Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje

Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startuoja interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatysiantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema šiemet „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Paveldo dienos
Kas tos paveldo dienos ir kodėl būtent tokia tema joms šiais metais pasirinkta, „Palangos tiltui“ papasakojo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė Kristina Litvinienė, kurios pasakojimą projekto „Tiškevičių bulvaras“ pristatymu papildė interaktyviojo turo organizatoriai – VšĮ „Mažoji fiesta“ direktorius Valdas Puidokas bei projektų vadovė Viktorija Vaškytė.
„2013 metų rugsėjo 13-15 d. visoje Lietuvoje vyks jau tradicija tapusios Europos paveldo dienos, kurių tikslas – įkvėpti gyvybės mūsų paveldui bei atkreipti piliečių dėmesį į kultūros paveldo objektų grožį, įvairovę, bruožus, jų apsaugos, išsaugojimo bei naudojimo sudėtingumą“, - sakė K. Litvinienė.
Ji priminė, jog idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metais. Jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų, Europos Tarybai inicijavus ir Europos Sąjungai parėmus, visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienas. Kasmet penkiasdešimtyje šalių per 20 mln. žmonių aplanko daugiau kaip 30 000 objektų.
Lietuvoje Europos paveldo dienos jau tapo tradicija. Jas rengia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, miestų ir rajonų savivaldybės, kurios yra kultūros paveldo objektų valdytojos, Europos paveldo dienų renginių organizavimo metu glaudžiai bendradarbiaujančios su muziejais, mokyklomis, bibliotekomis ir kitomis institucijomis bei privačių paveldo objektų savininkais.

Epochų ženklai
„Per aštuonerius metus jau buvo paliestos svarbios Lietuvos paveldui temos: dvarai ir rūmai, istoriniai parkai ir sodai, technikos paveldas, medinė architektūra ir kitos, - pasakojo paveldosaugininkė. - Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochų ženklai“ – susijusi su Žemaitijos krikštu, 1863 m. ir kitais sukilimais, taip pat leidžia akcentuoti kitus žymų pėdsaką istorijoje ir kultūros paveldo objektuose palikusius įvykius. Kadangi Palangos kurortas yra neatsiejamas nuo jos kūrėjų grafų Tiškevičių, nuspręsta šiemet prisiminti jų epochos laikus ir pristatyti iki šių dienų išlikusius jų statytus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, įrašytus į Kultūros vertybių registrą.“
XIX a. Palangos istorija yra Tiškevičių šeimos istorija. Caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius (1761-1839) nupirko Palangą 1824 m. iš generolo Ksavero Niesiolovskio už 177 171 sidabro rublį. Po Mykolo Tiškevičiaus mirties nuo 1839 iki 1856 metų Palangą valdė Juozapas Tiškevičius (1805-1844), po pastarojo mirties – jo sūnus Juozapas Tiškevičius (1835-1891), o XX a. pradžioje – Feliksas Tiškevičius (1870-1932).

Grafų
Tiškevičių epocha
Grafai Tiškevičiai senajame žvejų miestelyje prie Baltijos jūros įkūrė europinės vertės aristokratišką rezidenciją ir išplėtojo Palangos kurortą, garsėjusį vertingais kultūros paminklais, įspūdinga gamta, prabangiu Kurhauzu, puošniomis vilomis, neogotikine bažnyčia, jūros tiltu ir romantiškais pasivaikščiojimų takais. Nors ne visi pajūrio gydyklos projektai buvo įgyvendinti, tačiau išlikę Palangos statiniai liudija apie vieną didingiausių ir originaliausių Lietuvos pajūrio planuotų kurortų.
„Palangoje Europos paveldo dienų renginiai tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“ vyks rugsėjo 13-14 dienomis, - sakė K. Litvinienė. - Renginius organizuoja Palangos miesto savivaldybė, Palangos kultūros centras, viešoji biblioteka, Gintaro muziejus, įvairios kultūros įstaigos, menininkai ir kt. Kadangi didelis dėmesys skiriamas moksleivių ir jaunimo dalyvavimui Europos paveldo dienų renginiuose, į jų organizavimą jau įsitraukė Palangos ir Šventosios mokyklų atstovai.“
Kaip „Palangos tiltui“ sakė paveldosaugininkė, renginių metu Palangos miesto gyventojams ir kurorto svečiams bus pristatyti šie objektai: Antano Žmuidzinavičiaus namas (J. Basanavičiaus g. 42), Baltosios vilos pastatas (Birutės al. 33), Bažnyčios kompleksas (Vytauto g. 51), namas (vadintas „Baltojo angelo vila“, Vytauto g. 78), Palangos dvaro sodyba (rūmai, parkas, Lurdas, koplyčia, sarginė), Palangos Kurhauzo pastatas (Vytauto g. 45), šiltųjų maudyklų pastatas (Kęstučio g. 31), vila „Mahorta“ (Birutės al. 35), vila „Jūrapilis“ (Meilės al. 5), vila „Jūros akis“ (J. Basanavičiaus g. 33), vila „Anapilis“ (Birutės al. 34A), vilų kompleksas „Romeo ir Džiuljeta“ (Birutės al. 34, 36 ), vilų kompleksas (vilos „Vilija“ ir „Pajauta“, J. Basanavičiaus g. 20, 22) bei vilų kompleksas (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34).

