Dievas balso sodrumą Stasiui Povilaičiui išlaikė iki pat paskutinio jo atodūsio

Antradienio rytą Lietuvą ir ypač Palangą pasiekė skaudi žinia – netekome ryškios asmenybės, nepaprasto talento dainininko Stasio Povilaičio. Atlikėjas pralaimėjo ilgą kovą su jį sunkiai kamavusia liga – vėžiu. Visada jaunatviškas, žavingas ir nepaprastai charizmatiškas dainininkas žavėjo visus – jį žinojo tiek senas, tiek jaunas. Lyg tas amžinai jaunas mūsų senelis iš paties Maestro dainos, S. Povilaitis visada spinduliavo neblėstančia energija, užsispyrimu ir visišku atsidavimu savam darbui. Neabejotina, jog augęs Palangoje, S. Povilaitis į mūsų lietuviškosios istorijos puslapius bus įrašytas kaip estradinių dainų karalius, visada į savo koncertus suburdavęs didžiules minias jo talento gerbėjų.

Atlikėjas labai mylėjo Palangą
1961 metais atsikėlęs gyventi į Palangą dainininkas pamažu pradėjo kopti savo gražios karjeros laipteliais. Galbūt svaigus vėjo siautulys, o gal nerimastinga Baltija atlikėjo kūryboje paliko ryškų pėdsaką – juk neveltui daugelyje jo dainų girdimas vienas ir tas pats motyvas – savais purslais banguojanti jūra, visiems puikiai pažįstamas tiltas ir galop atlikėjo taip mylėta Palanga… Su ja jis buvo tarsi suaugęs – ne tik širdies dalis čia palikta, bet ir gausybė dainų, dedikuotų jūros vėjų blaškomam vasaros kurortui. Šiandien veikiausiai Lietuvoje nerastume nė vieno žmogaus, kuris nežinotų kas buvo S. Povilaitis. Jo dainos skambėdavo visur. Netgi nepaisant kartų skirtumo, jis sugebėdavo taip pavergti savo klausytojus, jog, regis, amžiaus cenzas šiam žmogui negaliojo.
Gaila, jog antradienio rytą užgesus paskutinei gyvybės ir vilties kibirkštėlei, dabar apie Maestro galime kalbėti tik būtuoju laiku. Geriau prisiminkime, jog šis dainininkas visiems ne tik buvo, yra, bet ir ilgai išliks tartum tikra Lietuvos legenda. Apie mūsų visų numylėtą estrados Karalių mintimis sutiko pasidalinti ir žinomi žmonės.

S. Povilaitis buvo epochos reiškinys
Lietuvos dainininką ir Palangos miesto gyventoją Eduardą Kaniavą žinia apie Maestro mirtį pribloškė. Dainininkas žinojo, jog S. Povilaitis turi rimtų sveikatos problemų, tačiau žinia apie netektį išties nustebino. „Labai sunku patikėti šia žinia. Su S. Povilaičiu gana artimai bičiuliavomės, vienas į kitą visada kreipdavomės „tu“. Abu gyvendami Palangoje dažnai susitikdavome ir pasimatydavome. Žinote, galiu pasakyti, jog šis dainininkas – reiškinys visame mūsų lengvosios popmuzikos pasaulyje. Kaip anksčiau mes turėjome Šabaniauską, taip dabar, manau, jog turėjome, turime ir tikrai turėsime Stasį Povilaitį”, – kalbėjo dainininkas.
E. Kaniavos manymu, S. Povilaitis buvo mūsų laikmečio ir estradinės kultūros atstovas: „Manau, kad jo įrašai, pavardė ir palikimas labai ilgai išliks. Aš tuo neabejoju”.
Pasiteiravus, kas labiausiai žavėjo dainininko asmenybėje, E. Kaniava teigė, jog tai buvo nepaprasto atsidavimo savam darbui žmogus. „Aš dažnai jam juokaudavau, sakydavau „kaip gi tu viską spėji?“ Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje visokiausių renginių, švenčių, jau net nekalbu apie tas, kur Maestro buvo kviečiamas asmeniškai. Mane labai stebino jo kūrybinė energija. Apie savas ligas jis niekada nekalbėjo – niekada jame nebuvo galima įžvelgti kažkokių negalavimų ar energijos stokos. Aš tiesiog stebėdavausi jo gebėjimu būti visur, kur tik jį pakviesdavo, kaip jis paskirstydavo savo laiką. Man tai labai sunku suvokti – net pačiam būnant atlikėju”, – „Palangos tiltui” atviravo pašnekovas.

