Palangos kurorto įkūrėjo grafo J. Tiškevičiaus palaikai – Kretingos koplyčioje

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 85, 86, 88, 90, 91)

Šių metų spalio 17-oji įeis ir į Kretingos, ir į Palangos istoriją. Tądien Kretingos senosiose kapinėse esančioje grafų Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje rasti keturi sarkofagai, kuriuose palaidoti 1875 m. savąją rezidenciją iš Lentvario į Kretingą perkėlusio, vasaras Palangos dvare leidusio, o 1877–1880 m. čia kurortą įkūrusio grafo Juozapo Tiškevičiaus (1830–1891), jo žmonos Sofijos ir 5-erių metų anūkės Marijos palaikai. Kas ilsisi ketvirtajame sarkofage – dar paslaptis.
Šis istorinis atradimas kvieste kviečia prisiminti ir grafų Tiškevičių giminės istoriją, tampriai susijusią su Palangos kurorto atsiradimu.

Jauniausias J. Tiškevičiaus anūkas
Jauniausias Palangos grafų Antaninos Sofijos ir Felikso Tiškevičių sūnus ir tuo pačiu jauniausias Palangos kurorto įkūrėjo grafo Juozapo Tiškevičiaus anūkas Alfredas Marija Tiškevičius gimė 1913 m. lapkričio 17 d. Jo gyvenimo kelią iki II Pasaulinio karo apžvelgėme „Palangos tilto“ Nr. 91.
Karo metais A. Tiškevičius vertėsi prekyba. 1944 m. dalyvavo Varšuvos sukilime. Po Antrojo pasaulinio karo komunistinėje Lenkijoje dirbo cukraus fabrike, inspektoriumi Lenkijos gyvūnų globos draugijoje, invalidų vartotojų kooperatyve, Vyslos upės laivininkystėje Varšuvoje, geležinkelių sanitarijos inspektoriumi. Gyveno Varšuvoje, 1989 m. antrąsyk vedė.
Palangoje po 50 metų pertraukos pirmąkart apsilankė 1990-aisiais. Su žmona Uršule kasmet čia atvykdavo vasaroti.
Palangos grafas Alfredas Tiškevičius garbingai laikėsi savo šeimos šūkio – „Būti žiburiu gyvenimo klystkeliuose!“ Atgavęs Lietuvos pilietybę ir jam priklausančią Palangos dvaro valdų dalį, rūmus ir parką padovanojo valstybei.
1997 m. liepos 13 d. A. Tiškevičiui buvo suteiktas pirmojo Palangos miesto Garbės piliečio vardas.
Grafas mirė 2008 m. liepos 9 d. Varšuvoje. Jo valia, palaikai Lenkijoje buvo kremuoti, parvežti į Palangą ir palaidoti senosiose kapinėse greta sesers Antaninos Tiškevičiūtės.

Istorinis įvykis
Kur amžino atilsio atgulė paskutiniu Palangos grafu Tiškevičiumi neretai vadinamas A. Tiškevičius žinoma visiems. Tuo tarpu, kur ilsisi jo senelis, davęs pradžią mūsų kurortui, buvo tik spėliojama. Nepaisant to, kad, kaip jau minėjome, iš rašytinių šaltinių žinota, kad 1891 m. gegužės 27 d. Anapilin iškeliavęs Juozapas Tiškevičius pašarvotas buvo Palangoje. Paskutinėn kelionėn į Kretingą išvežtas ant katafalko, kurį traukė 4 juodai apdengti arkliai, o iš šonų žygiavo fakelais nešini keturi juodai apsirengę vyrai. Jį lydėjo mėgiamiausias žirgas, šeimos nariai ir artimieji. Aprengtas paradine pulkininko uniforma, grafas gulėjo įstiklintame karste, ant kurio buvo padėta uniforminė kepurė ir kardas. Kretingoje karstas buvo pastatytas senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. 1893 m. sūnui Aleksandrui pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano parengtą projektą kapinėse pastačius šeimos koplyčią, palaikai perkelti į jos rūsį.
Todėl šių metų spalio 17-ąją galima drąsiai vadinti istorine diena ne tik Kretingai, bet ir Palangai: tądien radus ir iškėlus grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagus su palaikais, įminta viena didžiausių miesto paslapčių.
Tačiau, kaip rašė „Lietuvos žinių“ korespondentas Denisas Nikitenka, atskleista ir kraupi aplinkybė. Sarkofagai daugiau kaip šimtmetį buvo paslėpti Tiškevičių šeimos koplyčios rūsyje ir aptikti tik šią liepą. Išardžius postamentus beveik įsitikinta, jog šie slėpė Palangos kurorto įkūrėjo J. Tiškevičiaus palaikus. Dabar paaiškėjo, kad tiek grafo, tiek jo žmonos sarkofagai apiplėšti, pavogtas ir vienas J. Tiškevičiaus kardas...

