Kadencijos pusiaukelė valdžiai siunčia pavojaus signalą

Laikas bėga sparčiai.
Atrodytų, neseniai stebėjomės Palangoje savivaldos rinkimuose oponentus nušlavusia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų banga, pirmą kartą tiesiogiai rinkome miesto merą, o jų kadencija nepastebimai jau perkopė viršukalnę ir ėmė riedėti žemyn, link naujų rinkimų.
Pats laikas atsigręžti atgal ir įvertinti, ką ketveriems metams išrinkta valdžia spėjo nuveikti įveikusi pusiaukelę. Juo labiau, kad tarpuvaldžiu didelės pauzės nebuvo – dabar taryboje ir savivaldybėje šeimininkaujantys konservatoriai miesto vairą tvirtai laikė ir praėjusios kadencijos metu.
Deja, peržvelgus prieš dvejus metus rinkėjams duotus konservatorių įsipareigojimus, vaizdelis nėra paguodžiantis. Įpusėjus kadencijai valdžia galėtų pasigirti atnaujinusi daugiabučių namų kiemus, pėsčiųjų ir dviračių taką palei Liepojos plentą, taką neįgaliesiems į paplūdimį ties Reabilitacijos ligonine. Galima sakyti, kad jau baigta Tiškevičiaus alėjos rekonstrukcija, teikiamos mokesčių lengvatos investuojančioms įmonėms, palangiškių vaikus ugdantys privatūs sporto klubai atleisti nuo sporto bazių nuomos.
Ir viskas. Gal kai kam pasirodys, kad padaryta pakankamai, tačiau, kai praėjus pusei kadencijos suskaičiuojame tik 6 įgyvendintus darbus iš 28 punktų, darosi aišku, kad – mažoka. Bendro vaizdo negelbsti ir rinkimų planuose nebuvęs pernai rudenį šalia „Kupetos“ atidarytas Vaikų pasakų parkas bei pabaigta Jūros gatvės rekonstrukcija Šventojoje.
Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad nemažai įsipareigotų darbų yra jau projektavimo stadijoje. Kai kur gauti net ir leidimai statybai. Tačiau šiandien, nubrėžus brūkšnį, situacija yra tokia.
Tiesą pasakius, ne kokia. Juolab, kad naują kadenciją pradėjusiai miesto valdžiai nereikėjo formuoti visiškai naujos komandos ir numatytus darbus ji nepradėjo nuo nulio. Daug kam buvo galima pasiruošti dar baigiant ankstesnę kadenciją.
Tačiau kaip paaiškinti tai, kad praėjus net dvejiems metams nemažai pažadų yra nepajudinti iš vietos. Pavyzdžiui, dar 2011–2015 metų laikotarpiui žadėtas ir į naujos kadencijos planus perkeltas daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas iki šiol nėra prasidėjęs net „ant popieriaus“?
Šiandien iš viso nebekalbama apie žadėtą meno mokyklos ir kultūros centro pastatų statybą šalia Koncertų salės, turgaus prekybinio paviljono rekonstrukciją ant jo stogo įrengiant mašinų stovėjimo aikštelę, miesto gatvių apšvietimo modernizavimą, Šventosios „Eldijos“ kultūros namų rekonstrukciją, kapinių apšvietimą, švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimą, apžvalgos bokšto įrengimą, buvusios Kunigiškių stovyklavietės perėmimą ir atnaujinimą, turizmo informacijos sistemos reformą, sveikatos specialistus sanatorijoms ruošiančios medicinos mokyklos įkūrimą.
Užmestų įsipareigojimų sąrašas ilgesnis nei jau atliktų darbų. Aišku, laiko dar yra. Per likusius dvejus metus gal kažkas bus atgaivinta ir iš pamirštų pažadų. Reikia tikėti, kad 2019 metais rinkdami naują miesto tarybą jau plaukiosime naujame baseine, džiaugsimės naujomis aikštėmis buvusios autobusų stoties vietoje ir Šventosios centre, savo sveikatą tikrinsime rekonstruotame pirminės sveikatos priežiūros centre, į miestą įvažiuosime iki keturių eismo juostų išplatėjusia Kretingos gatve, paplūdimiuose rasime sporto treniruoklius ir vaikų žaidimo aikšteles.
Tačiau akivaizdu, kad praėjusioje kadencijoje valdžios apsukos buvo didesnės ir spėta padaryti nepalyginamai daugiau.
Gink Dieve, tai joks priekaištas. Bet kokių sumanymų realizavimas priklauso nuo finansavimo, kuris nėra prognozuojamas ir garantuotas. Savivaldybės planams koją neretai pakiša nenumatytos aplinkybės, darbus užvilkinti gali nerūpestingi rangovai. O ir prieš rinkimus duoti įsipareigojimai buvo kuriami ekspromtu, negalint pasverti realių galimybių ir būtinybės.
Visa tai Palangos bendruomenė įvertintų ir suprastų – juk visi žmonės esame, su savo stiprybėmis ir silpnybėmis.
Ne tik įvertintų, suprastų, bet ir labiau pasitikėtų, jei apie šiuos valdžios patiriamus sunkumus žinotų. Nepaisant pagirtinų ir akivaizdžių valdžios pastangų aktyviai darbuotis Palangos labui, baimė tikriesiems miesto šeimininkams – jos gyventojams atskleisti nepasaldintą realybę jau ima piktinti.
Už nenorą susitikti su miesto gyventojais liberalų merą V. Stalmoką kažkada tarkavę konservatoriai dabar daužo sau kaktą lipdami ant to paties grėblio. Praėjusią kadenciją po du kartus kasmet su visuomene susitikinėjęs meras Šarūnas Vaitkus dabar su palangiškiais bendrauja tik gausiai cukrumi nubarstytais valdiškais pranešimais ir socialiniuose tinkluose platinamomis žinutėmis. Visuomenei pateikiamoje informacijoje fiksuojamas vos ne kiekvienos vinies įkalimas baigiamame projekte, tačiau nė žodžio apie tai, kodėl stringa vienas ar kitas sumanymas.
Baimė išgirsti nepatogų, o gal net ir įžeidžiamą klausimą, miesto vadovų vengimas atvirai padiskutuoti su visuomene, pasidalinti artimiausiais planais, pasiaiškinti, o gal ir įtikinti yra toks didelis, kad lengva ranka aukojamas atviros, skaidrios, išklausančios ir visada pasiruošusios padėti valdžios įvaizdis.
Tokioje dumblu apsitraukusioje terpėje labai gerai bujoja žmonių nepasitenkinimas, kuris gali pasireikšti jau po pusantrų metų palangiškiams atėjus prie rinkimų balsadėžių. Neradus kelio į žmonių širdis, valdžios gali neišgelbėti mieste atsiradę nauji pastatai, gatvės ir aiškiai matomi darbo rezultatai, kuriuos palangiškiai jau pradeda vertinti, kaip savaime suprantamus.