Legendomis apipintasis Birutės kalnas, Šv. Jurgio koplyčia ir Lurdas
Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema – „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.
Birutės kalnas
Pats gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, kurį kūrė grafai Tiškevičiai – istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turinti Palangos dvaro sodyba. 1997 m. ji įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Palangos dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia, sarginė, Lurdo grota.
Interaktyviojo pažintinio turo gidas keliaujančius „Tiškevičių bulvaru“ kviečia stabtelėti prie Birutės kalno, kur esama dviejų į kultūros vertybių registrą įtrauktų vertybių, brangių lietuvių širdžiai nuo pat jų įkūrimo – jau nekalbant apie paties Birutės kalno praeitį, siekiančią toli gražu ne tik XIX a. pabaigą – XX a. pradžią.
„1899-1901 m. grafas Feliksas, paskatintas žmonos, pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį įrengė Birutės parko Lurdą. Projekto autoriumi tapo prancūzų meistras Bonhomme‘o, o Lurdo statybai naudoti tik natūralūs akmenys, atvežti iš aplinkinių kaimų ar net iš tuometinio Palangos senojo tilto. Virš Lurdo esančiame kalne 1869 m. pagal latvių architekto H. Meyerio projektą pastatyta aštuoniakampė neogotikinių formų koplyčia. Manoma, kad nuo XIV a. čia būta stulpinės stebyklos Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti. Legenda byloja, kad čia ugnį kurstė vaidilutė Birutė, vėliau tapusi Lietuvos kunigaikščio Kęstučio žmona. Iki šiol šis kalnas vadinamas Birutės kalnu“, – pasakoja virtualusis gidas.
Birutės kalno legenda
2008-aisias metais išleistame albume „Palanga. Kultūros paveldas“ Birutės kalnui skirtame skyriuje pristatoma ir Birutės kalno legenda, ir ant jo pastatytoji koplyčia, ir alkvietė, ir Lurdas. Skaitytojams pateikiame ištraukas iš minėtojo leidinio.
Apie Birutės kalną yra išlikę daug pasakojimų ir padavimų. Iki šiol žmonės žino nemažai padavimų apie šį kalną. Pasakojama, kad ant jo gyvenusi vaidilutė Birutė, o vėliau čia buvusi palaidota. Ant kalno būta aukuro (Praurimės), čia garbinti lietuvių dievai. Vaidilutė Birutė buvo prisiekusi skaistybę dievui Perkūnui, kursčiusi šventąją ugnį. Kunigaikštis Kęstutis Birutę sutikęs nešančią maisto savo broliams ir susitikimo vietoje pastatęs puikius rūmus. 1582 m. M. Strijkovskis „Kronikoje“ rašė, kad Palangoje, prie jūros, kuršiai šventos Birutės vardu tebevadina kalną ir iškilmingai Birutės šventę švenčia toje pačioje vietoje, kur Romos kunigai atvažiuoja ir iš žvakių bei aukų nemažą pelną gauna. M. Pretorijus yra palikęs žinių iš XVII a. pabaigos. Pasak jo, praeityje šventu buvęs Birutės kalnas tokiu tebelaikomas iki šiol. L. A. Jucevičius 1842 m. rašė: „Liaudis su didžiu dėkingumu atsimindama tos kunigaikštienės dorybes, po mirties įskaitė ją į savo krašto deivių tarpą. Net kai jau visai sunyko pagonybė Žemaičiuose, pastarieji nesiliovė Birutės laikyti šventąja. Minios žmonių plaukdavo iš tolo melstis prie jos kapo ir prašyti, kad ji iš šventovės aukštybių pažvelgtų į jų skurdą. Krikščionių kunigai turėjo ne sykį vaikyti susirinkusiųjų pulkus. Tačiau nei įkalbinėjimai, nei grasinimai, nei ginkluotųjų pajėgų naudojimai neįstengė atgrasinti. Su ginklu rankose jie rinkdavosi atiduoti garbės mirusiajai Birutei, tad vienas kunigas liepė pamūryti švento Jurgio koplyčią ant kalno“. Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad XIV a. pirmojoje pusėje Palangos apylinkėse iš tiesų gyveno Birutės šeima, kuri buvo viena įtakingiausių Žemaitijoje.
Birutės kalno koplyčia
1506 m. toje vietoje, kur, kaip buvo tikima, ilsisi Birutės palaikai, pirmiausia buvo pastatyta nedidelė medinė Šv. Jurgio koplyčia. Kai kurie autoriai nurodo, kad vyskupo M. Giedraičio pakviesti jėzuitai kalno papėdėje pastatė dar ir nekaltosios Švč. Mergelės Marijos statulą, kurią stabmeldžiai pradėjo garbinti kaip Birutę. Matyt, šiai sunykus, 1753 m. koplyčia atnaujinta, tačiau ji buvo apleista, nes mieste buvo bažnyčia, o jos vietoje buvo pastatytas medinis kryžius. Kai jis sugriuvo, 1869 m. klebono Konstantino Steponavičiaus pastangomis pagal architekto K. Mejerio projektą pastatyta dabartinė neogotikinė koplyčia. Vėliau sutvarkytas kalnas, apsodintas medžiais, įrengti laiptai. Koplyčia rekonstruota 1976 m., įrengti septyni vitražai, autorius – dailininkas Liudas Pocius.
