Palangos kurorto įkūrėjo grafo J. Tiškevičiaus palaikai – Kretingos koplyčioje

Šių metų spalio 17 diena įeis ir į Kretingos, ir į Palangos istoriją. Tądien Kretingos senosiose kapinėse esančioje grafų Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje rasti keturi sarkofagai, kuriuose palaidoti 1875 m. savąją rezidenciją iš Lentvario į Kretingą perkėlusio, vasaras Palangos dvare leidusio, o 1877–1880 m. čia kurortą įkūrusio grafo Juozapo Tiškevičiaus (1830–1891), jo žmonos Sofijos ir 5-erių metų anūkės Marijos palaikai. Kas ilsisi ketvirtajame sarkofage – dar paslaptis.
Šis istorinis atradimas kvieste kviečia prisiminti ir grafų Tiškevičių giminės istoriją, tampriai susijusią su Palangos kurorto atsiradimu.

Siekė išsiaiškinti tiesą
„Kretingos senosiose kapinėse esančioje grafų Tiškevičių koplyčioje seniai nebuvo tiek žmonių, kiek vakar priešpiet. Čia buvo susirinkę muziejininkai, istorikai, antropologai, metalo dirbinių restauratoriai ekspertai, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų specialistai, gausus būrys šalies žiniasklaidos atstovų. Pastaruosius Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, jos pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas sukvietė neeiline proga – pranešti visuomenei, kad bus įminta dar viena grafų Tiškevičių paslaptis“, – spalio 18 dienos laikraščio „Švyturys“ numeryje straipsnyje „Bus įminta dar viena grafų Tiškevičių paslaptis“ rašė laikraščio redaktorė Laima Stonkuvienė.
„Šiandien Kretingai – ne paprasta diena, nes grafų Tiškevičių biografijos tyrinėtojams, istorikams, muziejininkams seniai ramybės nedavė klausimas, kas iš tiesų yra palaidotas grafų Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje, ar tikrai čia palaidotas itin Kretingai nusipelnęs grafas Juozapas Tiškevičius ir jo žmona Sofija, – cituoja L. Stonkuvienė V. Kanapkienę. – 1990–1997 m. atlikti istoriniai tyrimai jokių rezultatų nedavė. Pernai muziejaus Taryboje buvo pakartotinai svarstytas klausimas dėl Tiškevičių koplyčios restauravimo ir archeologinių tyrinėjimų siekiant išsiaiškinti tiesą. Nutarta ruošti projektus ir gauti tam finansavimą. Gavus lėšų, muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai ėmėsi darbo. Pragręžus vieno postamento sienelę, įvedus zondą su filmavimo kamera, buvo užfiksuoti ornamentuotų karstų fragmentai. Kilo įtarimų, jog ten galbūt yra mūsų ieškomų didikų palaikai. Iškilo ir klausimas, ar postamentus ardyti, ar palikti viską taip, kaip buvo. Nuojauta kuždėjo, kad reikia atverti duris istorijai ir užpildyti tuščias Tiškevičių biografijos spragas“.

Ilga istorija
Kaip „Švyturyje“ rašo L. Stonkuvienė, viską apsvarsčius nutarta parengti konstrukcijų ardymo projektą ir pradėti tyrimus. Spalio 1 dieną buvo gautas leidimas ardymo ir tiriamiesiems darbams. Išmontavus postamentus, rasti keturi sarkofagai, iš kurių du kažkada pažeisti.
„Rasti sarkofagai, kuriuos pašventino brolis Bernardas, bus išgabenti į muziejaus saugyklą, – „Švyturiui pasakojo V. Kanapkienė. – Tada darbų imsis restauratoriai, kiti specialistai. Tyrimas padės įminti dar vieną Tiškevičių biografijos paslaptį, padės tašką ilgoje istorijoje, kur jie iš tiesų buvo palaidoti. Tam, manau, prireiks mažiausiai penkerių metų, priklausys nuo finansavimo. Atnaujinus koplyčią, restauruoti sarkofagai turėtų grįžti ten, kur buvo“.
Apie istorinį radinį kalbėjęs J. Kanarskas sakė, jog preliminariais duomenimis, didžiuosiuose sarkofaguose yra Juozapo ir Sofijos Tiškevičių palaikai, mažajame – jų 5-erių metų anūkės Marijos Tiškevičiūtės palaikai.
„Ketvirtoji kripta – paslaptis, nežinia, kas joje buvo palaidotas. Minima Tiškevičių vaikų mokytoja, tačiau to būti negali, nes ji palaidota Palangoje. Reikės identifikuoti, kas tas ketvirtas asmuo. Profesoriui Rimantui Jankauskui talkinant, gilinsimės į Tiškevičių giminės istoriją, visus faktus atidžiai išstudijuosime“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Paslaptį saugojo monolitinė siena
Kaip rašo L. Stonkuvienė, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, Tiškevičių koplyčios radinys yra antras pagal svarbą per 15 metų.
„Pirmas istorinis radinys buvo Chodkevičių sarkofagai. Dabar rasti Tiškevičių sarkofagai, iš kurių du puošti vainikais su porcelianinėmis rožėmis ir pakalnutėmis. Tai turtingų žmonių įkapė, – pasakojo L. Kavaliauskas. – Nuo pokario įtarta, kad grafų palaikai buvo koplyčioje, kurią 1893 metais pastatė Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnus, Kretingos dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius. Kiek žinoma, 1891 metais miręs Juozapas iš pradžių buvo palaidotas šv. Jurgio koplyčioje kitoje senųjų Kretingos kapinių pusėje, po dviejų metų perkeltas į sūnaus pastatytąją koplyčią. Joje palaidota ir 1896 m. mirusi anūkė Marija, ir 1919 metais mirusi Sofija Tiškevičienė“.
Iki šiol manyta, jog grafų palaikai yra ant postamentų užkeltuose mediniuose karstuose, kurie 1997 m. buvo atnaujinti. Dabar monolitinius postamentus, pirmiausia išgręžę apie 15-20 cm storio skyles, išardė kretingiškis meistras Audrius Jomantas. Kiek laiko sarkofagai su Tiškevičių palaikais ten pragulėjo, anot A. Jomanto, sunku pasakyti, tačiau monolitas nestoras.

(Bus daugiau)