Pasipiktinimą keliantys laiškai – vėl pašto dėžutėse

Palangoje – laiškų šūsnys Nors laiške, kuriame pilna popierinės reklamos, gausybė lapelių ir įvairiausiais šriftais prirašyto teksto, rašoma, jog tokius laiškus „po kruopščios atrankos gauna tik 9 procentai Lietuvos gyventojų“, vien Palangoje jų išnešiota keli šimtai. Į „Palangos tilto“ redakciją atkeliavo geltonas, antruoju vadinamas laiškas, kviečiantis prisijungti prie „Didžiojo žaidimo“. Geltonas vokas pažymėtas ženklais „atplėškite nedelsdami, skubu“, prikimštas ne tik reklamos, bet ir čekių, pagal kuriuos žaidimą organizuojančios leidyklos „Reader‘s digest“ finansų skyriaus darbuotojai bei bendradarbiaujanti leidykla „Alma Littera“ žada išmokėti laimėtas sumas.

Informacija – ant daugybės lapelių Šūsnis lapelių tai stambiu, tai smulkiu šriftu prirašyto teksto reikalauja kantrybės ir laiko, kol supranti, kas ir ką siūlo. Toks žaidimas organizuojamas ne pirmus metus ir oficialiai skelbiama, kad tai tiesiog kitoks būdas palankia kaina įsigyti naudingas, įdomias ir naujaisiais poligrafijos stebuklais vadinamas knygas. Anksčiau buvo siūlomos enciklopedijos, iliustruoti žinynai, albumai. Šiemet siūloma įsigyti knygą „1001 naminis vaistas“. 448 puslapių knygą siūloma įsigyti už „ypatingą kainą“ – tik 79,90 lito. Pristatymo išlaidos – dar šeši litai. Gautoje korespondencijoje rašoma, jog nepatikusią knygą galima grąžinti – per septynias dienas, apmokėjus grąžinimo išlaidas, būtina turėti ir jos įsigijimo kvitą. Žaidimo organizatoriai primena, jog „atgal priimami tik kokybiški ir nenaudoti leidiniai“ – kyla klausimas, kaip nevartytą ir „nečiupinėtą“ knygą galima pavadinti nepatikusia ir ją grąžinti atgal?

Automobilis arba pinigai Tokiais laiškais bombarduojamos palangiškių pašto dėžutės – ne naujiena. Kasmet, o kai kuriems net porą kartų per metus tenka tokia „laimė“ ir galimybė praturtėti. Tačiau narstant šūsnis popierių, nėra iki galo aišku, koks tas prizinis fondas, kuris, anot žaidimo rengėjų, jau rezervuotas ir saugiai guli „Danske“ banko seifuose. Lapas, aiškinantis apie laimėjimus, labai dviprasmiškas – jo viršuje rašoma, jog bendra laimėjimų suma – 135 tūkst. litų, lapo pabaigoje – jog 205 tūkst. litų. Štai už „greitą atsakymą“ žadamas 20 tūkst. atlygis vienam laimingajam, o ketvirtasis didysis prizas – tik 50 litų. Tiesa, po tiek žadama išdalyti 300 laimėtojų. Dar svajingiau atrodo ir vilionė laimėti „Opel“, „Wolskwagen“ ar „Kia“ markės automobilį arba vietoj jo gauti 50 tūkst. litų grynaisiais. Jokios kitos Lietuvoje organizuojamos loterijos nesiūlo daiktinių prizų iškeisti į litus, mat tai – itin sudėtinga procedūra, loterijų organizatoriams kainuojanti itin brangiai arba kitaip tariant, neapsimokanti. Bet „Didžiojo žaidimo“ loterijos organizatoriams tokios pinigų dalybos – ir dažnai net dukart per metus – nėra nei rūpestis, nei sunkumas.

Pusmečio trukmės žaidimas Trumpai apie žaidimą: organizatoriai tikina, jog nebūtina pirkti knygą, norint dalyvauti lošime dėl prizų. Pakanka būti tuo laiminguoju, gavusiu laišką, užpildyti reikiamus lapelius ir išsiųsti atsakymą „taip, sutinku dalyvauti“ ir esą laimingoji karuselė pajudės. Prasidėjęs šių metų sausio pirmąją, žaidimas užsibaigs birželio 30-ąją. Laimingieji bus paskelbti liepos 13-ąją, o per 72 valandas i jų rankas pateks ir laimėta suma. Visą informaciją patvirtina Finansų skyriaus vadovo parašas. Pasidomėjus ankstesnių žaidimų laimėtojais pastebėta, jog apie juos informacijos nedaug – pavyko rasti keletą pavardžių, tačiau tik didžiausius laimėjimus gavusių laimingųjų. Beveik visi jie – iš Kauno.