Slėpė šimtmetį
Kaip rašo D. Nikitenka, J. Tiškevičius (1830–1891) pelnytai laikomas viena svarbiausių ir iškiliausių asmenybių Kretingos istorijoje. Jo valdymo laikais buvo išpuoselėtas dvaras, įrengtas įspūdingas parkas.
Miręs grafas iš pradžių buvo palaidotas Kretingos senosiose kapinėse esančioje mūrinėje Šv. Jurgio koplyčioje, statytoje XIX amžiaus pradžioje, o 1893 metais perkeltas į Tiškevičių šeimos neogotikinės koplyčios rūsį. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad grafas J. Tiškevičius buvo balzamuotas. Tačiau kaip yra iš tiesų – neaišku. Grafo sarkofago galvūgalyje rasta dangčio stiklo likučių, tad balzamavimo versija gali pasitvirtinti. Kartu su grafu koplyčioje palaidota ir jo žmona Sofija, mirusi 1919 metais. Metraščiuose užsimenama, kad sykiu su seneliais turėjo atgulti ir vos penkerių metukų anūkė Marija. Tačiau mūrinėje koplyčioje anksčiau rasti tik trys mediniai karstai, ir jie iš pažiūros visiškai neatitiko didikų laidojimo tradicijų. Kaip paaiškėjo, vienas karstas buvo tuščias, kituose – XVII amžiuje gyvenusių Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių palaikai. Taigi, daug dešimtmečių Kretingoje niekas nežinojo, kur iš tiesų paslėpti ar pervežti Kretingą išgarsinusio ir Palangos kurortą pradėjusio kurti grafo J. Tiškevičiaus palaikai.
Šią vasarą atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus koplyčioje nuspręsta patikrinti, kas yra trijų postamentų, iš pažiūros skirtų karstams pastatyti, viduje. Pro išgręžtas skylutes įleidę zondą su vaizdo kamera archeologai užfiksavo metalinių sarkofagų fragmentus.

Palaikai grįš į koplyčią
Istorikams ir paveldosaugininkams demontuojant postamentus pirmiausia krito į akis tai, kad vieno jų šonas buvo nuardytas, paskui vėl užmūrytas ir gražiai užtinkuotas. Paaiškėjo, kad šiame, didžiausiame, postamente ilsėjosi J. ir S. Tiškevičių palaikai. Viduje rasti įspūdingi graviruoti ir ornamentuoti metaliniai sarkofagai. Grafo, kaip manoma, net su pasidabruotomis ir paauksuotomis detalėmis.
Kaip rašo D. Nikitenka, tyrinėtojus labiausiai pribloškė tai, kad tiek grafo, tiek jo žmonos sarkofagai buvo praplėšti keliose vietose nupjovus ir atlenkus metalą. Kol kas neaišku, kada ir kas tai padarė. Taip pat nežinia, ar iš sarkofagų pavogtos ten buvusios vertybės.
Neabejojama, kad grafas galėjo būti palaidotas su visais savo ordinais, apdovanojimais, paradine pulkininko uniforma. Yra žinoma, jog jis išlydėtas Anapilin ir su dviem kardais. Išlikusi net nuotrauka, kurioje didikas pozuoja su vienu jų. Laimė, kardas, buvęs arčiau postamento vidinės sienos, išliko. Kaip ir metalinis carinės Rusijos herbas. Rasti ir ginklo rankenos kutai. Tačiau ilgapirščiams lengviau prieinamoje sarkofago pusėje buvęs kardas dingo. Kas pavogta iš grafienės sarkofago, ar ji galėjo būti palaidota su papuošalais – mįslė.
Rasti ir dar du sarkofagai. Vienas jų, kaip spėjama, penkiametės Marijos, ties kojūgaliu ir galvūgaliu praplėštas, bet patys palaikai, regis, nenukentėję. Ketvirtas sarkofagas nepaliestas. Kas jame – neaišku. Aplink šį sarkofagą buvo vainikų su porcelianinėmis rožėmis, pakalnutėmis. Tai galėtų byloti, kad palaidota moteris.
Spalio 17-ąją visi keturi aptikti sarkofagai buvo išnešti iš koplyčios ir nugabenti į Kretingos muziejų išsamiai ištirti.
„Buvo kilę daug moralinių ir etinių klausimų, ką daryti su sarkofagais ir palaikais. Subūrus aukščiausio lygio specialistų komisiją nuspręsta laidojimo vietą ištirti, sarkofagus išimti. Jie bus atidaryti, paimti palaikų mėginiai DNR tyrimams atlikti. Vėliau specialistai sarkofagus restauruos. Tada palaikai bus vėl į juos grąžinti ir pagarbiai padėti šeimos koplyčioje. Manome, kad šie darbai truks apie 3-5 metus. Šiltuoju metų laiku koplyčią bus galima lankyti. Jau rengiamas jos restauravimo techninis projektas“, – sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.