Medinės architektūros šedevrai – „Jūros akis“ ir „Mahorta“

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Du perlai
Ketvirtoji ir šeštoji „Tiškevičių bulvaro“ stotelės atves keliaujančiuosius prie dviejų medinės architektūros Palangoje perlų: J. Basanavičiaus g. 33/ Birutės al. 32 esančios vilos „Jūros akis“ ir kaimynystėje, Birutės al. 35 stovinčios vilos „Mahorta“.
Ką gi papasakos virtualus gidas?
Vila „Jūros akis“ – XX a. pr. „gimęs“ Palangos architektūros šedevras, priklausęs grafo Felikso motinai Sofijai. Iki šių dienų išsaugotas ne tik pastato architektūrinis autentiškumas, bet ir kasdienio vidinio vilos gyvenimo akcentai: pirmame aukšte veikia baras, antrame – įkurti 3 viešbučio apartamentai. Kiekvienas kambarys turi savo vardą – pirmasis vadinamas „Jūros akimi“, antrasis – „Grafo“, trečiasis pikantiškai pristatomas „Meilužės“ kambariu, esą čia nakvodavusi paties grafo meilužė.
Vila „Mahorta“ – viena pirmųjų XX a. pr. šiame kvartale statytų grafų Tiškevičių vilų. Grafienei Sofijai priklausęs vasarnamis atspindi šveicariško kurortinio vilų stiliaus Palangoje dominavimą. Šiam stiliui būdinga sudėtinga planinė ir tūrinė kompozicija, įmantrios stogų konfigūracijos ir architektūrinių formų bei elementų gausa paversdavo kiekvieną poilsinę pasakiška svajonių ir fantazijų pilimi. Būtiniausias šio tipo vilų bruožas – bokštelis su apžvalgos aikštele. Amžininkai byloja, kad nuo vilos pasirinkimo priklausydavo beveik viskas – nuotaika ir atostogų stilius.

„Jūros akis“ prikelta
naujam gyvenimui
Prieš porą metų buvo baigta restauruoti privačių asmenų valdoma vila „Jūros akis“, esanti J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32.
Vila „Jūros akis“ į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1992 metais, jai suteiktas valstybės saugomo nacionalinės reikšmės objekto statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.
Kalbant apie pačias vertingąsias savybes, pirmiausia minimas pats pastato tūris, susidedantis iš dviejų aukštų su mansarda, mezoninu, atviru dvišlaičiu prieangiu, piramidiniu erkeriu bei tūriniais dvišlaičiais ir piramidiniais stoglangiais. Vertybė yra ir pati pastato dangos medžiaga – medinės lentelės – malksnos. Saugotini stogo elementai – tūriniai stoglangiai su dvišlaičio stogelio frontone iškylančiu piramidiniu bokšteliu, erkerio šešiakampis piramidinis bokštelis šiauriniame fasade.
Vertybe pripažintas pats vilos išplanavimas – kapitalinis sienų tinklas, stačiakampės langų angos, –  šveicariško stiliaus fasadų architektūrinis sprendimas bei fasadų architektūros tūrinės detalės – mezoninas rytiniame fasade, trisienis erkeris su bokšteliu šiaurinio fasado antrame aukšte; tariamas rizalitas pietiniame fasade; dvišlaitis stogelis virš atviro prieangio pietiniame fasade; rytinio fasado mezonino frontono trišlaitis tūrinis elementas, o taip pat fasadų apdaila ir puošyba: šiaurinio, rytinio ir vakarinio fasadų mediniai profiliuoti tarpaukštiniai karnizai, vilos pirmo aukšto kampų mediniai dantyti apvadai, fasadų horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis lentomis su fachverko imitacijos puošyba antrame aukšte.
Saugotinos ir konstrukcijos – pamatas ir raudonų plytų mūro su rievėtomis siūlėmis cokolis; medinių tašytų rąstų sienų tipas, medinės stogo konstrukcijos tipas, konstrukcijų dekoras – medinių gegnių ir sijų su profiliuotais galais tipas. Ir teritorijos apželdinimo pušimis pobūdis.

„Mahorta“ tebelaukia restauratorių
Kaip ir „Jūros akis“, XX a. pradžioje statytoji vila „Mahorta“, kurios valdytojas (bent jau 1998-ųjų duomenimis) – Vilniaus universitetas, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1997-aisiais. Šis valstybės saugomas objektas minėtame registre pristatomas labai lakoniškai: stilius – architektūra būdinga pajūrio kraštui su eklektikos motyvais; vertingosios savybės – kompaktiško plano, asimetrinės kompozicijos, koridorinės sistemos, dviejų aukštų pastatas. Pagrindinis įėjimas orientuotas į vakarus, į Birutės alėją. Į pastatą yra dar du įėjimai iš rytų ir pietų pusių. Tūriui žaismingumo suteikia daugiakampis bokštelis pietvakariniame kampe su aukštu, smailiu stogu. Į antrą aukštą veda laiptinė, kuri yra pagrindinio koridoriaus viduryje. Antro aukšto viduryje yra platus koridorius, apie kurį visu pastato perimetru išdėstytos patalpos.
2009 metais atlikto patikrinimo metu pastato būklė įvertinta kaip patenkinama. Šiemet paveldosaugininkai dar kartą vertins pastato būklę – kiek ji pakito per ketverius metus.
Kiek platesnį vilos aprašymą pateikia architektė Rita Vėlyvienė, rengusi statinio aprašą Kultūros paveldo centrui.
Teritorija, kurioje stovi vila, yra pietvakarinėje miesto dalyje, į pietryčius nuo Birutės alėjos, jos forma artima stačiakampei, o plotas – 0,414 ha. Visoje teritorijoje auga pavieniai medžiai ir krūmai, o vakarinė ir šiaurinė jos ribos apsodintos medžių alėjomis.
Medinės konstrukcijos, laužytos formos, iš išorės horizontalia kryptimi apkaltos lentomis, šiferiu dengtu stogu ir lentelėmis dengtu bokšteliu vilos ilgis – 20,13 m, plotis – 14,35 m, aukštis – 10,11 m.
Visi vilos fasadai – asimetrinės kompozicijos, tačiau išlaiko proporcijų vieningumą, pasižymi saikingu dekoru. Antrame aukšte X formos elementai asocijuojasi su fachverkinių pastatų konstrukcijų elementais – tai suteikia pastatui žaismingumo. Pastato langai – stačiakampiai, bokštelio viršuje – daugiakampiai, smulkaus skaidymo. Bokštelis užsibaigia metaline ažūrine smaile.
Saugotinas yra pastato tūris, autentiškos konstrukcijos, eksterjero dekoro elementai.

„Palangos tiltas“ vykdo du Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektus: „Palangos kultūros paveldo vertybės”.