Iš septynių kandidatų į merus žurnalistų egzaminą išlaikė trys

Linas JEGELEVIČIUS
Livija GRAJAUSKIENĖ

Vakar į „Palangos tilto“ redakciją pristatyti laikraščio skaitytojams savo miesto viziją, jei būsią išrinkti merais, rinkosi tokio iššūkio nepabūgę politikai, kandidatuojantys į Palangos mero postą pirmąkart vyksiančiuose tiesioginiuose rinkimuose. Deja, iš septynių kviestųjų redakcijos duris pravėrė tik trys kandidatai: Centro partijai atstovaujantis Albinas Stankus, Lietuvos liberalų sąjūdžiui – Arūnas Štaras ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams Šarūnas Vaitkus. Nei socialdemokratų kandidatė Elena Kuznecova, nei „tvarkiečių“ kandidatė Aldona Stasiulaitienė, nei Nepartinių palangiškių sąjūdžio kandidatas Eimutis Židanavičius padiskutuoti su konkurentais prie puodelio kavos nepanoro. Viceministrė, Darbo partijos keliama kandidatė Genoveita Krasauskienė vakar dirbo Vilniuje, bet žadėjo trumpai savo miesto viziją pristatyti raštu.

„Apšilimui“ – klausimai ne tik lietuviškai
Prieš pereinant prie oficialių prisistatymo kalbų, „Palangos tilto“ redaktorius Linas Jegelevičius kandidatams į Palangos merus bei kartu su jais atėjusiai kandidatei į Palangos miesto savivaldybės tarybą Akvilei Kilijonienei surengė lengvą žaismingą „apšilimą“ – visi pokalbio dalyviai atsakė į klausimus ir apie miesto politines bei finansines aktualijas, ir apie kurorto istoriją.
Statistinių, geografinių ir istorinių žinių testą dešimtukui išlaikė visi kandidatai.
Jie buvo kalbinti ne tik valstybine lietuvių kalba. Kadangi kurortas turi daug partnerių užsienyje ir turi ambicijų pritraukti investuotojų ne tik iš Lietuvos, bet kuriam būsimam miesto merui bus svarbu susikalbėti su svečiais, partneriais bei galimais investuotojais ne tik per vertėją. Rusų kalba sklandžiai į klausimus atsakinėjo visi redakcijos svečiai, angliškai kalbėjo A. Štaras, o Š. Vaitkus ir A. Stankus prisipažino geriau kalbantys vokiečių kalba. Būtent su vokiečiais Palanga sieja daug investicinių planų artimiausiais metais.

Dvidešimt aštuoni žingsniai
Pirmas rimtas klausimas kandidatams – kokią Palangos viziją jie piešia ketveriems metams į priekį ir kokius kelius mato, kad toji vizija taptų realybe?
Š. Vaitkus priminė, jog Palanga turi labai svarbų dokumentą – miesto strateginį planą, kuris nurodo pagrindines miesto vystymosi kryptis ne vieneriems metams į priekį. Svarbiausios dvi šių krypčių – gydomosios ir pramoginės bei sporto infrastruktūros plėtra.
Priminęs, kad per paskutinius ketverius metus kurorte nemažai nuveikta žengiant antrąja kryptimi, Š. Vaitkus pabrėžė, jog pagrindinė Palangos problema vis dar lieka sezoniškumas.
„Mano, kaip mero, ir mūsų, TS-LKD partijos, programoje, kurią pristatysime rinkėjams kitą savaitę, yra 28 punktai, 28 siekiai, kuriuos mes keliame ir kuriuos ketiname įgyvendinti. Kartu nurodome ir kaip mes juos įgyvendinsime: tai ne vien populistiniai pažadai, bet rimtais finansiniais paskaičiavimais pagrįsti įsipareigojimai. Dabar paminėsiu tik keletą: įsipareigojame rekonstruoti Kretingos gatvę ir sankryžą su Klaipėdos-Liepojos plentu – beje, tam jau yra žengti pirmieji žingsniai. Darysime ir darome viską, kad buvusios gydyklos Vytauto g. 170 vėl atvertų duris. Išjudinome seniai įstrigusį kelių statybų klausimą – turiu omenyje vadinamąjį „Jūratės“ baseiną, sanatoriją „Eglė“, „Eliją“ – dabar tik laiko klausimas, kada investuotojai pradės įgyvendinti savo planus. Ne tik suplanavome, bet ir numatėme du kelius, kuriais galime eiti, kad teritorijoje tarp V. Jurgučio ir Pradinės mokyklų iškiltų miestui taip reikalingas baseinas su 25 metrų ilgio plaukimo takais: jeigu paaiškėtų, kad negalėtume jo statyti kartu su mūsų partneriais iš Bergeno miesto, to Savivaldybė imtųsi kartu su bendrove „Palangos vandenys“, – vardijo Š. Vaitkus, kol jo redaktorius nepaprašė kalbėti glausčiau, kad visi kandidatai turėtų vienodą galimybę pasisakyti.

