Kelionė grafų Tiškevičių epochą menančiu bulvaru nesibaigia...

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas, buvęs savotiška įžanga į rugsėjo 11-14 d. organizuotus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, nesibaigė – „Tiškevičių bulvaru“ keliauti galima iki pat kitos vasaros, ir planuojama, jog ne tik iki jos.

Kelionė prasideda nuo Kurhauzo
Šiandien, jau nuvilnijus Europos paveldo dienų renginiams, jų dalyvius nukėlusiems į grafų Tiškevičių epochą ir supažindinusiems su jos ženklais Palangoje, dar kartą trumpai perbėgsime bulvaru, kiek ilgiau stabtelėdami prie paskutiniosios – 20 stotelės – „Tiškevičių sodas“. Ir tuo pačiu priminsime, jog interaktyvus gidas darbuosis visuos šiuos ir dar ateinančius metus, tad norintys išvysti XIX a. pabaigą – XX a. pradžią menančias kultūros vertybes ir įvertinti, kaip jos atrodo rudens spalvų apsuptos, žiemos sniego burtų apgaubtos ar pavasario žaluma besipuošiančios, turės progą tai padaryti bet kuriuo laiku.
Kelionė pažintiniu turu prasideda prie atgimstančio Kurhauzo, kurio restauruotoji mūrinė dalis dar šiais metais turėtų atverti duris visuomenei. „Apie 1877 m. grafo Juozapo iniciatyva imtas statyti pirmasis Palangos poilsinės pastatas – Kurhauzas, tapęs besikuriančio kurorto centru ir simboliu. Grafai Tiškevičiai čia ėmė formuoti savitą gyvenimo ir laisvalaikio stilių – rengė Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertus, šokių ir labdaros vakarus, spektaklius, kurie pritraukdavo poilsiautojų elitą. Kurhauze veikė erdvus restoranas, kavinė, salė koncertams, salė pramogoms, skaitykla, 23 kambariai. Patalpas apšvietė elektros šviesa, veikė telefonas, kasdien grojo džiazo kolektyvas, veikė aukščiausios kokybės virtuvė. Visais laikais Kurhauzas traukė akį savo atvirais, gausiai ornamentuotais prieangiais, balkonais bei terasomis. 2002 m. legendinis pastatas buvo visiškai suniokotas ugnies ir tik 2012 m. pradėtas restauruoti“, - pasakoja „Tiškevičių bulvaru“ vedantis gidas.

Dvidešimt stotelių
Toliau turo maršrutas veda prie pagal architekto K. E. Strandmanno projektą 1897-1909 metais pastatytosios įstabaus grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, kurios dangų remiantis bokštas – aukščiausias miesto akcentas – iš tolo pasitinka visus, atvykstančius į Palangą. Pasigrožėję šia raudonos plytos ir balto tinko simfonija, keliaujantieji pasuka į J. Basanavičiaus gatvę. Trečioji stotelė – grafų Tiškevičių giminės ir jų bičiulių mėgtas vilų kompleksas J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32 ir 34. Kompleksas susideda iš penkių statinių, išsidėsčiusių vakarinėje teritorijos dalyje tarp Ronžės upės ir J. Basanavičiaus g. Didžiausia yra vila, vadinama „Gražina“, kurios vardas dažnai naudojamas visam kompleksui pavadinti, kitos trys yra mažesnės ir labai arti viena kitos, o paviljonas yra į rytus nuo mažųjų vilų. Šalia vieningo stiliaus vilų komplekso, įkūnijančio savyje Šveicarijos kurortų architektūros įtaką, persipynusią su kaimyninės Prūsijos fachverkinės statybos tradicija ir jos imitacijomis, esama dar vieno vilų komplekso – J. Basanavičiaus g. 20 ir 22. Pastaroji, vadinama vila „Pajauta“ lyg aidu atkartoja aukščiau minėtojo komplekso fachverko motyvus, J. Basanavičiaus g. 20 esanti vila „Vilija“, statyta beveik tuo pačiu metu, atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas.
Turtinga Tiškevičių epochą menančiais pastatais – Birutės alėja. Čia – ir „Baltoji vila“ (Birutės al. 33), pastatyta XX a. antrajame dešimtmetyje: po grafo Juozapo mirties ją paveldėjo dukra grafaitė Marija, vėliau vasaromis ji tapdavusi namais net ir pačiam pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai. Netoliese – du medinės architektūros Palangoje perlai: J. Basanavičiaus g. 33/ Birutės al. 32 esanti vila „Jūros akis“ ir kaimynystėje, Birutės al. 35, stovinti vila „Mahorta“. Šalia, Birutės al. 34 ir 36, – romantiškos kurorto dvynės – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Jų šeimininkė grafienė Sofija šias vilas, primenančias Šveicarijoje populiarias šale tipo užmiesčio poilsines, nuomodavo poilsiautojams. O už jų, Birutės al. 34A, paslaptingasis, legendomis apipintasis „Anapilis“ – vienas įdo­miausių, unikaliausių ir vertingiausių senosios kurorto archi­tektūros ženklų Lietuvos pajūryje.
Toliau interaktyvusis gidas svečius veda ant jūros tilto. Pirmasis toks tiltas pastatytas Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva 1880–1890 m. įrengiant Palangos uostą. Beje, Palangos tiltas ir uostas su jo sandėliais bei pakhauzais suvaidino nemenką vaidmenį Lietuvos kultūros, o ypač teatro istorijoje. Pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“ – buvo suvaidintas netoli tilto buvusiame uosto prekių sandėlyje – pakhauze, kuris stovėjo apie 50 metrų į rytus nuo dabartinio paminklo, kuriame įamžinta šio spektaklio vieta.
Nuo tilto į jūrą pro pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį Keturakio „Amerika pirtyje“ įamžinančią Regimanto Midvikio sukurtąją granitinę stelą kiek paėjėję J. Basanavičiaus gatve miesto centro link kairėje pusėje pamatysite J. Basanavičiaus gatvėje stovintį 42 numeriu pažymėtą namą, kuris dažniausiai vadinamas Antano Žmuidzinavičiaus namu. Būtent šitame grafo Felikso Tiškevičiaus XX a. pradžioje statytame ir jam priklausiusiame name vasarodavo ir kurdavo Lietuvių dailės patriarchas.
Dar dvi stotelės, kurias kviečia aplankyti interaktyviojo turo organizatoriai – romantiškoji, neseniai iš pagrindų sutvarkytoji Meilės alėja ir jos pradžioje, kiek atokiau nuo promenados stūksanti Meilės alėjos penktuoju numeriu pažymėtoji vis dar rekonstrukcijos tebesivilianti vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu.
Toliau „Tiškevičių bulvaro“ maršrutas, pro pačioje XX a. pradžioje statytąjį vadinamųjų Šiltųjų maudyklių pastatą, tebesantį Kęstučio g. 31, pasuka link Birutės parko. Pats gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, kurį kūrė grafai Tiškevičiai – istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turinti Palangos dvaro sodyba, kompleksui priklauso rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia (arch. K. Mejeris), sarginė, Lurdo grota (1899–1901).

