Meilės alėjos žavesys ir buvusi vilos „Jūrapilis“ didybė

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Meilės alėja ir vila
„Jūrapilis“
Dar dvi stotelės, kurias kviečia aplankyti interaktyviojo turo organizatoriai – romantiškoji, neseniai iš pagrindų sutvarkytoji Meilės alėja ir jos pradžioje, kiek atokiau nuo promenados stūksanti Meilės alėjos penktuoju numeriu pažymėtoji vis dar rekonstrukcijos tebesivilianti vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu.
„Kaip ir visi didikai, Tiškevičiai turėjo savo giminės šūkį, kuris skelbė – „Deligas quem diligas!“ arba „Išsirink, ką myli!“. Nežinia, ar tai nors kiek prisidėjo prie Palangos tapimo meilės miestu, tačiau šis jausmas neabejotinai sklando ore ir ypač Meilės alėjoje. Grafų Tiškevičių laikais šioje vietoje tebuvęs takas be vardo, prie kurio stovėjo Oginskio, Tiškevičiaus, Skovronskio vilos, vėliau jis imtas vadinti „Meilės“ vardu. Tačiau niekas neabejoja, kad šis takas ir kopos saugo daug meilės paslapčių. Apie tai byloja populiaraus D. Dolskio šlagerio žodžiai „Palangos jūroj nuskendo mano meilė...“ ir to meto skelbimai spaudoje: „Palangos kopų deive, raudonai mėlynu maudymosi kostiumu, Tu pereitą sekmadienį ties maudyklėmis man žavėtinai nusišypsojai, atsiliepk „Pliažas“ – susižavėjusiam. Trokštu su tavim susipažinti, nes Palangos gamtos grožį pajausiu tik greta Tavęs“ („Pliažas”,1931 m., Nr. 1)“ – apie Meilės alėją pasakoja romantikos nestokojantis „Tiškevičių bulvaro“ interaktyvusis gidas.
Vila „Jūrapilis“ pristatoma ne taip romantiškai: „Prieš jus – istorizmo epochai priklausanti, 2 aukštų, įspūdingo stoto vila su apžvalgos aikštele, pastatyta XIX a. pab. Vietiniai žmonės šią vilą vadindavo įvairiai – ir „Komoda“, ir „Baltąja kurorto gulbe“. I-ojo pasaulinio karo metu statinys buvo apšaudytas ir smarkiai nukentėjo. XX a. 3-4 dešimtmetyje jis rekonstruotas, paskirtas studentų-ateitininkų organizacijai ir pavadintas „Jūrapiliu“. Pastaraisiais metais vila buvo neprižiūrima, keletą kartų degė“.

Alėjai grąžintas senasis pavadinimas
Dabartinė Meilės alėja savo laiku buvo keletą kartų pervadinta.
Garsioji palangiškė kraštotyrininkė Emilija Adyklienė rašė, jog XIX amžiaus Palangos plane Meilės alėjos vietoje nežymima nei jokia gatvė, nei miškas. Tiesia linija prie pliažo sužymėtos tik pastatytos vilos: Oginskio, Alekso Tiškevičiaus, Skovronskio vilos, namas „Cukrainė“, Kurhauzo projektas ir keturi tušti sklypai. Žmonės pasakoja, jog ypač graži buvusi Oginskio vila „Switež“, papuošta veidrodžiais. Tačiau I-ojo Pasaulinio karo metu čia apsistoję kariai, kūrendami krosnimis, ją sudegino.
Per I-ąjį Pasaulinį karą vilos buvo sunaikintos, o jas jungęs takas vėliau pažvyruotas, prie jo pastatytas vienas kitas suoliukas, ir keliukas žmonių imtas vadinti Meilės alėja. Ji ėjo nuo J. Basanavičiaus g. iki dabartinės S. Dariaus ir S. Girėno g. Toliau iki Birutės kalno vingiavo takelis,  rudenį ir pavasarį būdavęs šlapias, ir norint juo pereiti tekdavę šokinėti nuo kupsto ant kupsto.
Dr. Jonas Šliūpas, perėmęs burmistro pareigas, keliuko-tako vakarinėje pusėje iškasdino platų, gilų griovį, jo kraštus gražiai apdėjo velėnomis, ir tokiu būdu takas nusausintas. Prie tuometinės Pušyno gatvės (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno g.) landšaftininkas Stauskas iš vijoklinių augalų ir medžių padarė Meilės alėjos „užbaigimą“, o toliau iki Birutės kalno tęsėsi paprastas takas.
Įvykus „Lituanikos“ katastrofai ir žuvus S. Dariui ir S. Girėnui, 1933 m. J. Šliūpas iškilmingai nuėmė „Meilės al.“ pavadinimą ir pavadino alėją S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
Tarybiniais metais S. Dariaus ir S. Girėno vardas buvo suteiktas Pušyno gatvei, o buvusioji Meilės alėja pervadinta Taikos alėja. 1959 m. alėjos pradžioje, prie J. Basanavičiaus g., pastatyta N. Gaigalaitės dekoratyvinė skulptūra „Jūratė ir Kastytis“.
Meilės alėjos vardas promenadai grąžintas XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Apie 2010-uosius, kai Meilės alėja buvo rekonstruojama, buvo pasigirdę pasiūlymų ją arba bent jau jos dalį pavadinti grafų Tiškevičių vardu. Pasiūlymas grįstas tuo, jog iki šiol Palangoje nėra deramai įamžintas šių Palangos kurorto kūrėjų atminimas.

