A. Mončio namai-muziejus – ne vien „registrinė“ kultūros vertybė

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 50, 51, 56, 57)

Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai-muziejus, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Pirmoji meilė

Patekęs į karo siaubiamą Vokietiją, A. Mončys, kaip pasakojo jo sesuo Birutė Mončytė-Turauskienė, sužinojo, kad yra įkurta Meno ir amatų mokykla Freiburge, ten susibūrė ir daugiau lietuvių, kuriuos sukvietė skulptorius V. K. Jonynas, tad pradėjo joje mokytis. Buvo ten ir šokių ansamblis, kuriame jis dalyvavo.

„Dar iš tų laikų Antanas pasakojo, kad iš to šokių ratelio buvo atrinkti du vyrai šokti gubernatoriaus priėmimuose. Nes nekas per karą ir po jo Vokietijoje buvo su vyrais, tad, kad damos pokyliuose nenuobodžiautų, buvo samdomi kavalieriai, turėję jas šokdinti. Tai pasakojo: paima iš stovyklos, kur pabėgėliai gyveno, atveža ten, kur balius numatytas, frakais aprengia. Ir šokdina ponias gražūs, frakuoti jaunikaičiai. O po baliaus – atgal į savo „skuduriukus“ tekdavo persirengti. Beje, yra nuotraukų iš tų šokių, o vienoje jų – ir Monako princas kartu nusifotografavęs“, – pasakoja B. Turauskienė.

Būtent tuose šokiuose užsimezgė pirmoji rimta būsimojo skulptoriaus meilės istorija – įsimylėjo viena iš tų šokdintųjų aukštuomenės merginų – Freiburgo prancūziškosios dalies gubernatoriaus Pierre Pène dukra Annette – Antaną.

A. Mončio ir Pène šeimos ryšiai

Būsimojo skulptoriaus ir Pène šeimos ryšiai, užsimezgę Vokietijoje karo ir pokario metais, nenutrūko iki pat šių dienų. Jau rašėme, kad Pène šeima susijusi su Freiburgo meno ir amatų mokykla, kuriai vadovavo V. K. Jonynas ir kurioje studijavo A. Mončys. Pierre Pène, būdamas Freiburgo prancūziškosios dalies gubernatoriumi, davė leidimą mokyklai steigti, ją globojo, be to, Pierre Pène dukra Annette šioje mokykloje lankė keramikos ir audimo skyrių, o kartu su seserimi Florence jos parūpindavo studentams, tarp kurių buvo ir A. Mončys, pirštines, šalikus, kad palengvintų išsekusių, sušalusių Freiburge atsidūrusiųjų išgyvenimo sąlygas. Pierre Pène rengdavo priėmimus, kuriuose dalyvaudavo ano meto garsenybės. O jaunosioms Pierre dukroms Florencei ir Annettei didesnį malonumą teikdavo tėvų rengiami šokių baliai Umkirch pilyje, į kuriuos būdavo kviečiamas ir A. Mončys.

Apie skulptoriaus ir gubernatoriaus šeimos ryšius plačiai pasakota pernai A. Mončio namuose-muziejuje pristatytoje parodoje, kur eksponuoti Pène šeimos saugomi A. Mončio sukurti darbai, kuriuos ponia Florence Pène-Rosenberg paprašė fotografo George Mitchell perkelti į atvaizdus, kad muziejui ir meno bendruomenei būtų atvira ir prieinama informacija apie lietuvių skulptoriaus sukurtus kitus ne Lietuvoje saugomus darbus.

Pène šeimos ir A. Mončio ryšiai niekada nenutrūko. Labai vertindama jo, kaip skulptoriaus, kūrybą šeima nuolatos įsigydavo darbų JAV ir Prancūzijoje vykusių parodų metu, taip pat duodavo privačių užsakymų.

1958 m. Monake, Monte Karlo galerijoje „Hermitage“, vyko Florencės ir Annettės motinos Francoise Pène piešinių ir A. Mončio skulptūrų paroda, kurios globėjas buvo Monako princas. Parodos kvietimo originalas saugomas A. Mončio namuose-muziejuje.

Plačiai pasklidus žiniai apie 1999 metais Palangoje atidarytus Antano Mončio namus-muziejų, trims dienoms į Lietuvą pirmą kartą atvyko Florence Pène-Rosenberg, lydima JAV gyvenančios lietuvių tapytojos Irenos Raulinaitienės. Visas tris dienas jos praleido Palangoje. Po kelerių metų čia atvyko ir Pène kita šeimos palikuonė – Florencės dukra Kay Bourgine.