Kelionė į kitokią Palangą
Paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė pasidžiaugė, jog grafų Tiškevičių epochos laikai ir jų statyti kultūros paveldo objektai bus pristatomi ne tik per rugsėjo mėnesį vyksiančius Europos paveldo dienų renginius. Jau šį savaitgalį startuos interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“.
VšĮ „Mažoji fiesta“ ir Palangos kultūros centras nuo šios vasaros kvies kelionei į kitokią Palangą – šimtmečiu nutolusius laikus, kai poilsiui kurorte neatsispirdavo garbingiausios Europos aristokratų šeimos, o gandas apie gydantį pušynų oro ir Baltijos jūros poveikį sklido toli už šalies ribų.
Liepos 6-ą – meno šventės „Kultūros naktis prie Baltijos“ renginių metu – startuojantis interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“ atvers nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje, papildydamas „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ programą.
20 objektų maršrutas istorinėje Palangos miesto dalyje, paįvairintas vaizdine, garsine bei grafine medžiaga, leis iš naujo įkvėpti Palangos kurorto įkūrėjų ir svarbiausių puoselėtojų dvasios bei to meto atmosferos.
Kaip sakė projekto vadovė V. Vaškytė, pagrindinės pristatomų objektų grupės yra suskirstytos pagal tris temas: grafų Tiškevičių epochos medinės architektūros paveldo objektai; kiti tiesiogiai su grafų Tiškevičių laikmečio Palanga susiję nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir paminklai; neišlikę svarbūs Tiškevičių gyvenimo ir veiklos Palangoje atspindžiai bei to meto gyvenimo būdo, stiliaus detalės.

Interaktyvus turas
Projekto „Tiškevičių bulvaras“ organizatoriai pasakojo, jog pažintiniu maršrutu, pritaikytu mobiliesiems ir išmaniesiems telefonams, taip pat planšetiniams kompiuteriams, galės mėgautis ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio – visa turo informacija pateikiama lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.
Mobili, apvalią parą veikianti, nemokama ir lengvai naudojama naujoji pramoga paįvairins laisvalaikio veiklų spektrą pajūryje, prasmingai papildydama kultūrinio turizmo maršrutus.
Projekto sumanytojai tikisi, kad nauju rakursu ir šiuolaikinėmis technologinėmis priemonėmis pristatomi išlikę ir jau išnykę grafų Tiškevičių epochos Palangoje ženklai taps įdomiu atradimu ne tik subrendusiai auditorijai, bet ir jaunimui. Vienas iš projekto „Tiškevičių bulvaras“ tikslų – paversti paveldo lankymą socialiu veiksmu, auginti sąmoningumą ir atsakingumą, pagarbą, pasididžiavimą savo miestu ir jo istorija.
Nemokamus interaktyvaus pažintinio turo „Tiškevičių bulvaras“ žemėlapius su išsamesne informacija nuo liepos 6 dienos bus galima rasti Palangos turizmo informacijos centre, viešbučiuose, kavinėse, kultūrinėse įstaigose.
O tie palangiškiai ir miesto svečiai, kurie norės sužinoti apie interaktyviame ture pristatomus „Tiškevičių bulvaro“ objektus, galės su jais susipažinti ir „Palangos tilto“ puslapiuose.