Iš kur gavo duomenis? Štai čia ir prasideda visos žmonių abejonės. „Palangos tiltas“ pateikia keletą sunerimusių žmonių minčių. Pirmiausia, žmonėms užkliuvo tai, jog ant gauto laiško, kviečiančio ir pirkti, ir dalyvauti, nurodomi jų asmeniniai duomenys – vardas, pavardė, adresas. Tik prasidėjus šiam žaidimui Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją užplūdo žmonių skambučiai. Jie piktinasi gaunamais „Didžiojo žaidimo“ laiškais ir klausia, kur gali kreiptis tokiais atvejais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, suprasdama gyventojų susirūpinimą, informuoja, kad dėl „Didžiojo žaidimo“ jau yra inicijavusi patikrinimą ir iš karto, kai tik jis bus baigtas, apie rezultatus informuos visuomenę.

Pažeidėjui – minimali bauda Toks patikrinimas buvo darytas dar prieš porą metų: inspekcija nustatė, kad „Alma littera“ pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, nes, būdama duomenų valdytoja, pareiškėjų asmens duomenis tvarkė neturėdama jų sutikimo, taip pat neinformavo pareiškėjų, iš kokių šaltinių asmens duomenys buvo gauti. Taip pat nustatyta, kad „Alma littera“ inspekcijai pateikė netikslius registravimo Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenis, t. y. nurodė, kad asmens duomenys, reikalingi „Didžiajam žaidimui“ organizuoti, bus renkami tik tiesiogiai iš duomenų subjektų, o taip, deja, nebuvo. Tačiau teismas tąsyk bendrovei skyrė minimalią įstatymuose numatytą baudą, o žaidimas gyvuoja ir toliau. Leidyklos atstovai tvirtina, jog dabar pasiūlymai siunčiami tik tiems, kurie jau yra išreiškę norą dalyvauti projekte. Beje, šiemet siunčiamoje šūsnyje lapų mažomis raidelėmis jau yra parašyta: „Jeigu nenorite, kas mes tvarkytume Jūsų asmens duomenis ar nepageidaujate mūsų reklaminės medžiagos, rašykite mums“, tada duomenys bus panaikinti iš sukauptos bazės.

Padrika informacija glumina Žmonės piktinasi gaudami nepageidaujamus laiškus ir nesuvokiantys, kaip jie buvo surinkti. Be to, Lietuvoje dar pernai netrūko atvejų, kai laiškus keliaudavo pas jau mirusius asmenis. Žmonės spėliojo: galbūt naudotąsi paprasčiausia telefonų knyga – tokius laiškus gaudavo tik turintys laidinį telefoną. Tačiau šiemet laiškai atkeliavo ir pas tuos, kurie telefono neturėjo. Klaipėdietė Jūratė teigė, jog galbūt pasinaudota dar nesąžiningesniu būdu. „Esu daug skaitantis žmogus, knygas dažnai perku knygynuose, o atsiskaitinėju dažniausiai banko kortele. Gal jie panaudojo tokiu būdu gautus duomenis? Nes laiškus gavo ir kiti mano pažįstami, naudojęsi banko kortelėmis knygynuose. Bet tai būtų pats didžiausias absurdas, dėl kurio žadu rašyti skundą. Juk kur elementari duomenų apsauga?“, - piktinosi jauna moteris. Ji prisipažino, net nesupratusi, kaip laiškas atkeliavo – moteris persikraustė į kitą nuomojamą būstą, jame nėra prisiregistravusi. „Ir dar vienas žmogiškas dalykas – jei man, jaunam žmogui, sudėtinga perskaityti mirguliuojančius įvairiausios spalvos lapelius, suprasti visas taisykles, išdraikytas po sakinį visuose juose (vietoj to, kad būtų pateikta aiškiai), tai ką daryti senyvam žmogui? Ar prasčiau matančiam – juk šriftas skirtingas, painiavos itin daug. Man natūraliai kyla abejonė, ar žaidimas sąžiningas, viską pateikiant taip padrikai, neatsakingai“, - garsiai mąstė Jūratė.