Vilioti investuotojus
Liberalų sąjūdžio kandidatu į Palangos merus iškeltas A. Štaras žnybtelėjo Š. Vaitkui: pastarajam esą lengviau pateikti skaičiavimus, nes jis turi visus Savivaldybių skyrių parengtus bei rengiamus dokumentus, kuriuose yra surašyti pagrindiniai skaičiai.
„Mūsų Palangos vizija ir visa rinkimų programa pristatyta jau seniai. Joje kalba eina apie tuos pačius objektus, kurie seniai reikalingi Palangai. Apie tai mes diskutavome ir neseniai Palangoje surengtoje konferencijoje“, – priminė A. Štaras.
Jis taip pat akcentavo sezoniškumo problemą. Ir pacitavo ne vieno minėtoje konferencijoje dalyvavusio specialisto žodžius: kol Palangoje nebus, pavyzdžiui, vandens parko – paties aukščiausio lygio objekto, kuris pritrauktų poilsiautojus ne vien vasaros metu, – tol sezoniškumo problema išspręsta nebus.
„Kalbant apie miesto vystymąsi, apie investicijų pritraukimą, visų pirma reikia atsigręžti į pačius investuotojus, parodyti jiems vietas, kur jie gali investuoti. Ir atverti kelius tiems, kurie jau dabar yra pasirengę tai padaryti: „Palangos linui“, „Pušynui“, kitoms sanatorijoms bei gydykloms. Kalbant apie Vytauto g. 170 atgaivinimą – kaip žinia, objektas atiduotas privatizavimui – būtina sudaryti tokias privatizavimo sąlygas ir parengti tokią sutartį su būsimu savininku, kad joje būtų aiškiai numatyta, kad čia gali iškilti tik miestui taip reikalingas ir seniai laukiamas objektas, o ne kas nors kita. Būtina nurodyti įsipareigojimus, numatyti garantijas ir griežtas sankcijas, jeigu to nebūtų vykdoma. Ir, žinoma, būtina iš miesto pusės pažadėti lengvatų, tarkim, žemės mokesčio – kad ir visai nuo jo atleisti kokius 10 ar daugiau metų, taip pat taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas“, – kalbėjo A. Štaras, pridūręs, jog daug daugiau dėmesio reiktų skirti ir Šventosios – tiek kurorto, tiek uosto – problemoms spręsti.
Replikos teise pasinaudojęs Š. Vaitkus priminė, jog miestas negali spręsti GPM klausimo. Lengvatos stambiems investuotojams, pavyzdžiui, žemės mokesčių klausimais jau seniai numatytos. O dėl buvusių gydyklų Vytauto g. 170 – jomis tebesidomi tas pats investuotojas, kuris turi Tarybos palaimintą detalųjį planą, ir yra pasirengęs dalyvauti privatizavime – beje, būtent patiems investuotojams toks kelias esąs priimtinausias.
TS-LKD Palangos kandidatas taip pat priminė, kad ši Taryba jau priėmė eilę investuotojams palankių mokestinių lengvatų.

