Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 76)
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a. radinių ir net 200-260 m. po Kristaus datuojamos apyrankės dalį.
Kultūros paminklas
Kaip minėjome, Palangos parapijos sklype, adresu Vytauto g. 88A, archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikti įpareigojo Kultūros paveldo departamentas.
Savo sprendimą KPD grindė tuo, kad minėtasis sklypas yra Palangos senojo miesto vietoje, o ji
1997 m. gruodžio 31 d. įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą bei 2005 m. balandžio 29 d. pripažinta Valstybės saugoma moksliniam pažinimui.
Senojo miesto vieta savo ruožtu patenka į dar vienos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, kuri taip pat yra Valstybės saugoma, – teritoriją, kurioje taip pat, prieš planuojant naujas statybas ar rekonstrukcijas, būtina atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus.
Šios kultūros vertybės, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir iki 2005 metų žymėtos kodu U2, teritorija apima 1 mln. 233 tūkst. 12 kv. m plotą, jos vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas apima 2 mln. 51 tūkst. kv. m, o fizinio apsaugos zonos pozonio plotas – 1 mln. 696 tūkst. kv. m teritorijas.
1995 m. Kultūros paveldo departamento rengtoje kultūros vertybės pagrindiniame dosjė patikslinama, jog 126,5 ha kultūros vertybės plotas apima Palangos miesto dalį abipus Rąžės ir savo pietine dalimi ribojasi su vadinamuoju dvaro sodybos parku.
Valstybės saugomo kultūros paminklo statusą turinti Palangos senojo miesto vieta U2 teritorijoje apima 414 tūkst. kv. m plotą.
Netaisyklingos formos vietovė šiaurės vakarų-pietryčių bei pietvakarių-šiaurės rytų kryptimis apima iki 0,8 km. Jos atsiradimo data Kultūros vertybių registre apibrėžiama XVI amžiaus pabaiga – XVIII amžiumi.
31 vertybė
Palangos miesto istorinėje dalyje yra 61 kultūros paveldo objektas, 31 jų – Palangos senojo miesto vietoje. Penkiolika iš pastarųjų yra saugomi valstybės, 15 vadinamųjų registrinių vertybių ir vienas paminklas.
Tarp minėtųjų Palangos miesto istorinėje dalyje esančių kultūros paveldo vertybių – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas, kurį sudaro šventoriaus tvora ir pati bažnyčia. Joje savo ruožtu taip pat esama į registrą įrašytų vertybių: vitražai, altoriai (trys iš jų horeljefiniai), sakykla su keturiomis horeljefinėmis skulptūromis, paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ (Bochnios Švč. Mergelė Marija) su karūnomis ir aptaisais.
Paminklo statusą turinčioje teritorijoje yra du vilų kompleksai: J. Basanavičiaus g. 20 ir
22 (vilos „Vilija“ ir „Pajauta“) bei keturių vilų ir paviljono kompleksas J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32 ir 34, namai J. Piktuižio g. 11 ir 13, namas Vytauto g. 78 ir pastatų kompleksas, kurį sudaro namas Kretingos g. 14 ir pastatas Kretingos g. 16.
Taip pat čia, prie Rąžės upelio, esama trečiosios senovės gyvenvietės, čia ir Palangos kurhauzo pastatas bei Palangos autobusų stotis, į registrą įrašyta dekoratyvinė skulptūra žuvėdra bei tarybinių karių kapinės.
Išsaugoti paveldą
Kas ir kaip turi būti saugoma Palangos senojo miesto vietoje, patenkančioje į Palangos miesto istorinės dalies teritoriją, išdėstyta Palangos miesto centrinės dalies regeneracijos projekte, kitaip – specialiajame paminklosaugos plane, kurį Palangos miesto taryba patvirtino 1999 m. liepos 29 d.
Pagrindinis parengtojo specialiojo plano tikslas buvo surinkus istorinę medžiagą ir natūros tyrimus, nustatyti visas paveldo vertybes, sudaryti paminklosaugos planą, detalizuoti režimus, nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentus. Visa tai turėjo padėti išsaugoti istorinį, urbanistinį, archeologinį ir kraštovaizdinį paveldą.
Rengiant specialųjį planą buvo atlikta išsami istorinė analizė, kurią 1994 m. parengė Mažosios Lietuvos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, bei archeologiniai tyrimai.
Vertybių analizė atlikta pagal jų pagrindinius požymius: gamtinės vertybės – paplūdimys, kopos, pakopės, Ronžės upė ir jos slėnis; archeologinės vertybės: piliakalniai, kapinynai, senosios gyvenvietės, miesto kultūrinis sluoksnis ir kapinės; urbanistinės vertybės – istorinis gatvių tinklas, miesto planinė struktūra, išlikusios istorinio užstatymo išklotinės bei panoramos; architektūrinės vertybės – Tiškevičių rūmai ir parkas, architektūros ir istorijos paminklai bei reti, charakteringi pajūrio, turintys architektūrinės meninės vertės požymius, pastatai.