Tiškevičių sodas –
paskutinė bulvaro stotelė
Visus šiuos objektus pristatęs virtualusis gidas kviečia grįžti į Vytauto g., pasigrožėti Palangos senosios vaistinės pastatu ir prisiminti, jog jos įkūrėjas ir pirmasis savininkas iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. Pravedęs pro vieną seniausių Palangos pastatų – XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių šeimos statytąją „Baltojo angelo“ vilą (Vytauto g. 78), gidas pakviečia sustoti paskutinėje stotelėje – vadinamajame Tiškevičių sode.
Apie tai, kas yra – ir net daugiau apie tai, ko nebėra – Tiškevičių sode 2009-ųjų gruodį „Vakarų ekspreso“ publikacijoje „Kaip Palangai įamžinti grafų giminę“ rašė buvęs Palangos vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
„Reikėtų pastebėti, kad bevardį pėsčiųjų taką nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės be ypatingų pastangų būtų galima pavadinti Grafų Tiškevičių alėja. Tačiau ir ši vieta turi savų problemų. Šis takas yra pačiame istoriniame kurortinės Palangos centre, kurioje prieš daugiau nei šimtą metų buvo pastatyta pirmoji Palangos vila „Ursus“. Po to atsirado Kurhauzas ir kiti Kurhauzo parko ar Senojo parko ties kurhauzu (taip palangiškiai vadindavo šį parką) statiniai.
Vilos „Ursus“ Vytauto ir J. Simpsono gatvių kampe nebėra: ji labai jau neaiškiomis aplinkybėmis kažkaip pati sugriuvo. Dabar čia kas vasarą gaudžia visokie pripučiami atrakcionai, įvairios karuselės.
Nebėra Kurhauzo parke ir vilos „Danutė“ pietvakariniame Vytauto ir J. Simpsono gatvių kampe. Ją aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje (tada tai buvo kažkelintas poilsio namų „Neringa” korpusas) sudegino besiausdamas prasigėręs Palangos jaunimas...
Na, o toje vietoje, kur dabar stovi skulptūrų ekspozicijos iš Lietuvos nacionalinio Dailės muziejaus fondų eksponatas „Poetas Antanas Strazdas“, stovėjo kita legendinė Palangos vila „Zbyšekas“. Kuo ji legendinė? Pamenate Salomėjos Nėries eilėraštį „Mama, kur tu?“ apie pirmąsias Antrojo pasaulinio karo valandas Palangoje, fašistų subombarduotą pionierių stovyklą? Tie pionieriai stovyklavo būtent viloje „Zbyšekas“ ir tos bombos krito būtent ant jos“, - rašė E. Benetis.
O šiuo metu buvusio sodo dalyje, prie istorinės liepų alėjos įkurtas palangiškių ir kurorto svečių itin mėgiamas skulptūrų parkas, neseniai šventęs savo trisdešimtmetį.
„Grafams Tiškevičiams kuriant kurortą, gausėjo ir poilsiautojų. Tad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje aplink Palangos simbolį Kurhauzą esančiame parke, vadintame Tiškevičių sodu, suformuota savotiška vilų alėja su vasaros teatru. Visos šios poilsinės gavo svajingus Nobelio premijos laureato H. Sienkiewicziaus literatūrinių personažų vardus – „Danutė“, „Uršulė“, „Basia“, „Zbišek“. Ir nors šiandien jas primena tik šimtamečiai grafų Tiškevičių sodo medžiai, Palanga niekada nepamirš, kad tik grafų Tiškevičių dėka išgarsėjo kaip geriausias ir gražiausias vasaros kurortas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1997 m. grafų palikuoniui Alfredui Tiškevičiui už giminės nuopelnus suteiktas Palangos miesto Garbės piliečio vardas“, - užbaigia kelionę „Tiškevičių bulvaru“ virtualusis gidas, bet kuriuo metų laiku laukiantis norinčiųjų pakeliauti. O aplankius 20 objektų, primenančių grafų Tiškevičių epochą Palangoje, galima suvokti, kaip gimė, kilo ir plėtėsi Palangos kurortas.Tiškevičių laikų Palangą