Šarūnas Vaitkus: „Išlaidos už šildymą - ne tik gyventojų rūpestis“

Ar jūsų itin didelis aktyvumas per Tarybos posėdžius yra jau prasidėjusios savivaldybių rinkimų kampanijos dalis?

Visus keturis metus, kol esame opozicijoje, stengiamės būti labai aktyvūs. Esame  tokie, nes esame vadovavę miestui – turime patirties ir žinome, ko Palangai ir palangiškiams labiausiai reikia.

Ko gero, reikėtų pripažinti, kad ir miesto valdančioji koalicija per keturis metus valdžioje, regis, sugebėjo sėkmingai laviruoti, nepaisydama itin didelio opozicijos spaudimo. Bet, matyt, net ir stipriausią valdžią nuversti gali paprasti ūkiški klausimai –  pavyzdžiui, šilumos ar atliekų išvežimo kainos. Juk savo piniginės reikalai kiekvienam rinkėjui- svarbiausi. Be abejonės, opozicija, kurios smaigalyje yra Tėvynės Sąjungos ir Kirikščionių demokratų partijos Tarybos nariai, labai sėkmingai svaido strėles į valdančiųjų pusę. Belieka tik paversti tai politiniu laimėjimu.

Visiškai sutinku, kad šilumos ūkio reikalai – itin jautrūs kiekvienam palangiškiui. Kaip parodė praėjęs Tarybos posėdis, valdantieji ir toliau nusiteikę ginti privačią šilumos bendrovę „Litesko“. Visi paskutiniame posėdyje pamatė, kad valdantieji nusprendė suvaržyti palangiškų valią pareiškiant savo nuomonę dėl „Litesko“. Valdančiųjų balsais pasirinkta data – liepos 18-oji – labai netinkama tokiam reikalui. Visiems – ir palangiškiams, ir kiekvienam šalies gyventojui – aišku, kad tądien, kuomet įvyks apklausa dėl „Litesko“, kaip ir bet kurią kitą vasaros dieną, palangiškiai užsidirbinės sau duoną – rūpinsis svečių apgyvendinimu. Be to, nusprendus, kad reikalinga gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma, žmogaus valia dar kartą bus suvaržyta.

Aš  kalbėjausi su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku. Jis man aiškiai pasakė, kad tie politikai, kurie suvaržė žmonių valią, kenkia pirmiausia sau. Negalima lengva ranka nubraukti tuos daugiau kaip du tūkstančius parašų, kurie buvo surinkti.

Man, neseniai dirbančiam Palangoje, atrodo, kad visame „Litesko“ reikale yra gerokai sutirštintų spalvų. Svarbiausia, iš nieko dar nesu išgirdęs aiškaus atsakymo, kaip miesto šilumos ūkis bus tvarkomas atsikračius „Litesko“. Jeigu jį perims savivaldybė (o tai labiausiai tikėtina), kaip pasiekti, kad, nekeliant toliau kainų, šilumos ūkis dirbtų sėkmingai. Tai yra, pelningai. Kaip tai pasiekti?

Įsitikinęs, kad 2000-aisiais metais sudaryta sutartis su privačia įmone, kuri siekia pelno, buvo didelė klaida. Žmogus, neturėdamas galimybės alternatyvai, tampa monopolininkų įkaitu. Pripažinkime: privati bendrovė atėjo į miestą siekti pelno. Žmonės, neturėdami alternatyvių šilumos tiekėjų, yra skriaudžiami vienintelio monopolininko.

Tai ką jūsų vadovaujama Tėvynės Sąjunga ir Krikščionių demokratų partija siūlo?

Ką mes siūlome, yra paprasta: šilumos ūkį turi perimti savivaldybė. Savivaldybė yra ne pelno siekianti organizcija, kuriai, pirmiausia, turi rūpėti socialiniai dalykai. Jie nėra suderinami su tokiais dalykais kaip pelno siekiamybė. Savivaldybė, perėmusi šilumos ūkį, turi visas galimybes, pirmiausia, panaudodama Europos Sąjungos lėšas, siekti Palangos šilumos ūkio modernizavimo. Tai, ką bando daryti „Litesko“. Tam tikslui savivaldybė turėtų naudoti ir biudžeto lėšas.

Kai kalbu apie Palangos šilumos ūkį, aš mėgstu pasitelkti Kretingos pavyzdį. Nors jos rajono savivaldybė buvo susilaukusi pasiūlymų išnuomuoti savo šilumos ūkį, ji to nepadarė. Kretingos šilumos tinklų paslaugos, jų kokybė ir, svarbiausia, kainos tenkina Kretingos žmones.

Socialinės problemos kyla tuomet, kai žmogus nėra pajėgus susimokėti už šilumą. Kretingos šilumos tinklai sprendė dar didesnes problemas nei Palanga. Kretinga rajone turi dvidešimt katilinių, kurioms aptarnauti reikėjo samdyti žmones. Nepaisant to, Kretinga pernai sugebėjo uždirbti vieną milijoną ir aštuonis šimtus tūkstančių litų pelno, kurį jie investavo į trasų atnaujinimą.

Bet ar nėra pavojaus, kai šilumos ūkį perėmus į socialines gyventojų reikmes orientuotiems politikams, siekiant rinkėjų palankumo, prasidės manipuliacijos šilumos kainomis. Be abejonės, tuomet prireiktų šilumos ūkį dotuoti iš biudžeto, vadinasi, tektų „nukirpti“ ar mažinti kitų biudžeto reikmių finansavimą. Ar tai yra išeitis?

