Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 76, 77, 78, 79, 80)

Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a. radinių ir net 200-260 m. po Kristaus datuojamos apyrankės dalį.

Įpareigojo Kultūros paveldo departamentas
Kaip jau minėjome, Palangos parapijos sklype, adresu Vytauto g. 88A, archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikti įpareigojo Kultūros paveldo departamentas.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys praėjusių metų kovo 26-ąją bei gruodžio 20-ąją Palangos parapijos namų kapitalinio remonto ir Rekolekcijų namų statybos projektavimui pateikė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus – būtinus archeologinius tyrimus vadinamosiose žemės judinimo vietose.
Dėl to, kad tokie tyrimai nebuvo atlikti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) 2013 m. gruodžio 9 dieną nepritarė pastato, vadinamosios ligoninės, kurioje dabar įsikūrusi Palangos parapijos klebonija, kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į religinės paskirties pastatą – Parapijos namus, projektui.

Sutarė pasidalinti
Palangos klebonas Marius Venskus rūpinasi klebonijos pastato rekonstrukcija ir pritaikymu parapijiečių reikmėms, o 2008-aisiais Telšių vyskupijoje įkurta Kunigų solidarumo brolija rengia Rekolekcijos namų projektą.
„Visa Palanga tvarkosi, gražinasi, susitvarkyti norime ir mes, juolab kad mums priklausantis sklypas ir pastatai yra pačiame miesto centre, – apie jau kelinti metai rengiamus planus sakė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas M. Venskus. – Tačiau viena parapija neįstengs sutvarkyti nei viso sklypo, nei klebonijos su garažų bei sandėlių pastatu ir vieno nudegusio statinio pamatais.“
Pasitarus su Telšių vyskupijos vadovais buvo nuspręsta bendru sutarimu pasidalyti teritorijomis – iš viso vyskupija čia valdo 10 823 kv. m plotą. Parapijai tenka sklypas, kuriame yra klebonija ir kur ketinama įrengti 23 vietų automobilių aikštelę, kad atvykę į Mišias parapijiečiai valandą prieš pamaldas ir tiek pat po jų galėtų čia pasistatyti savo mašinas.
Kitą sklypo dalį, kurioje esama minėtųjų garažų ir sandėlių bei sudegėlio pamatų, savo globon ir reikmėms perima 2008-aisiais vyskupijoje įkurta Kunigų solidarumo brolija, besirūpinanti jokių oficialių algų negaunančių ir senatvėje liekančių su 200 Lt nesiekiančia pensija kunigų socialinėmis garantijomis.

Rekonstruos kleboniją
Priešprojektinius klebonijos ir svečių namų pasiūlymus rengia „Archartelės ir partnerių“ architektai iš Vilniaus. Projektų įgyvendinimas iš viso kainuotų apie 4,5 mln. Lt.
Rekonstruojamo senojo pastato išorė nebūtų keičiama – tik perstumdomos sienos įrengiant naujas bei perplanuojant senas erdves. Dideliame ir gan šviesiame rūsyje galėtų įsikurti „Caritas“.
„Jie turėtų patalpas maistui dalyti, skalbyklą, dušą. Taip pat užtektų vietos Jaunimo centrui ir jų repeticijų salei, Katachetikos bei Šeimos centrams, valgyklai ir dar kelioms organizacijoms“, – dar 2011-aisiais yra sakęs klebonas.
Planai dėl būsimųjų parapijos namų nepasikeitė: pirmajame aukšte būtų špitolė – arbatinė su terasa, parapijos raštinė, kad žmonėms nebereikėtų eiti į bažnyčią, parapijos biblioteka. Iš kiemo numatomas įėjimas į būsimą 200 kv. m salę su scena, kurioje galėtų vykti ir spektakliai, ir konferencijos, ir parodos, ir kiti renginiai bei keturios klasės vaikams rengtis katachezei.
Antrajame aukšte būtų keturi poros kambarių butai kunigams, dabar turintiems po kambariuką, ir klebono butas. Na, o palėpėje galėtų būti įrengti dviviečiai ir triviečiai kambariukai vasarą į Palangą atvykstančioms katalikiškojo jaunimo grupėms.

Statys svečių namus
Telšių vyskupijos vyskupo vikaras monsinjoras kanauninkas Rimantas Gudlinkis yra sakęs, jog dalį Palangos parapijos sklypo valdys ir svečių namus, padedama vyskupijos bei visų tikinčiųjų, planuoja statyti Kunigų solidarumo brolija.
„Vyskupas Jonas Boruta nusprendė patikėti brolijai rūpintis dalimi Palangos parapijos sklypo bei pritarė nutarimui vietoj ūkinių pastatų bei šalia esančių griuvėsių statyti svečių namus“, – minėjo monsinjoras R. Gudlinkis.
Būsimuosiuose Rekolekcijų namuose ketinama priimti į vyskupiją ir Palangą atvažiuojančias visas bažnytines organizacijas, norėsiančias čia rengti stovyklas, rekolekcijas, konferencijas, susirinkimus tiek iš Lietuvos, tiek į piligrimines keliones vykstančiuosius kitų šalių svečius.
Kompleksas iškiltų vietoj dabartinių ūkinių pastatų ir šalia esančių pamatų griuvėsių.

