Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. 

Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę. 

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui karts nuo karto vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.

Bijo, kad nepasikartotų

Specialistai panikos ataką apibūdina kaip staigų nerimo priepuolį, atsirandantį be aiškiai suvokiamos priežasties ar paskatos. Dažniausiai tai lemia įvairiausių aplinkybių kompleksas. Anot psichiatrės Sonatos Slavinskienės, svarbiausios yra psichologinės priežastys, pavyzdžiui, psichologinės traumos, nuolatinis stresas ir įtampa. Kartais tai gali būti ir seksualinė prievarta, netektys, agresija.

„Tai priežastys, kurių mes, žmonės, aiškiai nesuvokiame, neprisimename, negalime ar netgi bijome prisiminti. Neretai jas ignoruojame, bandome nuneigti, „kažkaip susitvarkyti“. Dažnu atveju tai ir būna tas vadinamasis „paskutinis lašas“, kuomet mūsų psichologinės gynybos nebeatlaiko ir ištinka panikos ataka“, – teigia psichiatrė. Ir priduria: „Nors vieną panikos ataką patyrusį žmogų nuolat lydi baimė, kad tai nepasikartotų.“

Išeitis – pakeisti gyvenimo būdą

Iš savo šeimos gydytojo Algis gavo rimtą užduotį – peržiūrėti savo vertybes, dienotvarkę ir iš esmės pakeisti požiūrį į gyvenimą. Pacientui buvo liepta kasdien rasti laiko, kuris būtų nesusijęs su darbine veikla ar šeima, laiko, kurį galėtų skirti asmeniškai sau.

Fuerteventūroje, Ispanijoje, su šeima gyvenantis lietuvis atrado bėgimą, padėjusį atsitraukti nuo kasdienių problemų: „Pradėjęs bėgioti, supratau, kad tą laiką, kol bėgu, galiu išnaudoti galvojimui apie tai, ką aš čia, pasaulyje, veikiu, ką dar noriu nuveikti, ar esu patenkintas tuo, kaip gyvenu, ir ką galėčiau pakeisti.“

Malonia rutina tapo ir sau pačiam mestas iššūkis kiekvieną dieną nufotografuoti tai, kas atrodo patrauklu, ir pasidalyti socialiniuose tinkluose. Tapytojo žmona Jurga šią užduotį pakreipė kita linkme – kasdien paklausti skirtingo žmogaus, kas jį daro laimingą, ir jį nufotografuoti. Norėdamas „išgauti“ asmenišką laimės paslaptį, Algis šnekučiuodavosi su praeiviais, kartais net ir keliasdešimt minučių. Galop jis surinko keturis šimtus skirtingų atsakymų.

„Žmonės parodė šimtus būdų, kaip būti laimingam, kuriuos aš jau ir taip žinojau. Reikėjo, kad kažkas juos man primintų, kad jų nepražiopsočiau. Paprastas pavyzdys yra šuo ir jo šeimininkas. Šuo nori įtikti, tarnauti ir dovanoja savo gyvenimą šeimininkui, kuris turėtų priimti tai su dėkingumu. Glostydamas šunį, žmogus turėtų ne tik pasidžiaugti jo švelniu kailiu, bet pajausti ir suprasti, kiek daug gyvūnas jam duoda. Juk ne veltui sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Tokiais momentais jaučiu, kad gyvenimas yra labai gražus“, – atvirauja charizmatiškasis menininkas.

Trijų aštuonetų taisyklė

Kiekvienas žmogus gali stiprinti savo sveikatą, pasitelkdamas trijų aštuonetų taisyklę: aštuonios valandos miego, aštuonios valandos darbe ir aštuonios valandos, skirtos laisvalaikiui ir mėgstamai veiklai. 

S. Slavinskienė, dalydamasi patirtimi, sako, kad kartais pacientai, prieš ištinkant panikos atakai, prisipažįsta kurį laiką jautę didžiulę įtampą, stresą. Vieni nesėkmingai bandė tai išspręsti patys, kiti – ignoravo savo problemas ir nuo jų bėgo, o apsilankyti pas specialistą neturėjo galimybių.

Psichiatrė atkreipia dėmesį: jau patyrus panikos ataką, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų problemą ir paskirtų gydymą. Psichoterapija gali padėti išsiaiškinti ir suprasti gilumines panikos atakų priežastis, atrasti būdų jų išvengti. O tam tikrais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo.

Būtina skirti laiko sau

Algis išbandė medikamentinį gydymą ir psichoterapiją, bet nepasiduoti menininką labiausiai drąsino egzistencinės psichoterapijos knygos.

Šmaikščiai lygindamas psichoterapiją su masažu, vyras juokauja, kad abu šie dalykai yra būtini kiekvienam žmogui, nes jie tiesiog padeda. 

Nors daug jėgų ir ryžto pareikalavęs laikotarpis jau praeityje, retkarčiais Algis vis dar pagauna save, siekiant perfekcionizmo. Tačiau jis džiaugiasi aiškiai suvokiantis esmę, kad laikas yra daug brangesnis už pasaulio pripažinimą, o gyvenimas – brangesnis už bet kokius turtus. O žvelgdamas į praeitį ir matydamas tai, ką turi ir ko yra pasiekęs, menininkas užtikrintai teigia, jog būtų protingiau skirti laiko sau, dar iki ištinkant panikos atakoms.

Jaučiant emocinius sunkumus, patariama kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809. Taip pat kiekvieną dieną 18–24 val. „Jaunimo linijos“ savanoriai teikia jaunimui emocinę paramą (https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/). Suaugusieji gali kreiptis el. paštu [email protected], [email protected] nuo pirmadienio iki penktadienio 17:00–20:00 val. Visą Lietuvoje veikiančių psichologinės pagalbos linijų sąrašą ir kontaktus galima rasti nacionalinės psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologinė pagalba prieinama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose. O esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.