Be to, atskirai vertinti neigiami pokario metų statybinės veiklos padariniai: sunykę istorinio miesto plano elementai (gatvių funkcijos pakeitimas: pėsčiųjų zona keičia kvartalo parametrų suvokimą ir jo santykinį mastelį su miesto struktūra); sunaikintos tradicinio apstatymo gatvių išklotinės (pavyzdžiui, S. Daukanto g.); sunykę ar nugriauti atskiri vertingi pastatai; pastatyti nauji pastatai, ardantys kvartalų planinę struktūrą ir turintys įtakos miesto siluetui; netvarkomi želdiniai, naikinantys svarbius vizualinius ryšius ir panoramas.
Zonos ir režimai
Pažymėtina, kad 1995-ųjų pradžioje įstatymų saugoma teritorija buvo tik archeologijos paminklai. Jiems buvo taikomi šie paminklosauginiai režimai ir reglamentai: piliakalniuose, senovės gyvenviečių teritorijose draudžiami bet kokie žemės judinimo ir statybos darbai; senamiesčio kultūrinio sluoksnio vietose būtina prieš pradedant statybos darbus atlikti archeologinius tyrimus.
Įtraukus Palangos miesto centrinę dalį į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo patvirtintos teritorijos ribos ir apsaugos zonos. Vertybės teritorijoje saugoma miesto panorama ir siluetas; istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; būdingas kiekvienai miesto daliai urbanistinis audinys (sklypų sistema, pastatų mastelis, užstatymo tankumas ir pobūdis); vertingiausi pastatai bei charakteringi užstatymo fragmentai. Fizinės apsaugos zonoje saugoma gamtinė situacija ir landšafto charakteris, o vizualinės apsaugos zonoje išsaugoma istoriškai vertinga užstatymo sistema ir landšafto elementai.
Dar tebegaliojančiame Palangos miesto centrinės dalies specialiajame paminklosaugos plane šie bendrieji nurodymai sukonkretinti.
Visa Palangos miesto istorinės dalies teritorija, kuri yra nevienalytė pagal autento išlikimo laipsnį ir susiklosčiusius gamtinius bei urbanistinius darinius, suskirstyta į zonas, kuriose numatytas skirtingas tvarkymo režimas.
Dalis reikalavimų yra bendri visai centrinei daliai, kurioje esama ir Palangos senojo miesto vietos: pavyzdžiui, draudžiama keisti istorinį gatvių tinklą ir jo parametrus; griauti ar iš pagrindų perstatyti iki 1940 m. statytus pastatus, neatlikus jų paminklosauginės ekspertizės, keisti istorinių pastatų funkciją.
Pačiame tvarkymo reglamente išskirtos kelios zonos. Paplūdimio ir kopų zonai siūloma suteikti rezervato statusą, draudžiant čia bet kokius šią zoną darkančius ar vizualiai ją naikinančius darbus. Griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje nustatytas konservavimo-restauravimo režimas; griežto paminklosauginio režimo zonoje – restauravimo ir restauravimo-atkūrimo režimas; riboto paminklosauginio režimo zonoje nustatomas fragmentinis saugojimo mastas, tvarkymo režimas – restauravimo atkūrimo.
(Bus daugiau)
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Neseniai pradėto rekonstruoti senojo Kretingos miesto parko istorija siekia beveik 100-metį. Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos dvaro Vaitiškių 21 ha sklypas miestui atiteko 1925 m. Žemės reformos komisijai jį suvalstybinus.
Savivaldybės kieme esantis pastatas bus pritaikytas miesto socialinėms reikmėms
"Palangos tilto" informacija, 2019 01 04 | Rubrika: Miestas
Savivaldybės kieme esančiame pastate dar šiais metais įsikurs Socialinių paslaugų centras. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai išspręs ne vieną problemą, su kuriomis iki šiol susiduria į Socialinių paslaugų centrą besikreipiantys neįgalūs ar vyresnio amžiaus kurorto gyventojai. Šiuo metu dalis Palangos miesto socialinių paslaugų centro paslaugų...
Savivaldybės kieme esantį pastatą prašoma perduoti miesto socialinėms reikmėms
2017 09 29 | Rubrika: Miestas
Miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydamas Palangos miesto savivaldybei perduoti valstybei priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį Savivaldybės kieme. Jei Vyriausybės sprendimas bus palankus, šiose patalpose neilgai trukus įsikurs Socialinių...
„Suneštinis muziejus“ - nuo fotografijų iki archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 03 30 | Rubrika: Kultūra
Antrą kartą švenčiamame Palangos miesto gimtadienyje, šiais metais išsiliejusiame į beveik dvi savaites truksiančią reginių pynę, antrąkart palangiškiai ir miesto svečiai sukviesti į vadinamą „Suneštinį muziejų“ – improvizuotą paskaitomis palydėtą parodą Palangos viešojoje bibliotekoje, eksponatus jai nešė ir patys...
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 27 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 23 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 20 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 16 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 13 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....
Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 09 | Rubrika: Kultūra
Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....