„Suneštinis muziejus“ - nuo fotografijų iki archeologinių radinių

Antrą kartą švenčiamame Palangos miesto gimtadienyje, šiais metais išsiliejusiame į beveik dvi savaites truksiančią reginių pynę, antrąkart palangiškiai ir miesto svečiai sukviesti į vadinamą „Suneštinį muziejų“ – improvizuotą paskaitomis palydėtą parodą Palangos viešojoje bibliotekoje, eksponatus jai nešė ir patys miestelėnai.
Pasak šventės „Palangos dienos“ sumanytojo, ketvirtadienį Palangos miesto Garbės piliečio vardu įvertinto Vitaliaus Litvaičio, Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus ir bibliotekos direktoriaus Kęstučio Rudžio, nors jau pernai „suneštinis muziejus“ sulaukė nemenko susidomėjimo, tokio svečių antplūdžio kaip šeštadienį Palangos biblioteka dar nematė.
O pažiūrėti čia išties buvo ko. Pirmojoje salėje, kur atidarymo jau laukia dailininko J. Griušio paroda, svečiai susidomėję apžiūrinėjo fotomenininko Ado Sendrausko surinktą fotoapratų nuo 1850 metų ekspoziciją. Kitoje salėje akį traukė Rimo Tranausko koncertinų kolekcija, tarp kurių – ir „Perlų karaliene“ vadinamas instrumentas. Su didžiuliu susidomėjimu vartyti ir sklaidyti kolekcionieriaus Sauliaus Žulkaus parodos „Palanga fotografijose“ ir dr. Šarūno Toliušio „Spauda apie tarpukario Palangą“ eksponatai bei Vidos Galdikienės archyvai, grožėtasi Antano Bilevičiaus pristatyta „Pasaulio kriauklės Palangoje“ paroda, Gyčio Venckaus „Nerodyta ir nematyta“ ekspozicija, stebėtasi pernai atliekant Vasaros estrados teritorijos archeologinius kasinėjimus rastais radiniais, kuriuos pristatė archeologas Ramūnas Šmigelskas bei komentavo akademikas Vladas Žulkus. Tarp XVI-XVII amžiumi datuojamų radinių esama itin unikalių eksponatų – metro gylyje po žeme, pirmą kartą šalyje rasta viduramžių stalo žaidimų lenta ir itin retai aptinkamas bajoro signetas (asmeninis antspaudas), taip pat kitų senovinių papuošalų, rakandų, įrankių.
Su didžiuliu susidomėjimu svečiai apžiūrinėjo ir turėjo galimybę paliesti XVII-XVIII amžiumi datuojamo iš jūros ties Palangos gelbėjimo stotimi ištraukto medinio inkaro štoką, ne vienas sakė pirmąkart išgirdęs, kad prieš 100 metų, 1915 m. kovo 23 dieną Palanga nuskambėjo pasaulyje, kai kaizerinis Vokietijos karo laivas „Graudenz“ apšaudė kurortą ir pražudė mažiausiai keturis palangiškius – tai bylojo J. Liachovičiaus surinktos nuotraukos bei anų metų šaltiniai.
Renginio metu pristatytas ir legendinės vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektas, su kurio supažindino jo administratorė Renata Bertužytė, priminusi, jog restauracija prasidėjo praėjusių metų pabaigoje. Skaičiuojama, kad visų darbų vertė – per 2,5 mln. litų. Didžioji dalis pinigų – iš Europos ekonominės erdvės fondų, 20 proc. restauracijos kainos padengs miesto savivaldybė.
Atgimstančią vilą restauruojančios bendrovės „Pamario restauratorius“, atstačiusios ir mūrinę Kurhauzo dalį, restauravusios Palangos bažnyčią bei baigiančios restauruoti grafų Tiškevičių rūmus direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis pastebėjo, jog vila buvo statyta keliais etapais, ir dabar esą sunku apsispręsti, kaip derėtų atkurti kai kurias jos dalis, tarkim, stogą, nes viena pastato dalis dengta gontais, o kita – skarda.
Dabar gi darbai pradėti nuo rūsio – nutiestos komunikacijos, drenažas. Jau kyla pastoliai, ir vasarą bus pradėtas tvarkyti fasadas.
Tačiau didžiausia problema gali kilti dėl to, kad tik baigus projektą paaiškėjo, jog po restauracijos „Anapilyje“ įsikursiančiam Palangos kurorto muziejui reikės specialaus apšvietimo, apsaugos, atitinkamą eksponatams reikalingą temperatūrą palaikysiančios įrangos. Todėl, pasak A. Zokaičio, Savivaldybė jau dabar turėtų susirūpinti viešaisiais pirkimais ir įsigyti muziejui reikalingą įrangą, kad vėliau nebūtų gadinamas restauratorių atliktas darbas.
O kalbant apie patį muziejų, jo direktorius J. Liachovičius sakė, jog prieš kiek daugiau nei metus, kai praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmųjų kalbų ir ketinimų kurti Palangos krašto muziejų jis buvo pagaliau įkurtas, o pats kalbėtojas paskirtas direktoriumi, buvęs entuziazmas vienu tarpu buvo beveik visiškai išblėsęs. Tačiau matydamas, kaip aktyviai palangiškiai įsijungė į „suneštinio muziejaus“ ekspozicijos rengimą, kaip entuziastingai jie kalba apie eksponatus, kuriuos galėtų perduoti – ir jau perduoda – kurorto muziejui, entuziazmas vėl grįžta.
O tiek prie pirmosios, tiek prie šeštadienį įvykusios antrosios parodos organizavimo prisidėjęs A. Sendrauskas teigė: istorijos tyrinėtojai neplanuoja sustoti, todėl visi miestelėnai kviečiami prisijungti prie kitąmet vyksiančios parodos, kurioje būtų atspindima Palangos, kaip kurorto, istorija. Ekspozicijose galėtų atsirasti nuotraukos iš tarpukario, atvirukai, leidiniai bei periodika, net anuomet vilkėti maudymosi kostiumėliai, rankšluosčiai, kiti su kurortu ir paplūdimiu susiję reikmenys.