Nematau nieko bloga, kad iš savivaldybės biudžeto būtų dotuojama dalis šilumos išlaidų. Svarbiausia, kad mes turime atsisukti į žmogų. Negalima mąstyti vien per verslo prizmę ir uždarbį. Visame pasaulyje socialiniai dalykai yra dotuojami. Taip, galbūt tokiu atveju sumažės kitų reikmių finansavimas, bet sunkiu krizės metu reikia žmogui padėti išgyventi. Dabar mes Palangoje matome, kad gyventojas iš privačios įmonės gauna grasinantį jį išvyti iš namų laišką, nes tas žmogus nėra pajėgus susimokėti labai didelių šilumos sąskaitų.

Šilumos kainos, kaip rodo kitų šalies savivaldybių patirtis, gali būti sėkmingai mažinamos naudojant alernatyvius energijos šaltinius, visų pirma, biokurą. Ar Palanga efektyviai išnaudoja  alternatyvių energijos šaltinių galimybes?

Ne, tikrai jų efektyviai neišnaudoja. Savivaldybė, perėmusi šilumos ūkį, panaudodama Europos Sąjungos lėšas, galėtų pastatyti antrąją biokuro katilinę, kuri patenkintų 80-90% šildymo dujomis reikmių. Kiek ji kainuotų? Šnekėjau su Kretingos šilumos tinklų vadovu. Jis man aiškino, kad katilinės, kūrenamos biokuru, pastatymas jiems kainavo 480 tūkstančių litų. Tai nėra ypatingai dideli pinigai, turint omenyje, kad mūsų biudžetas siekia 50-60 milijonų litų.

Vis tik reikėtų pripažinti, kad tokios katilinės statymas ir eksploatacija pirmais jos metais, kol investicija atsipirktų, šilumos vartotojams padidintų šilumos kainas.

Aš nemanau taip. 480 tūkstančiai litų nėra labai dideli pinigai. Mes kitoms reikmės galbūt kartais skiriame dar daugiau biudžeto pinigų. Įsitikinęs, kad mes turime sekti Kretingos pavyzdžiu.

Kaip jums asmeniškai atrodo, ar apklausa dėl „Litesko“ įvyks liepos mėnesį?

Jau iš anksto užprogramuota, kad ta apklausa neįvyktų. To norėjo valdančioji dauguma. Man teko dalyvauti renkant gyventojų parašus – įsitikinau, kad žmonės nesinešioja su savimi asmens tapatybės kortelių, tik neįgaliųjų arba pensininko pažymėjimus.

Tiems, kas nežino visų peripetijų dėl „Litesko“, paaiškinkite, ar numatoma surengti apklausa, jos teigiami ar neigiami rezultatai kaip nors juridiškai įpareigoja savivaldybę ar privačią bendrovę?

Pati apklausa niekaip nieko neįpareigoja. Esmė ta, kad daug sprendimų valdžia priima nesitardama su visuomene. Per Palangos savivaldybės istoriją Palangos gyventojams buvo duota antra galimybė išreikšti savo nuomonę, bet, dabar aišku, kad į visuomenės balsą valdantieji nenori įsiklausyti. Įvykus apklausai, politikai turėtų atsižvelgti į gyventojų, bendruomenės valią – politikai turėtų aiškesnį kelią.

Nekart esate užsiminęs apie galimą korupciją savivaldybėje. Ar sprendimai dėl apklausos rengimo, kiti sprendimai nesustiprina jūsų įtarimų dėl jos? Kitaip tariant, nors niekas nepagavo valdininkų už rankos imant „otkatų“ – kyšių, - kas galėtų tvirtai paneigti, kad tai nevyksta? Juolab šiandien, kai nuo valdančiųjų pozicijos labai daug priklauso privačios bendrovės likimas...

Valdžios sprendimai, kuomet ji užmerkia akis prieš nelegalias statybas, kai neleidžia gyventojams laisvai išreikšti savo valios, kai J.Basanavičiaus gatvėje pastatyta daug įvairiausių atrakcionų, tokius įtarimus sustiprina. Kaip sakoma, kas gali paneigti, kad?.. Tikras miesto šeimininkas taip nesielgtų, kaip šiandien elgiasi valdantieji.

Tarkime, jūs esate miesto vadovas. Ką kitaip darytume J.Basanavičiaus gatvėje? Kaip elgtumėmės dėl Kurhauzo?

Kai mes buvome valdžioje, mes priėmėme sprendimus, kuriems pritarė ir gyventojai, ir dauguma verslininkų. Žmonės turi eiti į J.Basanavičiaus gatvę pamatyti tiltą į jūrą, nuostabią gamtą, o ne pripūstas mižiniškas beždžiones ir kioskų „balaganą“. Juk Palanga  - ne Egiptas su savo kiču.

J.Basanavičiaus gatvėje turėtų būti ramiau  - mažos kavinės turėtų vyrauti. Visi pripučiami atrakcionai turėtų būti iškelti už miesto.

Kurhauzo atvirą žaizdą Palangos šerdyje mes visi matome jau dešimt metų. Kol vyksta teisminiai ginčai, dar ilgai ji gali rėžti visų akis. Savivaldybės vadovai turėtų kalbėtis su jo bendrasavininkais dėl jų dalies įsigyjimo arba savivaldybės dalies pardavimo. Tik taip bus galima jį atstatyti panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Jeigu viskas klostysis kaip iki šiol, mes niekada neišspręsime Kurhauzo problemos.