B. Turauskienė, kuri buvo susitikusi su Florence Pène-Rosenberg jos viešnagių metu, ir dabar pamena, kaip ji, apsilankiusi muziejuje ir apžiūrėjusi ekspoziciją, verkė: ar prisimindama jaunystę, ar dienas, praleistas kartu su seserimi ir Antanu, ar prisimindama jų meilės istoriją. O gal ir savąją...

Iš Vokietijos – Prancūzijon

Baigęs studijas Freiburgo meno ir amatų mokykloje, gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos valdžios stipendiją 1950 m., A. Mončys išvyksta studijuoti į Prancūziją.

„Važiuoja jis į tą Prancūziją, bet kalbos nežino – vokiškai gerai buvo gimnazijoje išmokęs, – pasakoja B. Turauskienė. – Ne taip, kaip vėliau, tarybiniais metais, mokydavo – baigdavai tik rusų kalbą daugiau mažiau mokėdamas. Tad paklausiau – o kaip tu tą prancūzų kalbą išmokai? Sako, kadangi įsimylėjau Annette, bendraudamas su ja pradėjau mokytis po truputį tos kalbos“.

Tiesa, prieš važiuojant studijuoti į Paryžių Antanui iškilo dar viena problema: juk absoliučiai nieko neturėjo: nei pinigų, nei daiktų.

„Tai jis įsidarbino Prancūzijoje pas vieną ūkininką, – tęsia pasakojimą skulptoriaus sesuo. – Visi darbininkai iš pradžių kiek pašaipiai žiūrėjo – o, studentas, ir dar menininkas, ką jis čia dirbti galės. O Antanas juk nuo mažų dienų tėviškėj pripratęs – nė kiek ne blogiau už kitus ir javus pjovė, ir kitus darbus dirbo. O dirbdavo nuo aušros iki sutemų. Tačiau kadangi ūkininkas neblogai valgyt samdiniams duodavo, tad Antanas sakė atsistatęs fiziškai, įgavęs jėgų. Ir į Paryžių atvažiavo sustiprėjęs“.

Draugė nuviliojo...

Į Paryžių atvykusiam A. Mončiui Pène šeima pasiūlė apsistoti jų namuose. Įsikūrė studentas Prancūzijos sostinės centre esančio namo septintojo aukšto palėpėje. Ir netrukus joje pradėjo lankytis dar viena mergina.

„Annette turėjo draugę, kuri, kaip ir jos sesuo, buvo vardu Florence. Tai toji draugė dar šokiuose Freiburge, pasak Antano, vis aplink jį glaustydavosi. O jau Paryžiuje pradėjo naktimis jo palėpėje lankytis. Baigėsi tie apsilankymai tuo, kad po kurio laiko jiedu susituokė, gimė sūnus Žanas Kristofas“, – pasakoja A. Mončio sesuo.

Beje, savo pirmojo apsilankymo Palangoje metu Annette sesuo Lorence prisiminė šią istoriją, kurios pabaiga nebuvo pati laimingiausia. Turtinga aukštuomenės mergina neilgai gyveno su turtų nekaupusiu jaunu skulptoriumi – po kurio laiko šeima iširo.

„Florence sakė: va tai ir draugė. Taip padarė, išskyrė Anette su Antanu, o paskui ir pati negyveno..“, – prisimena B. Turauskienė.

Studijos pas O. Zadkine

A. Mončys Paryžiuje mokėsi pas garsųjį Osipą Zadkine „Didžiosios lūšnos akademijoje“. Tačiau, kaip pasakojo skulptoriaus dukterėčia, A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, vienu metu jis buvo metęs studijas: „Jis labai nemėgdavo, kai buvo varžoma jo kūrybos laisvė, nemėgo diktato. Tad kurį laiką jis dirbo ir ieškojo savo stiliaus pats. Vėliau baigė studijas pas O. Zadkine, kur jam teko kurti kartu su tokiais pasaulinio garso menininkais kaip Markas Šagalas (March Shagal), broliai Marteliai“.

Parodose savo kūrybą A. Mončys pradėjo eksponuoti 1952 m. Galimybę susipažinti su jo darbais yra turėję Anglijos, Belgijos, Italijos, JAV, Kanados, Monako, Prancūzijos, Vokietijos meno gerbėjai ir žinovai. Lietuvoje su užsienyje sukurtais A. Mončio darbais pirmą kartą išsamiau susipažinome 1989 m. išeivijos menininkų kūrybos parodoje, kuri veikė Vilniuje ir Kaune.

(Bus daugiau)