Naujasis darbo kodeksas: protestuotojai pasiekė savo

Birželio 21 dieną Seime priimtą naująjį darbo kodeksą (DK) vakar šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo. Tad bene dvi savaites prie Vyriausybės rūmų protestavę studentai, profsąjungų atstovai ir kiti, nusiteikę prieš naująjį kodeksą, pasiekė savo. Šalies vadovė, atmesdama kodeksą pabrėžė, kad jis tenkina darbdavių, ne darbuotojų interesus.

Siekiama užtikrinti darbuotojų teises
Dabartinis DK priimtas prieš 14 metų. D. Grybauskaitė pritaria, kad jį, kaip nebeatitinkantį laikmečio, reikėtų gerokai pakeisti, tačiau ne taip skubotai, tad naująjį DK grąžino atgal Seimui. Prezidentė tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad naujasis DK ne iki galo užtikrintų darbuotojų teises ir būtų labiau palankesnis darbdaviams, o ne darbuotojams. Vetuotas buvo ne visas siūlytas DK – atmestos 22 nuostatos. Didžioji dalis atmestųjų nuostatų tos, kuriomis buvo nepatenkinti profesinių sąjungų darbuotojai. D. Grybauskaitė mano, kad toks DK pataisos sprendimas buvo priimtas pernelyg skubotai. „Akivaizdu, kad buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta“, – sakė ji.
Aršiausios diskusijos buvo kilusios dėl sutrumpintų atostogų ir paprastesnio darbuotojo atleidimo iš darbo bei gerokai sumažintų išeitinių išmokų. Šiandien darbdavys, sumanęs atleisti darbuotoją, privalo jį įspėti prieš du mėnesius. Naujuoju DK buvo siūloma šį laikotarpį trumpinti iki mėnesio, nebent darbuotojas turi mažamečių vaikų iki keturiolikos metų ar darbuotojui liko visai nedaug iki pensinio amžiaus, tačiau ne daugiau nei dveji metai. Prezidentė šią pataisą taip pat išbraukė, siūlydama, kad auginantiems vaikus iki 14 metų darbuotojams būtų taikomas trijų mėnesių įspėjimas. Dar vienas Prezidentės pasiūlymas – taikyti trijų mėnesių įspėjimo prieš atleidimą laikotarpį tiems, kurie augina nepilnametį vaiką.

Grąžins papildomas atostogas
Vos pasigirdus kalboms apie naujajame DK numatytas trumpinti atostogas, dauguma sunerimo ir buvo prieš. Buvo numatyta trumpinti atostogas iki 20 darbo dienų, tačiau anksčiau minėtos grupės darbuotojams Prezidentė siūlo palikti 27 darbo dienų kasmetines atostogas. Taip pat Prezidentė Kodekso rengėjams siūlo grąžinti papildomas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą. Kitaip tariant, palikti tai, kas galioja ir dabartiniame DK. „Lankstumas nenukentės, jei į Darbo kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo“, – kategorišką nuomonę reiškė prezidentė.

Išeitinėms išmokoms negali būti taikomos lubos
Profsąjungų atstovai ir darbuotojai ypač piktinosi naujai numatomu darbuotojų atleidimu ir išeitinėmis išmokomis. Buvo numatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turės būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris šiuo metu siekia 748 eurus, dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės VDU dydžio išeitinė išmoka. Prezidentė siūlo išmokas ne tik kad didinti, bet ir suteikti teisę darbuotojui individualiai tartis su darbdaviu. Tarkim, jei gaunate atlyginimą, siekiantį tris VDU, pagal Prezidentės siūlymą jau galėtumėte tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų.
Dar buvo numatyta, kad darbuotojas negalėtų pereiti pas kitą darbdavį darbo santykių metu kilusio interesų konflikto metu. D. Grybauskaitė mano, kad ši DK dalis turėtų numatyti darbuotojui kompensaciją.

Daugiau darbo sutarčių
Naujasis DK numatė daugiau skirtingų darbo sutarčių – neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Nebeliktų dabar galiojančių nuotolinio darbo, antraeilių pareigų sutarčių. Bene daugiausiai diskusijų sutarčių klausimu sukėlė nenustatytos apimties sutartys, dar vadinamos „tuščiosiomis“ arba „nulio valandų“. Jose buvo numatyta, kad darbo atlikimo laikas iš anksto nebus nustatytas, o darbas būtų atliekamas pagal darbdavio kvietimą. Minimali darbo trukmė pagal šią sutartį – 8 valandos per mėnesį. Šios sutartys galėjo tapti tikra palaima nesąžiningiems darbdaviams, kurie į darbą priima nelegaliai. Nes labai lengvai gali Darbo inspekcijai, atėjusiai patikrinti, paaiškinti, kad būtent šią dieną darbuotojas nėra iškviestas į darbą. Beje, DK numatė drausti sudaryti tokias sutartis statybos darbų atlikimui.
Prezidentė šias sutartis vadino nesaugiomis: „Tokios sutartys galimai didintų dirbančiųjų socialinę atskirtį, nes mažintų pajamų saugumą ir sudarytų prielaidas atsirasti dar didesniam šešėliui“. Užkliuvo ir terminuotos darbo sutartys. Jas šalies vadovė siūlo įteisinti tik tokiu atveju, jei jos būtų taikomos 20 procentų įmonės darbuotojų.

Paprastesnis atleidimas tik su kompensacijomis
Seimas buvo nusprendęs priimti dar vieną gana radikalų, tačiau priimtiną daugeliui darbdavių DK dalį, kad darbuotoją galėtų atleisti be jokios aiškios priežasties, įspėjus vos prieš tris darbo dienas. Prezidentė mano, kad ši Kodekso dalis nebeapsaugo darbuotojo, ypač dirbančio sudėtingomis darbo sąlygomis. Šalies vadovė mano, kad įspėti prieš dvi dienas gal ir galima, tačiau sumokant dvigubai daugiau nei įprasta.
Siūlomos lankstesnės sąlygos ir dirbantiems poilsio dienomis. Jei darbuotoją per laisvadienį iškviečia įspėjus vos prieš dvi darbo dienas, D. Grybauskaitė siūlo tokiu atveju mokėti dvigubą atlygį. Naujojo DK sudarytojai buvo išmetę ir tą punktą, kuriame numatyta, kad už sutrumpintą darbo dieną mažėtų ir atlygis. Prezidentė ragina grąžinti nuostatą, kuri užtikrintų, kad darbuotojui atlyginimas, jei jo darbo diena sutrumpėja, nemažės.
Dėl Prezidentės grąžinto Darbo kodekso Seimas artimiausiu metu ketina šaukti neeilinę darbo sesiją.