Palangiškiams pristatoma laiškų iš Sibiro kolekcija

Nuo šiandien iki vasario mėnesio pabaigos palangiškiai ir miesto svečiai, kuriems svarbi istorinė atmintis, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje turi progą susipažinti su filatelisto Juozo Urbono kolekcija „Sibiro laiškai“, kurioje pateikiama filatelinė medžiaga − pašto vokai ir pašto atvirutės, pašto antspaudai, cenzūros atžymėjimai, pašto pinigų perlaidos ir siuntinių siuntimo bei kiti pašto dokumentai.
Parodoje eksponuojama medžiaga apima teritoriją nuo Archangelsko, Komių žemių, Vidurinės Azijos bei Kazachstano iki Vakarų ir Rytų Sibiro, Jakutijos ir Tolimųjų Rytų, taip pat didelę dalį Lietuvos vietovių.
Sibiro laiškai − tai laiškai iš kalėjimų, iš skirstymo punktų ir trėmimo vietų. Išlikę pačių tremtinių ranka parašyti laiškai, leidžia bent bendrais bruožais susidaryti tremties sąlygų lageriuose vaizdą.
Prieš dešimtmetį pradėjęs rinkti kolekciją, parodos ,,Sibiro laiškai“ autorius Juozas Urbonas rėmėsi lietuvių tremtinių ir politinių kalinių filateline medžiaga, kuri atspindi ir Lietuvos pašto istoriją. Kolekcijos „Sibiro laiškai“ tikslas – parodyti Lietuvių politinių kalinių ir tremtinių pašto ypatybes GULAG‘o sąlygomis.
Sibiro laiškuose, užrašuose, pranešimuose, parašytuose tremties laikotarpiu, yra daug vertingos informacijos apie paprasto žmogaus padėtį „didžiojoje“ valstybėje. Tai istorinis šaltinis, rašytinis paveldas.
GULAG‘as neturėjo savo pašto ir nebuvo paskelbta jokių specialių vokų ar atvirukų. GULAG‘o laiškus galima nustatyti tik iš adresų ar kitų ženklų ant vokų, bei laiškų turinio. Pirmieji laiškai buvo parašyti vagonuose ir išmesti pro langą, kad juos radę žmonės išsiųstų užrašytu adresu. Laiškai, nors ir režimo sąlygomis, „keliavo“ iš Lietuvos ir atgal, tarp lagerių. Vienas kitas laiškas buvo išsiųstas ir į užsienį. Tai ypač reti laiškai, pasiekę mūsų dienas. Nemaža dalis jų saugoma muziejuose bei įvairiuose archyvuose. Šie reti vokai, atvirlaiškiai ir laiškai leidžia bent bendrais bruožais susidaryti tremties sąlygų lageriuose vaizdą. Jie ypatingi tuo, kad sugebėjo sugrįžti atgal į Lietuvą.
Kita laiškų dalis – tai laiškai į Sibirą, į GULAG‘ą. Likę Tėvynėje giminaičiai bei artimieji keisdami išsiuntimo vietas ir būdus siuntė žinutes, siuntinius bei pinigines perlaidas. Išlikę filateliniai dokumentai ir pašto medžiaga parodo rūpestį ir paramą artimiesiems, atsidūrusiems toli nuo Tėvynės.
Vėlesniame laikotarpyje jų laiškai iš Sibiro užplūdo valstybės vadovus, respublikinių bei sričių įstaigų viršininkus su prašymais dėl artimųjų reabilitavimo bei sugrąžinimo į Lietuvą. Iki mūsų dienų išliko vienetiniai pavyzdžiai apie prašymų įteikimą adresatams.
Mūsų dienas pasiekė labai mažai tremties laiškų tarp lagerių. Tai ypatingi vienetiniai egzemplioriai, išsaugoti ir grįžę į Lietuvą.
Dauguma laiškų parašyta plunksnakočiu ir rašalu, retai – paprastu ar spalvotu pieštuku. Cheminis pieštukas buvo uždraustas, tačiau išliko ir taip parašytų laiškų. Rašomąja mašinėle rašyti lageriuose laiškai yra labai reti.
Šioje parodoje pateikiama tik dalis turimos kolekcijos „Sibiro laiškai“. Visa kolekcija, 250 lapų apimties, buvo pristatyta 2012 metų birželio mėnesį Vilniaus miesto centriniame pašte.
Nuo 2008 metų kolekcija pristatoma Lietuvoje bei tarptautiniuose konkursuose. Europos filatelijos parodoje Antverpene 2010 metais kolekcija įvertinta Paauksuotu medaliu. Tarptautinėje parodoje Gardine 2011 metais apdovanota Didžiuoju aukso medaliu.
,,Visa kolekcijoje esanti medžiaga yra svarbi ir įdomi, nieko negaliu išskirti. Galbūt kol kas vienintelis žinomas laiškas, sulankstytas į „trikampį“, siųstas 1943 metais liepos 8 dieną į Lietuvą per „fronto“ liniją. Laiškas išsiųstas pašto vagonu iš stoties Ribnica (Komi) į Mažeikius. Tai rečiausias vokas, esantis kolekcijoje. Kai kurie vokai, adresuoti iš Magadano, kolekcijoje rodomi pirmą kartą“, – rašo parodos autorius filatelistas Juozas Urbonas.