Siūloma pailginti valstybinės reikšmės kultūros objektų sąrašą

"Palangos tilto" informacija, 2012-10-08
Peržiūrėta
2171
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gintaro muziejus – vienas iš trijų Palangos dvaro sodybos komplekso pastatų.
Gintaro muziejus – vienas iš trijų Palangos dvaro sodybos komplekso pastatų.
Kultūros ministerija siūlo gerokai išplėsti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Pagal ministerijos parengtą projektą, jis turėtų pailgėti beveik dvigubai. Sąrašą papildyti siūloma daugiausia Lietuvos dvarų sodybomis. Iš 101 pretendavusiųjų objektų į sąrašą ketinama įrašyti Palangos, Raudondvario, Pakruojo, Plungės, Baisiogalos, Rokiškio, Bijotų, Verkių, Lentvario, Jašiūnų, Biržuvėnų ir Paežerių dvaro sodybas. Taip pat Trakų salos, Biržų ir Raudonės pilis, Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksą. „Į sąrašą siūloma įtraukti ne tik Tiškevičių rūmų, kuriame įsikūręs Gintaro muziejus, pastatą, bet ir koplyčią ant Birutės kalno, ir prie centrinio įėjimo į Birutės parką esančią sarginę, kuri vadinama sodininko nameliu. Visa tai sudarys Palangos dvaro sodybos kompleksą“, – paaiškino Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. Kultūros ministro Arūno Gelūno teigimu, 2007 metų birželį patvirtintame Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše tėra 17 reikšmingiausių šalies kultūros paminklų. Į sąrašą pateko tik tie objektai, kurie tuo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2008 metais kultūros paminklais paskelbta daugiau paveldo objektų, todėl atsirado galimybė papildyti sąrašą naujais paminklais. Šiuo metu galiojančiame Vyriausybės nutarime Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše yra Žemutinės ir Aukštutinės pilių Vilniuje liekanos, Kauno pilies liekanos, Trakų pusiasalio pilies liekanos ir Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, Kryžių kalnas, Ministrų kabineto pastatas Kaune, Signatarų namai Vilniuje, Kauno meno mokyklos rūmai, Karininkų ramovė, Maironio rūmai Kaune, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, KGB rūmai Vilniuje ir Lietuvos banko pastatas Kaune.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.


Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Kovo 21 dieną į Palangą atvyko gausi kultūros bei istorinio paveldo specialistų ir Seimo narių komanda. Tai buvo planinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvyka, siekusi susipažinti su kurorto paveldo objektų šiandienine būkle, numatyti priemones jų apsaugai nuo galimų negatyvių objektų savininkų veiksmų, taip pat ir savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų bei įmonių...


2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – i nžinerinis (lemiantis...


Palangos savivaldybės teritorija turtinga į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytomis vertybėmis. Tarp jų – ne vien tie objektai, kurie vertingi savo architektūra ar archeologiniais radiniais. 2012-ųjų spalį Palangoje esančių kultūros vertybių sąrašas papildytas Kunigiškių senkapiu.


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


„Kalbant apie kultūros vertybių būklę Palangoje, derėtų pasakyti, jog, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija pas mus gana gera, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Didžiosios daugumos objektų būklė yra gera arba patenkinama, ir tik dešimties procentų – bloga“.


Sostinėje – apie projektą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 02 18 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis vasario 14-15 dienomis lankėsi Vilniuje, kur pristatė numatomus Lietuvos kultūros sostinės renginius bei su atsakingais specialistais aptarė miestui svarbius klausimus.


Kultūros ministerija siūlo gerokai išplėsti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Pagal ministerijos parengtą projektą, jis turėtų pailgėti beveik dvigubai.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius