V.Tutkus skelbia, kad Lietuva siunčia karius į Ukrainą: ar tikrai?

Socialiniame tinkle „Facebook“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus išvardino grupę Seimo narių, neva balsavusių už Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą. Tačiau generolas nepaminėjo, kad siunčiami ne kariai, o instruktoriai mokyti ukrainiečių, o ir mokymai vyks ne Ukrainoje, bet Jungtinėje Karalystėje (JK).

V.Tutkus „Facebook“ įraše tvirtino, neva dalis Seimo narių balsavo už „siuntimą karių į Ukrainą“. 

Tiesa, kiek vėliau pasitaisė – kitame įraše. 

„Brangūs tautiečiai, pateikdamas Seimo narių, balsavusių už Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, dėl didelio susijaudinimo, padariau techninę klaidą ir atspausdinau visą sąrašą. Tai be abejo metė neteisėtą šešėlį ant nedalyvavusių posėdyje Seimo narių. Dėl to nuoširdžiai, asmeniškai atsiprašau tų, kurie nedalyvavo posėdyje“, – savo „Facebook paskyroje rašė generolas.

Mokys ukrainiečius 

V.Tutkus kalbėjo apie praėjusių metų gruodžio 21 d. priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“. 

Jame neminima, kad Lietuvos kariai siunčiami dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje. 

Tą dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatytas Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimas tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais. 

Tačiau kalbama buvo apie mokymus, kurie vyksta ne Ukrainos teritorijoje. 

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose lieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė prisidėti įgyvendinant NATO strateginėje koncepcijoje numatytus uždavinius, įskaitant krizių valdymą ir bendradarbiavimo saugumą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą“, – teigiama nutarimo projekto aiškinamajame rašte.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. į NATO karinę mokymo operaciją Irake numatoma siųsti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, į NATO vadovaujamą operaciją Kosove – iki 5, į ES operaciją Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“ – iki 20, į ES operaciją „Atalanta“ – iki 30, į ES karinę mokymo misiją Malyje – iki 11. Taip pat planuojama siųsti iki 11 karių ir civilių į ES karines mokymo misijas Centrinės Afrikos Respublikoje ir Mozambike.

Praėjusių metų lapkritį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentavo, kad sprendžiant dėl karių siuntimo į užsienį, daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kariams mokyti skirtoms misijoms.

„Aišku, dabar tarptautinių misijų pagrindinis dėmesys yra į pagalbą Ukrainai. Mes dalyvaujame mažiausiai dviejuose dideliuose projektuose – Didžiosios Britanijos vadovaujamoje ukrainiečių rengimo misijoje ir Europos Sąjungos“, – žurnalistams tuomet sakė V.Rupšys.

„Nesvarbu kaip pavadinsi“ 

Tačiau buvęs kariuomenės vadas ir kandidatas į prezidentus V.Tutkus mokymo misiją interpretavo savaip.

Susisiekus su juo, jis pasiūlė peržiūrėti „Youtube“ kanale transliuojamos tinklalaidės įrašą, jame, esą, jis išsakė savo poziciją. 

„Kai aš matau šiandieninį žiniasklaidos džiaugsmą, kad mūsų vaikus planuoja nusiųsti į karą (savų tai neplanuoja), man susidaro įspūdis, kad mūsų valdžia arba meluoja, įsistatę kiaulės akis, arba mažų mažiausiai nesako teisybės“, – laidoje tvirtino generolas. 

Atsakydamas į laidos vedėjos pastebėjimą, kad kariai siunčiami ukrainiečių mokymams, V.Tutkus pareiškė, kad Ukraina – kariaujanti šalis. 

„Mano žiniomis, Ukraina kariauja ir oficialus valstybės siuntimas karių į karo zoną yra valstybės įsijungimas į karą“, – nukirto generolas.

Panašios pozicijos V.Tutkus laikėsi ir susisiekus su juo telefonu. 

„Yra galimybė, galimai mūsų karių siuntimo į apmokymo misiją į Ukrainą. Kadangi pas mus daugelis galvoja, kad kariškius moko tiktai šaudyti, yra ne visai taip. Aš tarptautinę karinę teisę studijavau trejus metus ir žinau, kad pagal ją, jeigu valstybė siunčia savo karius į karo zoną, mes tampame karo dalyviais“, – paaiškino buvęs kariuomenės vadas.

Dvi skirtingos versijos 

V.Tutkus akcentavo, dar prieš pernai metais Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą girdėjęs, kad Lietuva derasi ir kalbasi dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau tuo metu paviešinęs šį klausimą liko neišgirstas. 

Jis prisiminė pokalbį televizijos laidoje su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Esą tuo metu politikas jam patvirtino karių siuntimo į Ukrainą faktą. 

„Jis man pasakė, kad tokia kalba vyksta, bet kalbama apie mokomąją misiją. Tai aš jums galiu pasakyti, kad nėra skirtumo, kaip vadinsis misija“, – teigė generolas.

Tačiau susisiekus su L.Kasčiūnu, šis teigė apie tiesioginį Lietuvos įsitraukimą į karą nekalbėjęs: 

„Vienoje laidoje prieš gerus 3–4 mėnesius užsiminiau apie tai, kaip būtų galima ukrainiečiams padėti mokymo tikslais, pabrėšiu tą žodį, mokymo. Nes jei tu rengi karius Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir panašiai, tai yra labai gerai, bet jei tai darai arčiau fronto linijos, pačioje Ukrainoje, tai yra daug operatyviau ir efektyviau“. 

Jis pridūrė, kad jokios karių misijos, net ir mokomosios, šiuo metu Ukrainoje nėra. 

Tą patvirtino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Kadangi nėra tokio sprendimo, Lietuva nėra nusiuntusi karių į Ukrainą ir šiuo metu tikrai nesiunčiame“, – teigė ministras. 

Jis pridūrė, kad kariauti į frontą mūsų šalis karių nesiunčia. 

„Lietuva siunčia karius į mokymo misijas, kurios yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Į frontą karių nei Lietuva, jei jokia kita šalis niekada nesiuntė“, – akcentavo ministras.

Tiesioginio įsitraukimo nėra 

NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir nuolat siunčia karinę ir humanitarinę pagalbą kariaujančiai šaliai, tačiau tiesioginio susidūrimo su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojama.

Kaip skelbiama aljanso svetainėje, NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.

Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų. 

Bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių. 

„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Mūsų šalis Ukrainai teikia ginkluotę ir kitą karinę įrangą bei remontuoja techniką, taip pat su sąjungininkais moko Ukrainos karius ir pasirūpina sužeistųjų reabilitacija, tačiau tiesioginio karių dislokavimo neplanuojama.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai moko ukrainiečius tiek nacionaliniu lygiu Lietuvoje, tiek prisijungdami prie ES mokymo misijos ir tokių tarptautinių iniciatyvų kaip EUMAM ar JK mokymo misijoje INTERFLEX. 

15min verdiktas: melas. V.Tutkus, kalbėdamas apie Lietuvos pagalbą ukrainiečiams nutyli, kad mūsų šalies instruktoriai Ukrainos karius moko ne kariaujančios valstybės teritorijoje, o tarptautinėse misijose už jos ribų. Lietuva nesiunčia karių į Ukrainą ir tiesiogiai nedalyvauja kare. 

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. 

15min.lt

Margarita Vorobjovaitė Aktualijų žurnalistė