Įkūrė F. Tiškevičius
Kaip teigia Stasys Perminas straipsnyje „Ar žinai, kad... Palangos kurorto istorijos fragmentai“, Meilės alėjos penktuoju numeriu šiais laikas pažymėtame sklype buvusią sodybą įkūrė grafas F. Tiškevičius XIX a. pabaigoje – sakoma, kad 1895 m. Žmonės ją vadino „Komoda“. Lietuvos laikais vila buvo paskirta studentų-ateitininkų organizacijai ir pavadinta vila „Jūrapilis“. Vila buvo apšaudyta per pirmąjį pasaulinį karą. Ateitininkai vilą atrestauravo. Vilos dydis 18x12 m. Vila grafų Tiškevičių laikais buvo skirta Aleksandrui Tiškevičiui.
Knygoje „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“ Algimantas Miškinis rašo, jog po 1902 m. pagal F. Tiškevičiaus užsakymą iš Kauno apylinkių kilęs dailininkas – Zakopanės stiliaus kūrėjas Stasys Vaitkevičius kartu su architektu Marijanu Tolvinskiu suprojektavo Palangoje du vienodos paskirties objektus – kurhauzus. Vienas jų turėjo iškilti pajūryje į pietus nuo J. Basanavičiaus gatvės tąsoje stovėjusio tilto, antrasis – vasarvietėje šalia esamo tos pačios paskirties pastato. Pirmąjį pastatą statant, projektas buvo iš esmės pakeistas; vietoje jo iškilo 3 aukštų neoklasicistinės architektūros nevykusių proporcijų statinys, kuris sudarkė Palangos panoramą iš jūros pusės. Antrasis objektas apskritai nebuvo statomas; pagal aprašymą tai turėjo būti originalus statinys, tačiau apie jį duomenų nėra. Matyt, dvarininkui nepatiko neįprasta šių pastatų architektūra.

Kultūros vertybės
būklė – bloga
Į Kultūros vertybių registrą vila „Jūrapilis“ – arba „Komoda“ – įrašyta 2009-ųjų sausį. Šiam objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo, o lemiantis reikšmingumą vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis.
Prie vertingųjų vilos savybių visų pirma priskiriamas jos tūris – kompaktinis, stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu, taip pat plokščia stogo forma. Beje, stogas neišlikęs; spėjama kad XX a. 3-4 dešimtmetyje stogo konstrukcija buvusi pakeista.
Vertingas yra pastato išplanavimas – kapitalinių sienų tinklas, stačiakampės langų angos (manoma, kad rytinio fasado pusaukščio vidurinioji lango anga įrengta XX a. 3-4 dešimtmetyje vietoj ten buvusio trikampio frontono), rytinio fasado pusapskritės sąramos durų anga (iki XX a. 3-4 dešimtmečio rekonstrukcijos buvusi stačiakampė).
Prie vertingųjų savybių priskiriamas ir fasadų architektūrinis sprendimas – istorizmo stilistika; fasadų apdaila ir puošyba – pastato kampų tinkuoto plytų mūro rustuotos mentės, vakarinio ir rytinio fasadų pirmojo bei antrojo aukštų tinkuoto plytų mūro piliastrai, rytinio fasado pusaukščio tinkuoto plytų mūro piliastrai, tinkuoto plytų mūro profiliuotas pusaukščio karnizas, tinkuoto plytų mūro profiliuotas karnizas su profiliuota tinko juosta apačioje, pirmojo aukšto tinkuoto plytų mūro profiliuota tarpaukštinė trauka su tinko juosta apačioje, tinkuoto plytų mūro profiliuota trauka virš cokolio, langų ir durų angų profiliuoti tinko apvadai bei tinko tipas.
Saugotinos pastato konstrukcijos – pamatas su tinkuoto plytų mūro cokoliu bei plytų mūro sienos, taip pat patalpų architektūrinės detalės – arkinės durų angos.
Paskutinį kartą kultūros objekto būklę 2009 m. tikrino buvęs paveldosaugos specialistas Dainius Sobeckis. Užfiksuota būklė bloga. Šiemet pastato būklę turėtų tikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojai.
Vilties, kad kultūros objekto būklė iš blogos gerės, teikia tai, kad dabartiniai pastato savininkai jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir rengia reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui.

„Palangos tiltas“ vykdo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą: „Palangos kultūros paveldo vertybės”.