Ar esame pasiruošę teroristų vizitui?

Po žiaurių islamistų atakų aiškiai panikuoti pradėjusią Europą jau savaitę krečia terorizmo baimės drugys.
Po visą pasaulį sukrėtusio išprotėjusių islamistų susidorojimo su niekuo dėtais ir atsitiktiniais žmonėmis Paryžiuje, Europos šalys iki šiol krūpčioja nuo kiekvieno viešose vietose be priežiūros palikto lagamino ar rankinės.
Aptikus įtartiną radinį evakuojami oro uostai Kopenhagoje, Londone. Anglijos sostinėje evakuota metro stotis, Diuseldorfe – traukinių stotis. Dėl sprogimo grėsmės Hanoveryje atšauktas Vokietijos ir Nyderlandų futbolo rinktinių susitikimas. Teroro grėsmės lygis padidintas Švedijoje. Iš JAV į Paryžių skrendantys „Air France“ orlaiviai papildomai apžiūrai tupdomi Nyderlanduose.
Iš Lenkijos į Egiptą poilsiautojus skraidinančiame lėktuve kažkuriam pergėrusiam keleiviui užteko mestelti užuominą apie bombą ir orlaivis stabdomas Bulgarijoje. Įdomu, jei šis lėktuvas būtų skridęs ne į arabų pasaulio šalį, o tarkime, į Italiją, įgulos sprendimas būtų toks pat?
Tokia, iš pirmo žvilgsnio, liguista reakcija į abejotinas grėsmes yra visuotinės panikos ženklai. Juo labiau, kad taip ir neteko girdėti apie likviduotą realų pavojų evakuotuose oro uostuose, ar aptiktus sprogmenis lėktuvuose. Tiesa, tvirtinama, kad grėsmės, esą, buvusios realios, apie jas buvusi gauta žvalgybinė informacija. Tačiau tai labiau atrodo į specialiųjų pajėgų pasiteisinamą, arba reakciją į bet kokius gandus.
Kita vertus, geriau jau kelyje sugaišti ilgiau nei planuota, negu ši kelionė būtų buvusi paskutinė gyvenime. Dabar oro uostuose nė vienam keleiviui neturėtų šauti į galvą piktintis užsitęsusia patikra. Priešingai, jie reikalaus kuo kruopščiau apžiūrėti keleivius ir jų bagažą. Nes skrendant tik tai suteiks gyvybės garantiją. Po orlaivio susprogdinimo su Rusijos turistais ir to, kas praėjusį penktadienį dėjosi Paryžiuje, net ir menami pavojai tampa grėsmingais ir realiais.
Prancūzijoje pirmą kartą islamo teroristai ėmėsi atvirų žmonių žudynių. Neimant įkaitų, nepateikiant jokių reikalavimų. Vienos iš didžiausių Europos valstybių sostinės centre lauko kavinėse vakaroję ar koncerto klausęsi žmonės be jokio gailesčio buvo šaudomi, kaip kokios kurapkos medžioklėje. Į koncerto salę įsiveržę smogikai žmones šaudė netardami nė žodžio. Šūvių serijos trumpam nutildavo tik kol teroristai keisdavo automato apkabas. Taip šaudoma tik kare siekiant sunaikinti kuo daugiau priešų.
Kada šis karas pasieks ir Lietuvą? Nereikia gyventi iliuzijomis, kad mūsų taikioje ir ramioje šalyje teroro aktai neįmanomi. Lietuva – ne Mėnulyje. Žmonės šaudomi čia pat Europoje, vos už 2 tūkstančių kilometrų. Teroro grėsmės jau kyla čia pat. Pasirodė specialiųjų tarnybų pranešimų apie „Islamo valstybės“ užverbuotus Latvijos ir Lenkijos piliečius. Iš Vokietijos atsiųsto anglų kalba surašyto elektroninio grasinimo sulaukė Šiaulių oro uostas, kuriame bazuojasi Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO lėktuvai. Grasinančių laiškų sulaukė Vilniaus oro uostas, Šiaulių valstybinės institucijos.
Praėjusio penktadienio vakarą, pradėjus plisti kraupiai žiniai apie susidorojimą Paryžiuje Vilniaus studentų miestelio bendrabutyje sklido džiūgavimas ir musulmoniškos maldos. Valstybės saugumo departamentas paskelbė, kad Lietuvoje gyvena apie 50 teroro grėsmę galinčių kelti asmenų.
Lietuva yra NATO priklausanti valstybė, kurios kariai vykdė karinę misiją Afganistane. Važiuos ir į Siriją, jei ten prasidės Vakarų koalicijos karinė operacija sausumoje. Teroristams nesvarbu kuriai NATO partnerei smogti. Tikėtina, kad Vakarų šalims sustiprinus savo apsaugą, maksimaliai įjungus visą žvalgybinę galią, baimę ir paniką siekiantys sukelti teroristai rinksis mažiau apsaugotas šalis, kuriose laisviau galima organizuoti išpuolius, yra daugiau galimybių pasislėpti ir išvengti atsakomybės.
Tarp tokių valstybių yra ir Lietuva, kuri neranda reikiamų lėšų net savo priešgaisrinei apsaugai. Taupydama pinigus mūsų šalis provincijoje nuo sausio atsisako ugniagesių tarnybų ir vietoj profesionalių gelbėtojų kviečia savanorius, kuriems bus mokama tik už išvažiavimus į gaisrus. Ar esant tokiai situacijai terorizmo grėsmę įspėti privalančiai VSD bus papildomai skirta 5,3 mln. eurų, o su galimais teroristais tiesiogiai susikauti turėsiančiai „Aro“ tarnybai – 1,8 mln. eurų? Ar valstybė savo ižde suras šiuos pinigus laukiamai terorizmo grėsmei, jei pinigų pritrūko realiam kasdieniam karui su ugnimi?
Iki šiol islamo teroristai kerta ten, kur yra labiausiai matoma ir skaudžiausia – Europos galią kuriančioms pagrindinėms valstybės. Tačiau kažkada islamistams atsisukus į mažiau saugias „mažyles“ šalis, į jų akiratį gali patekti ir Lietuva. Tuomet padidinto pavojaus rizikoje atsiduria Palangos kurortas, kuris vasarą tampa masinio žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau, kad pas mus poilsiauja tiesioginiai teroristų taikiniai – turistai iš Vakarų Europos šalių ir Siriją bombarduojančios Rusijos.
Ar Palanga yra apsaugota nuo galimos terorizmo grėsmės ir kokios priemonės tam būtų reikalingos? Viena iš jų gali tapti net ir įvažiavimo rinkliava, kurią renkant būtų fiksuojamos visos į Palangą patenkančios transporto priemonės. Taip būtų galima atsekti į VSD akiratį patenkančius automobilius, o kurorte planuojantiems išpuolius tai taptų papildoma kliūtimi. Pagelbėtų ir prie naujosios Palangos koncertų salės įėjimų sumontuoti metalo detektoriai, apie kuriuos kol kas niekas neužsimena.
Ruoštis blogiausiam reikia jau dabar, nes vėliau tai gali tekti daryti paskubomis ir tramdant gedulo ašaras.