Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 76, 77, 78)

Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a. radinių ir net 200-260 m. po Kristaus datuojamos apyrankės dalį.

Kasinėjo birželį
Pagal KPD sprendimą, šių metų birželį vadovaujantis 2014 m. sausio 27 d. pasirašyta mokslinių tyrimų sutartimi tarp Palangos parapijos ir B. Dakanio įmonės ,,Senų senovė“, IĮ ,,Senų senovė“ vykdė Palangos miesto istorinės dalies ir Senojo miesto vietos archeologinių žvalgomųjų tyrimų sklype Vytauto g. 88A lauko darbus, kuriuos baigė birželio 9 dieną.
Tyrimai vykdyti vadovaujantis Palangos senojo miesto vietos sklypo Vytauto g. 88A žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektu, aprobuotu Mokslinėje archeologijos komisijoje ir suderintu su Palangos parapija bei Paveldo tvarkybos reglamentu.
Projekto svarstymo metu pareikalauta, kad dalis žvalgomųjų tyrimų patektų ir į projektuojamų Rekolekcijų namų plotą, ir keliuose tiriamuose archeologiniuose šurfuose būtų atlikti geologiniai tyrimai.
Skaitytojams priminsime, jog tarptautinių žodžių žodyne pateikiama tokia žodžio „šurfas“ reikšmė: „šùrfas [vok. Schurf] – vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių, naudingosioms iškasenoms žvalgyti, kasiniams vėdinti, vandeniui iš jų nuleisti, kroviniams gabenti“.

Ištyrė dvylika šurfų
Archeologinius tyrimus atliko IĮ ,,Senų senovė“ darbuotojai: atestuotas archeologas Simonas Aleksandravičius (tyrimų vadovas), istorikas ir paveldosaugininkas Eugenijus Skrupskelis, Klaipėdos universiteto archeologijos magistrantas Tomas Rimkus, bakalaurai Marijus Grigaliūnas ir Arnoldas Škitinas bei įmonės vadovas, atestuotas archeologas, archeologinio paveldo ekspertas Bronius Dakanis. Tyrimų vietų tikslius topografinius matavimus atliko Vilniaus universiteto doktorantas, archeologas Linas Tamulynas.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui bei Palangos parapijai 2014 m. birželio 10 dieną pateiktoje Palangos miesto istorinės dalies ir senojo miesto vietos sklype Vytauto g. 88A archeologinių žvalgomųjų tyrimų paveldosauginėje pažymoje rašoma, jog tyrimų nurodytame sklype, projektuojamų Rekolekcijos namų statybos, vandentiekio tinklų, buitinės nuotekynės, lietaus nuotekų kanalizacijos ir lauko apšvietimo elektros kabelių tiesimo vietose dvylikoje vietų ištirti 1x2 m dydžio archeologiniai šurfai.
Bendras ištirtas plotas – 24 kv. m.
Šurfai, orientuoti šiaurės-pietų kryptimi, tirti iki švaraus įžemio 0,8-1,8 gylio. Penkiuose šurfuose naudojant geologinį grąžtą ir siekiant nustatyti, ar giliau, po galimai užpustytu smėliu, nėra archeologinio paveldo buvimo požymių, patikrintas pasiektas įžemis.

Aptikta pavienių XVII-XVIII a. radinių
Archeologiniai šurfai 1-3 ir 7-9 tirti sklypo pietvakarinėje dalyje, skvere, tarp Vasario 16-osios gatvės ir parapijos pastatų – klebonijos, garažų ir sudegusio medinio namo, – abipus įvažiavimo iš gatvės į klebonijos kiemą.
Šurfas 1 iškastas į šiaurės vakarus nuo įvažiavimo, o šurfas 2 – į pietryčius nuo jo, šurfas 3 – tarp garažų ir buvusio pastato pamatų. Šurfai 4 ir 5 ištirti į rytus nuo garažų (šurfas 4 – projektuojamų Rekolekcijos namų centre), šurfas 6 – tarp klebonijos ir garažų pastatų, asfaltuotame kieme, šurfas 10 – į vakarus nuo klebonijos, šurfas 11 – į šiaurę nuo jos ir šurfas 12 – į rytus nuo klebonijos pastato šiaurinio galo ir pietus nuo ledainės rūsio sampilo.
Tiriant šurfus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptikta. Grunto sluoksniai maišyti iki pat įžemio, kur rasta ir XX a. dirbinių.
Tačiau beveik visuose tirtuose šurfuose aptikta pavienių archeologinių radinių, datuojamų XVII-XVIII a.: keramikos (žiestų indų ir plokštinių bei karnizinių koklių, ornamentuotų augaliniu ir geometriniu ornamentais bei dengtų žalia ir mėlyna glazūromis ir puodyninių koklių kaklelių šukių), šautuvo skiltuvo titnagas, kalvio darbo vinių, žalvarinis žvangutis, alavinis karolis(?), langų stiklo ir stiklo indų duženų, alavinis butelio kamštis bei kitokių vėlyvesnių dirbinių ar jų dalių (geležinių grotelių dalis su angelėliu, apkalėlis-ženklelis, rašymo lentelių šukių ir kt.).