Patys turi saugoti asmeninius duomenis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas teigė, jog žaidimus organizuoti ir siūlyti laimėti prizus – ne pažeidimas. Žmogus pats renkasi – tikėti ar ne, dalyvauti ar atsisakyti. Kas kita yra dėl asmeninių duomenų naudojimo be asmens žinios. „Jei laiškai buvo siunčiami tiems, kurių adresai buvo rasti telefonų knygoje, tai yra aiškus pažeidimas. Įstatymas pažeidžiamas, kai asmens duomenys naudojami ne tam, kam buvo surinkti, o telefonų knygoje pateikiami duomenys juk nėra skirti tiesioginei rinkodarai“, - tikino vadovas. Daugiau komentuoti „Didžiojo žaidimo“ inspekcija nėra linkusi, kol nesibaigė patikrinimas. Kita vertus, A.Kunčinas perspėjo ir pačius žmones būti apdairesniais: pildant įvairius bukletus parduotuvėse, žaidimų skrajutes ir kitą reklaminę medžiagą, pasidomėti, kur ir kokiais tikslais nukeliauja duomenys, kaip jie bus naudojami. „Nereikėtų purkštauti, jei žmogus aktyviai dalyvauja akcijose ir atrakcijose, pildo šūsnis bilietėlių loterijose ir net pats nesusimąsto dėl savo duomenų apsaugos“, - kalbėjo A.Kunčinas.

Užsakyta knyga patiko Palangiškis Paulius taip pat patvirtino gavęs „Didžiojo žaidimo“ kvietimą, tačiau nesipiktino. „Esu kažkada nusipirkęs jų siūlomą knygą, ja džiaugiausi. Mat gavau geros kokybės knygą tokia kaina, kokia neparduoda joks knygynas ir dar turėjau galimybę kažką laimėti“, - teigė vyras. Tačiau kiti žmonės Lietuvoje piktinasi „akmens amžiaus“ idėja: esą knygynai pilni įvairiausios literatūros, kurią prieš pirkdamas gali pavartyti, palyginti kainas su panašiais leidiniais. „Nesuprantu šios platinimo esmės. Jei jau knyga tokia įspūdinga ir verta dėmesio, ją atras žmonės knygynuose. O apgaulingas siūlymas „knyga tiesiai į namus“ yra tik mulkinimas – vis tiek esi priverstas pildyti popierėlius, juos siųsti, apmokėti sąskaitą, siuntimo išlaidas, eiti jos atsiimti pašte. Kur čia laiko taupymas? Tai bereikalinga ir absurdiška“, - rašoma skundus registruojančioje internetinėje svetainėje.

Baudos pažeidėjams – minimalios Žmones ir toliau piktins siuntinėjami laiškai – žaidimo pabaiga bus paskelta tik birželio pabaigoje. Jie ir toliau suks galvą, iš kur žaidimo rengėjai gavo asmeninę informaciją. Tikėti ar ne žaidimo skaidrumu ir pinigų dalybomis, pirkti knygą ar nepirkti, dalyvauti žaidime ar ne – kiekvieno pasirinkimo teisė. O atitinkamos institucijos galės tik dirbti savo darbą – patikrinti kaip renkami ir apdorojami duomenys, kaip ir kodėl jie naudojami bei skirti juokingo dydžio baudas už pažeidimus. Per pastaruosius porą metų, didžiausia asmens duomenų apsaugos pažeidėjams skirta bauda buvo 600 litų, be to, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai teismas nustato pažeidimus, tačiau nuobaudų neskiria ar skiria tik įspėjimą. „Baudų dydis, žinoma, juokingas. Problema ta, kad netinkamai naudojant asmens duomenis apčiuopiamo materialinio nuostolio tarsi ir nepatiriama. Bet verslininkus tokia padėtis skatina nekreipti dėmesio į suvaržymus ir piktnaudžiauti asmens duomenų naudojimu viliantis, kad įdėtas darbas atsipirks“, - pripažino A.Kunčinas.

Jau septintas žaidimas „Reader‘s Digest“ prisistato plačiai pasaulyje žinoma tarptautine leidybos ir tiesioginės rinkodaros kompanija. Ji buvo įkurta 1922 metais ir iki šiol užsiima knygų, žurnalų ir kitos literatūros leidyba bei jų platinimu. Šiems žaidimo rengėjams, kaip ir jos pagalbininkei „Alma littera“ leidyklai, matyt, toks žaidimas apsimoka, yra naudingas. Kitaip, skatinimas pirkti knygą, prisidengiant loterija, būtų jau seniai išnykęs ir nerengtų jau septintojo žaidimo, sklindančio po visą Lietuvą. Juk sunkmečiu svajoti apie nemažą piniginį prizą yra dažnas reiškinys.