Tyrimai buvo būtini
Tačiau prieš įgyvendinant visus planus, buvo būtina atlikti visą krūvą parengiamųjų darbų – nuo sklypo detaliojo plano bei projektų rengimo iki archeologinių žvalgomųjų tyrimų.
„Norint gauti leidimą statyboms, reikėjo atlikti archeologinius tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar parapijos sklype nėra vertingų radinių, kuriuos reikėtų detaliau tirti prieš pradedant naujas statybas bei tiesiant naujas komunikacijas, – aiškino klebonas M. Venskus. – Šiuos tyrimus privalu atlikti visuose Palangos senojo miesto sklypuose, kur planuojamos naujos statybos ar rimtesnės rekonstrukcijos“.
Kadangi sklypai, kuriuos žodiniu susitarimu pasidalijo parapija ir Kunigų solidarumo brolija, nėra atidalinti, nors klebonijos rekonstrukcijai į Parapijos namus archeologinių tyrimų greičiausiai nereikėtų, nes, pasak M. Venskaus, neketinama „išlipti“ iš pamatais apibrėžtų pastato ribų, pradėti Parapijos namų rekonstrukcijos nėra kaip, kol nesutvarkyti visi reikalingi leidimai ir būsimiesiems rekolekcijų namams, kurių statyba rūpinasi vyskupija. Tad ir ilgai lauktos pertvarkos klebonijoje reikės dar palaukti.
„Labai gražiai bendravome su kasinėjimus parapijos sklype atlikusiais archeologais, jie domėjosi ir pačia mūsų bažnyčia, kuri mokslininkams paliko didelį įspūdį. Įdomu buvo žiūrėti, kaip jie dirba, kaip džiaugiasi atradę vieną ar kitą radinį, apie kuriuos plačiai papasakodavo. Tiesa, jie akcentavo, jog radiniai – pavieniai, jog, jų nuomone, čia nėra nei senųjų gyvenviečių, nei kapinynų, kuriuos reikėtų detaliau tirti. Nežinau, kaip klostysis rekolekcijų namų statybos reikalai, tačiau tikiuosi, kad prie pačios klebonijos, kurios rekonstrukcija rūpinamės mes, Palangos parapija, tikrai jokių papildimų kasinėjimų nebereikės“, – pasakojo klebonas.

Pirmiausia – bažnyčia
Paklaustas, kada galėtų prasidėti klebonijos remonto darbai, klebonas M. Venskus sakė, jog pirmiausia norima pabaigti pradėtus darbus pačioje bažnyčioje.
„Su Pastoracine taryba susidėliojome būtinų darbų prioritetus. Pirmiausia norime pabaigti darbus pačioje bažnyčioje. Kaip žinote, jau beveik užbaigta presbiterija – altorius, pakyla, pulpitas, – sumontuoti nauji vargonai, įrengta nauja įgarsinimo sistema. Dabar reikia įrengti naują presbiterijos erdvės apšvietimą. Toliau tvarkysime raštinę, zakristiją. Laukia rimtas ir įdomus darbas – sutvarkyti palėpes, nes ten tiek visko yra – kaip sakoma, tėvo motinos betrūksta. Žinoma, kai ko gali kada nors prireikti, bet, manau, kad ten daug ir ateityje nebepraversiančių dalykų. Kad ir senų gėlėms skirtų krepšelių rėmų“, – pasakojo M. Venskus.
Jis minėjo, kad kraustant palėpėse esančius „lobius“ aptinkama ir labai įdomių bei vertingų radinių.
„Radome labai įdomų, ir manau, tikrai istoriškai vertingą aprašą lenkų kalba, skirtą kunigui, stačiusiam šv. Jurgio bažnytėlę ant Birutės kalno. Jame kalbama ir apie kunigo darbus, ir apie tai, kaip jis sveikatą prarado besirūpindamas tos bažnytėlės-koplyčios statyba. Manome, kad šį dokumentą reikėtų parodyti specialistams, galbūt jį reikia atitinkamai restauruoti, o paskui būtų galima eksponuoti“, – kalbėjo klebonas.
Be palėpių, reikia sutvarkyti ir bažnyčios rūsius, kur esama daugybė erdvių – gal jose būtų galima sandėliuoti iš palėpių iškraustytus vertingesnius radinius.
Dar viena tvarkymo besiprašanti vieta, kurią klebonas tikisi pradėti kuopti pavasarį – už vargonų esanti erdvė. Ten yra išties avarinės būklės laiptų, kuriais lipti baiminasi net ugniagesiai gelbėtojai.
„Jeigu jais lipi, reikia labai pasitikėti viešpačiu Dievu, – sakė M. Venskus, pridūręs, jog ketinama čia įrengti tvirtus metalinius laiptus, o esančiose erdvėse įrengti parapijos muziejų.

Planuoja pradėti kitą rudenį
O nuo pavasario, kai, kaip tikisi klebonas, jau eis į pabaigą bažnyčioje suplanuoti darbai, bus rašomi projektai lėšoms gauti bei pradedami taupyti pinigai klebonijos rekonstrukcijai, kurią norima pradėti rudenį. Pirmieji darbai būtų pamatų šiltinimas.
Pasak klebono, tai, kas buvo suplanuota prieš keletą metų, iš esmės nesikeičia. Tik naujų erdvių paskirtis gali būti platesnė.
„Manau, kad kai kurių patalpų paskirtis galėtų kiek keistis. Ne kartą teko kalbėtis su įvairiomis mieste esančiomis organizacijomis, ir žinau, kad joms trūksta erdvių rinktis ir bendrauti, pavyzdžiui, „Bočiams“. Mano nuomone, tokios draugijos, bendrijos galėtų rasti vietos sutvarkytuose parapijos namuose. Čia galėtų savo užsiėmimus vesti ir Trečiojo amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakultetas, jeigu, žinoma, jie to pageidautų“, – kalbėjo Palangos parapijos klebonas M. Venskus.