Dvi pusiaukelę pasiekusios kadencijos medalio pusės

Miesto valdžia įveikė savo kadencijos pusiaukelę. Prieš dvejus metus balandžio viduryje iki tol ilgiau opozicijoje mindžikavęs Šarūnas Vaitkus su savo komanda į savivaldybės pastatą atėjo miesto šeimininkų teisėmis.
Kas nuo to laiko pasikeitė Palangoje? Po rinkimų prabėgę dveji metai tėra mažytė laiko atkarpa nuo 1990 metų nepriklausomoje Lietuvoje savo istoriją rašančios Palangos gyvenime, tačiau per šį trumpą laikotarpį mieste padaryta daugiau nei per iki tol prabėgusius du dešimtmečius.
Pastatytas tualetas prie moterų pliažo ar iš metalinių konstrukcijų suręsta gelbėjimo stotis Šventojoje daug laiko buvo vieninteliai Palangoje savivaldybės jėgomis pastatyti nauji pastatai. Regis, visai neseniai Palangos valdžia viešai gyrėsi trinkelėmis išklojusi dalį Vytauto gatvės šaligatvių, o rekonstruotos J. Basanavičiaus bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvės buvo tapusios tuomečių kurorto merų pasididžiavimu. Per pastaruosius dvejus metus valdžios darbų kartelė pakilo taip aukštai, kad trinkelėmis klojamų šaligatvių nė nepastebime, o rekonstruojamos gatvės tapo miesto gyvenimo kasdienybe.
Jau stovi būsimos sporto arenos mūrai, apčiuopiamus kontūrus įgavo Nemirsetoje statomas modernus kempingas, per rekordiškai trumpą laiką plynoje vietoje atsirado vaikų žaidimų parkas, laiko nustekentos Vasaros estrados rekonstrukcija jau nebėra tolima vizija. Netrukus prasidės naujos autobusų stoties statybos darbai. Lyg Feniksas iš pelenų pakilo kurorto simbolis Kurhauzas.
Svečio akiai ne itin pastebimi, bet palangiškius džiuginantys daugiabučių namų gyvenamojo kvartalo gatvių praplėtimai, juose įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas. Palangos savivaldybė nepražiopsojo ir gavo dviejų biokuro katilinių finansavimą, todėl jau kitą žiemą šildymas palangiškiams turėtų kainuoti mažiau.
Ar visus šiuos Palangą sukrėtusius pokyčius galima vadinti fataline sėkme? Virš mūsų miesto pagaliau nukrito daug laiko nokęs valstybės investicijų obuolys? Kurortą užgriuvusius darbus reiktų sieti su tuo, kad miesto vicemero postą užėmė Saulius Simė? O gal iki šiol apmirusį miestą išjudino Dano Palucko atėjimas į miesto tarybą? O gal lyg iš gausybės rago projektai pabiro dėl to, kad pagaliau atsivėrė akys ir atsirišo rankos miesto tarybos senbuviams Dainiui Želviui, Mindaugui Skritulskui, Giedriui Šatkauskui, Remigijui Kirstukui, Vytautui Stalmokui, Sondrai Kulikauskienei, Albinui Stankui?
Matyt niekam nekyla abejonių, kad naują pagreitį Palangai vis dėlto suteikė būtent naujasis meras Š. Vaitkus, jo koncentracija į prioritetinius darbus ir sugebėjimas mobilizuoti savivaldybės administraciją. Gal žmogiškų silpnybių turintis Š. Vaitkus ir nėra tobulas, toli į priekį matantis miesto vadovas, tačiau šiuo metu jis yra tas Palangos variklis, kurio neturėjome 20 metų.
Geram merui – didesni ir reikalavimai. Prabėgusią Š. Vaitkaus kadencijos pusę galima vertinti ir kitomis akimis.
Dabar statoma sporto arena, modernus kempingas, padori koncertų salė, tvarkingos gatvės ir šaligatviai, baigiamas rekonstruoti Kurhauzas – visi šie kurortui būtini objektai privalėjo atsirasti dar tuomečio mero Prano Žeimio laikais. Juk būtent tada miesto valdžioje buvo tas pats dabartinei valdančiajai daugumai diktuojantis konservatorių branduolys. Todėl galima teigti, kad per dvejus metus mieste užvirę darbai tėra kažkada miestą valdžiusių politikų dabar atiduodama skola.
Neramina tai, kad mieste iki šiol nėra pradėtas nė vienas visus metus poilsiautojų trauką galintis užtikrinti pramogų objektas. Visa tai, ko dabar siekia Palanga, jau seniai turi į kurorto statusą net nepretenduojantis Ventspilis. Į kaimyninės Liepojos SPA centrą praleisti laisvalaikio ir pailsėti važiuoja ne tik Klaipėdos krašto gyventojai, bet ir patys Palangos valdžios atstovai.
Stebina tai, kad nerealizuojami palyginti nebrangiai kainuojantys ir per trumpą laiką įgyvendinami projektai. Apie juos garsiai prakalbusi valdžia vėliau užmiršta. Pavyzdžiui, niekaip neatsiranda antrus metus žadamas Gruzijos skveras su norų išsipildymų stulpu J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje. Tai būtų Palangoje naujas tradicijas kurianti poilsiautojų traukos vieta, kuri, beje, padėtų plėtoti ir ekonominius ryšius su augančia Gruzijos valstybe.
Naujose miesto kapinėse, regis, nesudėtinga būtų pastatyti kolumbariumą, kuris kainuotų nebrangiai, o jo statyba užtruktų kelis mėnesius. Tačiau dar per rinkimus pažadėtam kolumbariumui per pirmuosius dvejus metus laiko neatsirado. Vis dar nėra ir žadėtos observatorijos, kuri taptų unikalia pramoga visoje Vakarų Lietuvoje.
Užmiršti pažadai šalia Kurhauzo esančiame skvere įrengti šviesos ir muzikos fontaną. Gal apie jį bus prisiminta projektuojant naujosios Vasaros estrados aplinką? Nepanašu, kad Palangoje artimiausiu metu atsiras rinkimų programoje žadėtoji daugiaaukštė automobilių stovėjimo
aikštelė. Po savivaldos rinkimų sulaukėme jau trečios vasaros, bet paplūdimiuose taip ir nematyti žadėtų sporto įrenginių, kopų apšvietimo.
Vasarą Palanga taip ir neatsikratė naktinės girdyklos etiketės, nes valdžiai pritrūko ryžto apriboti alkoholio prekybą nakties metu. Iki šių metų buvo žadėta šalia oro uosto esančioje teritorijoje parengti ekologiškos pramonės statybą, numatantį detalųjį planą. Deja, stambių investitorių paieškų pradėti negalima, nes dar nėra ko pasiūlyti. Konservatoriai rinkimus laimėjo žadėdami nutraukti sutartį su „Litesko“. Nupirkta nemažai kainavusi, sutartį su „Litesko“ įvertinusių advokatų paslauga. Kokios išvados? Kokių veiksmų savivaldybė imsis toliau?
Atsakymams į šiuos ir kitus klausimus miesto valdžia bei jos vedlys Š. Vaitkus turi dar dvejus metus. Įvertinimą visi palangiškiai rašys per ateinančius rinkimus, kurie ne už kalnų.