A. Mončio namai – muziejus – ne vien „registrinė“ kultūros vertybė

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ nr. 50)

Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai – muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai – muziejus įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Ekspozicija – buvusioje bibliotekoje

Kaip jau minėjome, Antano Mončio namai-muziejus Palangoje veikia S. Daukanto g. 16 pastate. Menininko kūriniai iš Prancūzijos į Palangą buvo atgabenti 1993 m. kovo 2 d. Kai kolekcija buvo atvežta, pastatas dar nebuvo pritaikytas ekspozicijai, nes tik ką iš čia buvo iškraustyti anksčiau pastate veikusios „Jūratės“ sanatorijos bibliotekos knygų fondai.

Namai-muziejus, tokie, kokie jie yra dabar – su antrajame pastato aukšte veikiančia nuolatine ekspozicija, kurios vertingiausią dalį sudaro skulptoriaus Antano Mončio 1989–1992 m. Lietuvai dovanoti kūriniai, taip pat A. Mončio fondo sukaupti kūriniai, skulptoriaus asmeniniai daiktai, darbo įrankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienoraščio fragmentai, bei pastato pirmajame aukšte įkurtomis galerijos patalpomis, kurių bendras parodinis plotas yra 201 kv. m., - pirmąkart lankytojus pakvietė 1999-ųjų liepos 10 dieną.

O 2010-ųjų sausį A. Mončio namų-muziejaus pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas registrinio vietinės reikšmės lygmens objekto statusas, pažymint, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas) bei istorinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas).

Primena trinavę bažnyčią

Kultūros vertybių registre nurodoma, jog 0,5050 ha teritorijoje stovinčio pastato vertingosios savybės – tūrinė erdvinė kompozicija: sudėtingo plano medinis karkasinis pastatas, kurio kompozicinė ašis – ekspozicijų salės centrinis korpusas – stačiakampio plano, su pusapvaliu briaunuotu erkeriu pietų fasade.

Iš rytų, vėliau ir vakarų pusės pristatyti stačiakampio plano priestatai, iš šiaurės – beveik taisyklingo kvadrato plano administracinis korpusas. Pažymėtina, jog pastato centrinės dalies planas primena trinavės bažnyčios planą.

Vakarų pusės priestatas, kaip spėjama, buvusi veranda, ir šiaurinėje pusėje pristatyti mūrinis priestatas bei vieno aukšto mūrinis korpusas statyti vėliau.

Saugotina pastato stogo forma – nedidelio nuolydžio šlaitiniai stogai, bei jo dangos tipas – skarda, o taip pat ir sienos: medinės karkasinės išorinės, iš išorės horizontaliai apkaltos lentomis, vidinės laikančios sienos bei sienose esančios stačiakampės langų ir durų angos.

Fasadų kompozicija - asimetrinė

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriama ir fasadų kompozicija: rytinis S.Daukanto gatvės fasadas išsiskiria asimetrine skirtingų tūrių kompozicija (prieangis administraciniame fligelyje pristatytas po rekonstrukcijos, anksčiau buvę puošnūs laiptai demontuoti; priestate buvęs įėjimas į salę su puošniais laiptais po rekonstrukcijos panaikinti); pietinis Vydūno alėjos fasadas - simetrinės kompozicijos, su centre įkomponuotu briaunuotu erkeriu ir iš abiejų pusių pristatytais stačiakampiais priestatais (rytų pusėje priestatas statytas vienu metu su centriniu korpusu, o vakarų pusėje - vėliau, greičiausiai statant šiaurinį korpusą). Vakarinis kiemo fasadas taip pat pasižymi asimetrine skirtingų tūrių kompozicija: medinės konstrukcijos priestatas per visą centrinės pastato dalies ilgį statytas apie 1949 metus, tačiau priderintas prie bendros architektūrinės stilistikos, mūrinė dalis statyta dar vėliau, ji nėra saugotina.

Saugotinos fasadų architektūrinės detalės - rytinio ir vakarinio priestatų bei erkerio pirmojo ir antrojo aukšto langų aprėminimo būdas, antrojo aukšto fasadinių plokštumų skaidymo architektūrinėmis priemonėmis būdas. Privalu išsaugoti medinio tarpaukštinio ir vainikuojančio karnizo tipus bei fasadų apdailą.

Vertingos yra ir pastato konstrukcijos: medinė pastogės ir stogo konstrukcija bei medinė perdangos konstrukcija su statramsčiais pirmojo aukšto salėje.

Kultūros vertybių registre prie vertingųjų savybių įrašyta pirminė ir istoriškai susiklosčiusi objekto, kuris statytas XX a. pradžioje, paskirtis - visuomeninė paskirtis, namai-muziejus.

(Bus daugiau)