Visada pasiruošęs geros dūšios žmogus
Kompozitoriaus, prodiuserio ir jaunosios kartos atlikėjo Raigardo Tautkaus manymu, S. Povilaitis buvo neeilinė asmenybė. „Teko garbė jį pažinti, kažkada net esu atostogavęs pas jį namuose. Žinote, tai buvo toks Lietuvos atlikėjas, kuris visuomet pasitempęs, visada pasiruošęs ir nusiteikęs darbui. Jis žinojo, kad pagrindinis jo gyvenimo tikslas yra scena ir žiūrovas. Niekada nesu matęs jo nei scenoje, nei gyvenime nepasiruošusio. Jis tikrai labai gerbė savo meną ir darbą. Atsimenu jį kaip labai pedantišką, visada tvarkingą, geros dūšios žmogų, kuris visada mielai pasikalbėdavo. Kaip aš sakau, jis buvo muzikantas „iki kaulų smegenų“. Maža to, jis galėdavo pasakoti daugybę įvairiausių istorijų. Man labai gaila, manau, kad nugyveno labai gražų gyvenimą ir ilgą karjerą”, – prisiminimais dalijosi R. Tautkus.

S. Povilaitis – autoritetas visiems
Palangos „Vandenio” muzikos klubo meno vadovas Romas Kisielius sakė, jog jam ne kartą teko bendradarbiauti su atlikėju. „S. Povilaitį galiu paminėti tik geru žodžiu. Jis buvo visada teisingas, atviras ir bendraujantis. Visuomet darbe siekdavo maksimumo, buvo nepaprastai darbštus. Manau, kad jis visiems išliks kaip autoritetas ir bus tik geru žodžiu minimas. Buvo visiškai nekofliktiškas žmogus, priešingai, kartais net užglaistydavo kai kuriuos pokalbius. Taip pat buvo labai paprastas”, – sakė pašnekovas.
Panašiais prisiminimais dalijosi ir buvusi Palangos muzikos mokytoja Kostancija Strikienė. „Teko garbė jį pažinti. Pažinau jį dar tuomet, kai dar buvo visiškai nežymus žmogutis. Paskui jis užaugo didelis, o mes pasidarėm maži. Ne kartą yra tekę ir arbatą pas mūsų draugus kartu gerti. Prisimenu, jog į Palangą jis atvažiavo jau pramokęs groti, labai pasitikėjo savimi. Tikriausiai todėl ir pasiekė aukštumas, kad pasitikėjo savimi. Mielas žmogus buvo, mačiau jo visą augimo kelią – pradedant nuo dainavimo kavinėse ir visur kitur”, – prisiminimais pasidalijo mokytoja.

Labai mielas žmogus
Gydytojas, Palangos visuomeninio bei politinio gyvenimo veikėjas Remigijus Kirstukas dalijosi mintimis apie Maestro, sakydamas, jog artimai su juo bičiuliautis neteko. „Kuomet jo mama gulėjo pas mus ligoninėje ir gydėsi slaugos skyriuje, dažnai mums tekdavo susitikti, pasikalbėti ir pabendrauti. Jis buvo labai geranoriškas žmogus. Yra koncertavęs net mūsų ligoniams Kalėdų proga, taip pat ligoninės kolektyvui. Buvo labai šiltas žmogus. Labai gaila, jog toks žmonių likimas”, – kalbėjo R. Kirstukas.
Palangos miesto Garbės pilietis Vitalius Litvaitis sakė, jog S. Povilaitį pažinojo dar nuo senų laikų. „Pažinojau jį dar tuomet, kai jis dainuodavo „Birutėje”. Buvome pažįstami, susitikdavę visada pasisveikindavome, šnektelėdavome, bet artimi bičiuliai nebuvome. Esu labai geros nuomonės apie šį dainininką”, – sakė jis.

S. Povilaitis buvo labai stipri individualybė
Žinomos aktorės, Palangos mylėtojos, savo pasirodymais žavinčios „Ramybės” klubo publiką, Virginijos Kochanskytės teigimu, S. Povilaitis buvo unikali mūsų laikų asmenybė. „Jis buvo fantastiškas žmogus, kuris visada mane žavėjo kaip kūrėjas. Jis kūrė savo dainos pasaulį ir erdvę. Visada labai žavėjo ir stebino jo dainų tekstai. Niekada nedainavo atsitiktinių dainų, visos jo dainos tapo mėgiamos ir mylimos. Tai buvo labai stipri individualybė. Jo buvo pilna visur – ne tik renginiuose, jaunimas jį taip pat kviesdavo ir į savus koncertus, ir į šventes. Tai buvo ryški ir nuostabi asmenybė. Neseniai važiuodama girdėjau skambant jo dainą ir dar kartą pasigėrėjau – kokie nuostabūs jo tekstai ir kaip gražiai jis kalba apie žmogų, jo gyvenimo prasmę, kaip jis ilgisi grožio ir tikros meilės. Žinoma, jam kūryboje netrūko ir azarto, ir avantiūros. Tai tikrai nepakartojama, išskirtinė asmenybė. Dievas jam labai ilgai išlaikė tą balso sodrumą, stygų skambėjimą, jis dar ilgai galėjo dainuoti”, – apmaudo dėl garsaus dainininko netekties neslepė V. Kochanskytė.
Nors gabaus ir garsaus dainininko jau nėra mūsų tarpe, tačiau neabejotina, jog mūsų širdyse jo dainos dar ilgai skambės…