Atsigręžti į žmogų
„Nematau, dėl ko mes turėtume ginčytis – visi, kas gyvename ir dirbame Palangoje, puikiai žinome, kokie objektai jai reikalingiausi, – pastebėjo Centro partijos kandidatas į merus A. Stankus. – Tad dalintis tais objektais ir mosikuoti programomis nėra reikalo – programos punktus diktuoja objektyvi realybė. Klausimas kitas: kiek vienas ar kitas kandidatas yra pasirengęs dirbti su komanda, nes vienas jis jokios, kad ir pačios gražiausios programos neįgyvendins“.
Pasak A. Stankaus, jis matąs kitą labai svarbią problemą: valdžios santykis su žmonėmis.
„Ką ir kaip daryti, kad gerėtų ir gražėtų gyvenamoji aplinka, kad kiltų nauji objektai, kad būtų pritrauktos investicijos, galime ir daug kalbėti, ir nemažai padaryti. Aš siekčiau atsigręžti į žmogų: ir jau gyvenantį Palangoje, ir gyvensiantį. Mums labai svarbu tų žmonių prisitraukti, prisivilioti. Kai kūriau dabartinį LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutą, buvome susidūrę su problema: o iš kur gausime specialistų, kurie jame dirbtų? Taip ir dabar: planuojame, ką statysime – žinoma, viso to reikia, – bet neplanuojame: o kas tuose objektuose dirbs?“ – kalbėjo A. Stankus.
Plėtodamas šią temą A. Stankus pasidalijo ir tokiu pastebėjimu: Palangos gyventojai visas savo jėgas linkę „mesti“ darbui ir uždarbiui vasarą, o nuo vieno sezono iki kito linkę „ilsėtis“. Ir dar – piktintis: o kodėl, tarkim, „Palangos komunaliniame ūkyje“ ar kitose bendrovėse, įmonėse, įstaigose vis daugiau dirba žmonių iš Kretingos ar kitų aplinkinių gyvenviečių?..
„Kalbant apie rinkimus, manau, kad visų svarbiausia ne programos ir pažadai, o kaip visa tai paskui bus įgyvendinta, kaip mes sugebėsime dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų. Nes nebus taip, kad viena partija su jos iškeltu meru laimėtų ir šį postą, ir visus 21 mandatą Taryboje“, – dar kartą akcentavo A. Stankus.
Jam pritarė ir Š. Vaitkus, pridūręs, jog į Tarybą turi būti einama ne tam, kad ten būtų „fechtuojamasi“, o tam, kad būtų bendrai dirbama kurorto ir jo gyventojų labui. Pritarė jis ir A. Štarui, jog tikslai visų bendri: naujos sanatorijos, gydyklos, sporto ir pramogų objektai. Ir užsiminė, jog galvojama ir apie specialistus: neseniai kalbėta su Kauno medicinos universiteto rektoriumi apie galimybę Palangoje steigti šios aukštosios mokyklos filialą.

Prioritetas – sveika gyvensena
Viena iš temų, kuriomis pasamprotauti kandidatus pakvietė „Palangos tilto“ redaktorius: sveika gyvensena ir jos propagavimas Palangoje – kas dėl to daroma ir ką dar reikėtų daryti, kaip privilioti tokią gyvenseną vis labiau pamėgstančius žmones į mūsų kurortą?
„Mano nuomone, mums patiems reiktų keistis. Pažiūrėkime, kokių poilsiautojų laukia Palanga: tokių, kurių privažiuotų kuo daugiau ir kuo daugiau alaus išgertų. Mes kol kas labiau orientuoti į „žemesnį lygį“. Tačiau dera pastebėti, jog į Palangą atvažiuoja vis daugiau poilsiautojų, kuriems priimtinas sveiko gyvenimo būdas – tai matyti ir iš to, kiek žmonių kad ir dviračiais važinėjasi Meilės alėja ir dar toliau“, – pasidalijo pastebėjimais A. Štaras, pridūręs, jog jau yra pribrendusi būtinybė siūlyti alternatyvias paslaugas – ne vien alų ir panašias.
Pasak A. Stankaus, Palanga išties dar per mažai išnaudoja savo galimybes. Jo teigimu, tikrai būtų populiarios mankštos paplūdimyje vasaros rytais, galima būtų – kaip jau yra buvę – čia praktikuoti miego terapiją. Ir apskritai dabar įsigaliojo ydinga praktika, kad paplūdimys tapo savotišku verslo objektu. O čia derėtų skatinti ir formuoti sveikatingumo tradicijas.
Kolegoms politikams, dabar tapusiems konkurentais rinkimų kovoje, pritarė ir Š. Vaitkus, priminęs, jog Palanga jau kuris laikas eina šiuo keliu: atnaujintas populiarusis „Labrytys“, pastatyti lauko treniruokliai. Numatyta ir dviračių takų plėtra.
„Beje, dėl dviračių: svarstoma galimybė Vytauto gatvėje palikti tik vienos krypties eismą – tada čia bus galima laisvai pravažiuoti dviračiais bei velomobiliais, kuriems, sekant Neringos pavyzdžiu, ketinama sudaryti specialius maršrutus“, – sakė TS-LKD Palangos skyriaus kandidatas į merus.

Ką daryti su Šventąja?
Dar vienas klausimas, svarbus Palangos ateičiai – Šventosios uostas. Ką apie jį bei jo atgaivinimą mano kandidatai į merus?
Visi dalyvavusieji diskusijoje sutarė, jog uostas Šventajai ir Palangai yra išties reikalingas. Tačiau nerimo dėl jo atgaivinimo esama. Jo neišsklaidė ir trečiadienį susisiekimo ministro išsakyta idėja, jog gal derėtų uosto statyboms ieškoti koncesininko.
„Tikrai esama nerimo dėl galimybių statyti uostą ES lėšomis, nežinia, ar ir iš valstybės investicijų programų bus skirta lėšų jo atgaivinimui, – sakė A. Štaras. – Savivaldybė, nors ir labai norėdama, tikrai negalės perimti statybų savo žinion, o tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijai Šventoji mažai rūpi. Savo laiku buvo įkurta atskira Šventosios uosto direkcija, kuri sunkmečiu uždaryta. Manau, vertėtų ją atkurti, o joje turėtų būti ir Palangos savivaldybės, ir Susisiekimo, ir Aplinkos ministerijų atstovai. Tačiau lemiamas žodis priimant sprendimus turėtų atitekti Palangos savivaldybei“.
„Ką galėjo padaryti Palangos savivaldybė dėl Šventosios uosto, tas yra padaryta: patvirtintas detalusis planas, KVJU direkcija patikino, jog gegužę turėtų būti išduotas statybos leidimas, tad uosto statyba tikrai nėra numarinta, – savo ruožtu sakė Š. Vaitkus. – Artimiausiu metu inicijuosime Vyriausybėje diskusiją, kokiu būdu ir iš kokių šaltinių būtų galima gauti finansavimą, nes, žinoma, Savivaldybė to niekaip nepadarys. Ir ne tik svarbu, iš kur bus tos lėšos – ES, VIP, koncesijos keliu – gautos, svarbu, kad jos būtų, nes Šventosios uostas yra vienas prioritetų“.
„Aš esu makro dalykų šalininkas, – pripažino A. Stankus. – Ir man Šventosios uostas, toks, kokį jį dabar mato planuotojai, kelia abejonių. Mes jau turime vieną „upės“ tipo uostą Klaipėdoje, dabar norime dar vieno ne krovininio, o pramoginio uosto Šventojoje. Esu įsitikinęs, kad didelis, sakykime, giliavandenis jūrų uostas, galintis pritraukti daug krovinių, daug kitų rimtų infrastruktūros objektų būtų daug reikalingesnis ir Šventajai, ir Palangai, ir Lietuvai – juk tų krovinių yra, ir uostas puikiai funkcionuotų“.

Kodėl turėtų balsuoti už jus?
Būtent toks buvo paskutinis redaktoriaus L. Jegelevičiaus užduotas klausimas kandidatams į pirmąkart Lietuvoje vyksiančius tiesioginius mero rinkimus, einantiems į juos su savo komandomis.
Arūnas Štaras: „Balsuokite už mūsų, Lietuvos liberalų sąjūdžio, komandą – mes esame parengę aiškią Palangos plėtros viziją ne penkeriems, o dvidešimt penkeriems metams į priekį ir žinome, kaip ją įgyvendinti“.
Šarūnas Vaitkus: „Balsuokite už mus – gimusius, augusius, gyvenančius Palangoje. Mes per ketverius metus jau įrodėme, jog galime ir mokame dirbti – geriausi to pavyzdžiai iškilę ir kylantys miesto infrastruktūrai svarbūs objektai. Tomis kryptimis dirbsime ir toliau“.
Albinas Stankus: „Mes esame pasirengę atsigręžti į kiekvieno palangiškio rūpesčius, padėti jiems spręsti problemas, nepaliksime jų vienų su iškilusiomis ar kylančiomis bėdomis. Projektai vystysis savaime, svarbiausia – žmogus“.
Kavaryčio dalyviai skirstėsi džiaugdamiesi atvira diskusija – ne vienas stebėjosi, kad tokia galimybe išsakyti savo mintis nepasinaudojo kiti kandidatai į miesto merus.
Gal kai kurie jų verti tik kepti šašlykus savaitgaliais ir „papolitikuoti“ tik savo kiemuose?