Prie koplytėlės sienos yra granitinė lentelė su įrašu: „1921-03-31, dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Palangos minioms ir svečiams, grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“. 1921 m. kovo 31 d. prie Birutės kalno Palangos gyventojai buvo susirinkę iškilmingai pažymėti krašto sugrąžinimą Lietuvai (nuo 1918 m. lapkričio iki 1921 m. kovo 21 d. Palanga priklausė Latvijai.) Tradicija kurorto visuomenei čia rinktis per religines ir svarbias valstybines šventes prigeso tik sovietmečiu.
Palangos alkvietė
1983-1984 m. Birutės kalne archeologinius kasinėjimus atliko tyrinėtojų grupė (vadovas dr. Vladas Žulkus). Kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Tuo metu kalnas buvo sutvirtintas smėlio pylimais, medinėmis užtvaromis. XII-XIII a. kalno papėdėje buvo kaimelis (12-15 pastatų). XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri kovų su kryžiuočiais metu, matyt, sudeginta. Po to kuriam laikui kalnas buvo apleistas, o vėliau supilti pylimai iki 2,5 m aukščio, kurių vidiniu pakraščiu įkasta vienuolika stulpų. Pylimais apsuptoje aikštelėje aptikti periodiškai degintų laužų pėdsakai. Tai XV a. pabaigos – XVI a. pradžios šventvietė su astronominių stebėjimų aikštele. Nevienodais tarpais sukasti stulpai sudarė sudėtingą įrenginį dangaus šviesuliams stebėti. Birutės kalno žynių nustatomos datos buvo susijusios su atitinkamomis šventėmis, per kurias būdavo garbinami tam tikri dievai ir dievybės. Pagrindinės Palangos šventyklos šventės buvo balandžio 23 d. – Jorės ir rugpjūčio 22 d. – vasaros darbų pabaigos šventė.
Lurdas
Birutės kalno šiauriniame šlaite, Antaninos Tiškevičienės užsakymu, 1898 m. buvo pastatyta Lurdo grotos kopija. Ją pagal krikščionišką tradiciją įrengė prancūzų meistras Bonhomme. Grota turėjo liudyti apie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo stebuklą, stiprinti krikščioniškąsias tradicijas. Tiškevičiai nedidelę Švč. Lurdo Marijos skulptūrą parvežė iš Prancūzijos. Tačiau iš neatsargumo poilsiautojai skulptūrą sudaužė, tad vietoje jos buvo pastatyta palangiškio meistro Vlado Čižausko sukurta skulptūra. Sovietmečiu skulptūra dėl gresiančio sunaikinimo buvo nuvežta į Palangos bažnyčią ir ten saugoma iki šiol. Tuo metu bandyta iš esmės pakeisti ir Birutės kalno bei Lurdo vaizdą. Viename iš parko pertvarkymo planų buvo numatyta Birutės kalne įrengti vandens kaskadas – krisdamas žemyn vanduo turėjo uždengti Lurdą, kad poilsiautojai net neįtartų, jog čia galėjo būti religinių apeigų vieta. Sovietmečiu prie Lurdo vyko poezijos skaitymai.
Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvidas. 2000 metais ji pakeista tradicine Švč. Panelės Marijos skulptūra, pagaminta pagal Palangos bažnyčioje saugomą, iš Prancūzijos pokario metais atvežtą skulptūrą (meistras Raimondas Leparskas).
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Kelionė grafų Tiškevičių epochą menančiu bulvaru nesibaigia... 2
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 19 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas, buvęs savotiška...
Vytauto gatvė mena ne tik grafų Tiškevičių epochą
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 12 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje – pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“
2013 09 05 | Rubrika: Kultūra
Šių metų rugsėjo 13-14 d. pasiruoškite kelionei po kitokią Palangą. Pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“ Jums atvers nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje. 20-ies stotelių maršrutas istorinėje Palangos miesto dalyje, paįvairintas vaizdine ir grafine medžiaga bei renginiais...
Tiškevičių rūmai – Palangos puošmena nuo XIX a. iki mūsų dienų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 02 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Legendomis apipintasis Birutės kalnas, Šv. Jurgio koplyčia ir Lurdas
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 08 29 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Lietuviškų spektaklių istorija pradėta rašyti mūsų mieste
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 08 08 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Visų laikų lankomiausia kurorto vieta – tiltas į jūrą
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 08 05 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Pirmoji Palangos kurorto svetainė – Kurhauzas
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 11 | Rubrika: Kultūra
Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas...
Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 08 | Rubrika: Kultūra
Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startavo interaktyvus pažintis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas...
Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 04 | Rubrika: Kultūra
Šeštadienį, liepos 6 dieną, Palangoje startuoja interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatysiantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis...