gatvės fasado medinės konstrukcijos balkonas, prilaikomas medinių pjaustinėtų gembių. Saugotinas turėklų medžiagiškumas, pjaustinėtų medinių lentelių piešinys, balkono konstrukcija su pjaustinėtais sijų ir statramsčių elementais, pjaustinėtos gembės ir balkono medžiagiškumas. Vertingas ir atviras priebutis rytų fasade: saugotinas medinių priebučio turėklų medžiagiškumas, pjaustinėtų medinių lentelių piešinys, pjaustinėti sijų ir statramsčių elementai, pjaustinėti arkinių angų apvadai, priebučio konstruktyvinė schema ir medžiagiškumas. Taip pat vertingi tūrinis stoglangis rytų fasade: saugotini pjaustinėti konstrukcijų elementai, stoglangio konstruktyvinė schema ir medžiagiškumas, – bei fasadų apdaila ir puošyba: fasadų, priebučio ir stoglangio apkalimo lentomis tipas. Privalu saugoti pastato konstrukcijas: medinių perdangų,  medinės gegninės stogo konstrukcijos bei stalių gaminių tipus – autentiškų medinių langų tipą, skaidymo ir varstymo būdą, medinių durų tipą. Saugotinas pačių konstrukcijų dekoras, t.y., profiliuotų – pjaustinėtų medinių sijų ir gegnių galų tipas.

Buvusioje viloje „Vaidilutė“, kurios pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis buvo gyvenamoji bei poilsinė, jau trečią dešimtmetį veikia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus iniciatyva įkurtas Palangos tremties ir rezistencijos muziejus.

(Bus daugiau)