A. Mončio namai-muziejus – ne vien „registrinė“ kultūros vertybė

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 50, 51, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63)

Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė Antano Mončio namai-muziejus, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lietuvai – pirmieji 58 kūriniai

Dar būdamas gyvas A. Mončys Palangai padovanojo per penkiasdešimt brandžiausių savo darbų. Apie jų „keliones“ ir A. Mončio namų-muziejus kūrimą straipsnyje „Antano Mončio sugrįžimas į Lietuvą“ prieš penkiolika metų muziejaus atidarymo proga rašė Genovaitė Paulikaitė, kurios publikacijos ištraukas žemiau cituojame.

Pirmiausia dalis A. Mončio Palangai dovanotų darbų buvo eksponuojama Vilniuje ir Kaune, o kai Lietuvą pasiekė kita dovanos dalis, viskas buvo sukrauta į vieną didžiulę mašiną ir atvežta į Palangą, minėtą buvusią „Jūratės” sanatorijos biblioteką. Prasidėjo didysis kraustymasis: iš pirmojo aukšto į antrąjį, o iš ten – į sandėlį.

„Pasak skulptoriaus dukterėčios Loretos Birutės Turauskaitės, darbų buvo daug, o dar daugiau įvairiausių biurokratinių barjerų. Kai kuriems Palangos valdininkams kartais atrodydavo, jog A. Mončio dovanoti darbai – per didelė našta kurortui, kad juos reikėtų išdalinti poilsio namams, o gal perduoti saugoti deponavimo pagrindais ar išvežti į kitą vietą. A. Mončio dovanota kolekcija, kurią sudarė 58 kūriniai, buvo įvertinta 2 mln. litų. Vienintelis kelias skulptoriaus valiai įgyvendinti buvo įsteigti muziejų, kur galėtume eksponuoti jo darbus, padovanotus Lietuvai“, – rašo G. Paulikaitė.

Įregistravo fondą

Kadangi, tuometinėmis žiniomis, buvusios „Jūratės” sanatorijos bibliotekos pastatas neturėjo paveldėtojų, jame įsikūrusioje bibliotekoje dirbusi L. Turauskaitė ėmėsi žygių, kad čia būtų įsteigtas A. Mončio muziejus.

„Dėdė už kolekciją nieko nereikalavo, išskyrus tai, kad ji būtų eksponuojama, – sako L. Turauskaitė. – Palangos verslininkė Angelina Zelenauskienė pasiūlė įsteigti A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondą. 1993 metų spalio 27 dieną toks fondas buvo įregistruotas Teisingumo ministerijoje“, – rašo G. Paulikaitė.

Kaip minima straipsnyje, A. Mončio muziejaus steigėjas yra jau minėtas fondas, Kultūros ministerija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybė. Pasak L. B. Turauskaitės, Palangos savivaldybė muziejui įsteigti jau skyrė 300 tūkst. litų. 200 tūkst. litų pernai buvo skirta iš rezervinio Vyriausybės fondo. Kultūros ministerija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija iki šiol nevykdo savo, kaip muziejaus steigėjų, įsipareigojimų ir nepervedė žadėtų 5 tūkst. litų, reikalingų įstatiniam kapitalui formuoti.

Pagal sąmatinę vertę muziejaus steigimui reikia 1,1 mln. litų. Tačiau išlaidas koreguoja augančios medžiagų, energijos ir kitos kainos.

Rūpinosi architektas P. Lapė

Kaip rašoma straipsnyje „Antano Mončio sugrįžimas į Lietuvą“, „A. Mončio muziejui skirto pastato rekonstrukcija rūpinasi architektas Petras Lapė. Amerikoje gyvenantis jo brolis Pranas pažinojo skulptorių A. Mončį, buvo su juo susitikęs. Tai ir nulėmė architekto Petro apsisprendimą padėti įkurti muziejų.

„Apšvietimas, pastato apšildymas buvo pirmasis rūpestis rengiant muziejų, – muziejaus kūrimo patirtimi dalijasi architektas ir paaiškina: muziejus susideda lyg iš trijų dalių: A. Mončio darbų ekspozicija, kilnojamoms parodoms skirta vieta ir administracija. Iki liepos mėnesio sutvarkysime tik antrąjį aukštą, kuriame eksponuojama A. Mončio kūryba. O planai, kaip sakė P. Lapė, didžiuliai. Pirmame aukšte planuojama įrengti kilnojamą parodų salę. Kad nereikėtų darbų nešioti per paradinį įėjimą, rengiamas įėjimas iš kiemo pusės. Prie muziejaus numatyta mašinų stovėjimo aikštelė. Mąstoma ir apie kavinukę bei viešbutuką. Ateityje tikriausiai pasikeis ir muziejaus fasadinė pusė. Čia bus pastatytos iš plastiko ar aliuminio atlietos A. Mončio skulptūrų kopijos. A. Mončio kūryba puikuojasi pastato fasadinėje pusėje – jo skulptūros kopija panaudota tradicinių žirgelių vietoje. Durų rankenos – A. Mončio sukurtos švilpynės kopija. Užklaustas, kodėl pastatui parinkta ryškiai mėlyna spalva, P. Lapė paaiškina, kad siekta kelių tikslų.

„Mano nuomone, medį dažyti reikia intensyvia spalva. Kodėl medį daryti panašų į tinką? Šio krašto gyventojai pastatus dažydavo pačių pasigamintais dažais, nes tik tokie atlaikydavo pajūrio klimatą. Todėl būdingiausios pajūrio spalvos – ochra, ultramarinas, balta, tamsiai ruda. Žvejai kartais savo namelius dažydavo ir derva“, – cituoja P. Lapės pasakojimą G. Paulikaitė.

(Bus toliau)