Kas valdžioje pakeis konservatorius?

Miesto tarybos kadencijai persiritus per viršukalnę link naujų savivaldos rinkimų riedame vis sparčiau. Psichologiškai dar kiek ramesnės bus tik šių metų pabaigtuvės, o jau nuo Naujųjų politikams galvą vis labiau spaus artėjanti 2019 metų pradžia, kada rinkiminė agitacija išeis į finišo tiesiąją.
Ne be reikalo miesto meras Šarūnas Vaitkus baseiną pradėjusią statyti Vilniaus bendrovę spaudžia į kampą reikalaujančiai prašydamas, kad Palangoje atsirasianti pirmoji vieša vandens pramogų vieta duris būtinai atvertų jau kitų metų Kalėdoms. Lyg visiškai užmirštant, kad pagal sutartį su statybininkais, baseinas gali būti statomas net iki 2019 metų lapkričio.
Aišku, kuo anksčiau baseinas pradės veikti, tuo visiems geriau. Kita vertus, tiek jau pralaukus kokie keli uždelsti mėnesiai didelės pagados nebepadarytų. Tačiau baseino atidarymas po rinkimų jau nebe tas efektas. Atvertos baseino durys į priešrinkiminę Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos reitingų kraitelę balų neabejotinai įbertų daugiau, nei dar įrenginėjamas pastatas.
Nors ta valdžios kraitelė ir be baigto baseino bus artipilnė. Tiesa, šioje kadencijoje jau be kaupo. Bet vis vien jokia kita partija savo įdirbiu Palangos konservatoriams neprilygs.
Ar mieste yra subrendusi kokia nors politinė jėga, galinti iš miesto valdžios sosto nustumti konservatorius? Jei ne nustumti, tai bent priversti pasislinkti, kad atsirastų vietos atsisėsti bent ant kampo?
Toks kampininkas valdžioje galėtų pagydyti Palangoje pradėjusią šlubuoti demokratiją. Absoliuti dauguma taryboje savivaldybei gal ir padeda žygiuoti į priekį nekreipiant dėmesio į šalis. Gal taip yra greičiau ir tiesiau. Bet tokiu atveju nėra kas pasako, jei kartais pajudama ne ta kryptim, ar valdžia imasi keistų manevrų, apie juos niekam neaiškinant.
Žygiuojant į priekį aukštai iškėlus galvą ir neabejojant savo teisumu, pradedama nepastebėti ne tik politinių oponentų, bet ir miesto gyventojų. Jau tapo nebūtina su jais tartis svarbiais klausimais, pasipasakoti, kas yra sumanyta ateityje ir kaip to ketinama siekti.
Valdžia nebemato reikalo atsiskaityti miesto visuomenei. Tai jau rimtas ligos požymis. Praėjusioje kadencijoje buvę dažni palangiškių susitikimai su meru dabar visai išnyko. Tiesa, socialinius tinklus sekantys miesto gyventojai gali pasiskaityti ten platinamų paradinių mero pranešimų, ar susirūpinimą labiau imituojančių pasiteiravimų. Tačiau taip kad gyvai, akis į akį – kažkodėl vengiama. Gal bijomasi nepatogių klausimų? Tačiau jei nesistengiama meluoti, bet kokius klausimus įveikia nuoširdūs atsakymai.
Absoliučią valdžią gavusiems politikams ilgainiui sunku suvokti, kas yra tikrieji miesto šeimininkai. Dauguma politikų yra verslininkai, todėl gal jiems bus paprasčiau suprasti, kad miesto gyventojai yra lyg vienos įmonės vardu Palanga akcininkai. Miesto taryba tai – akcininkų išrinkta bendrovės valdyba. Meras – šios įmonės vadovas, savivaldybės administracija – valdybos paskirto įmonės vykdančiojo direktoriaus pasirinkti specialistai.
Tačiau tarybai, merui ir savivaldybei Palangą valdyti patikėjo savotiškais įmonės savininkais ir akcininkais esantys miesto gyventojai, kurie ne tik turi teisę, bet ir privalo žinoti, kas vyksta mieste.
Tokios yra demokratijos taisyklės ir jų keisti neleidžia šalies Konstitucija. Dabar gi stebint miesto valdžios ir visuomenės santykius, dažnokai susidaro įspūdis, kad miesto šeimininkais patapo keli valdžioje atsidūrę žmonės, kurie nusprendžia, kas ir kaip bus mieste. Jiems aklai paklūsta ne tik miesto reikalais visiškai nesidomintys gyventojai, bet ir tarybos nariai, kurie už gautas privilegijas klusniai kilnoja rankas.
Net ir į absoliučios valdžios koridorius šviežio oro gūsį turėtų įnešti opozicija – nuo miesto valdymo atstumti tarybos nariai. Tačiau šioje kadencijoje opozicija yra virtusi į visišką šaltieną. Karts nuo karto papurkštaujama tarybos posėdžiuose, tačiau argumentuotos kietos kritikos, miestui nepriimtinų sprendimų analizės nėra. Blauzdos per skystos.
O gal opozicionierių niekas negirdi? Gal jie neturi galimybių išsakyti savo poziciją? Bet ne, štai Palangos liberalų vadas Eugenijus Simutis miesto laikraštyje savo nuomonei neseniai gavo visą puslapį. Ir ką pasakė? O gi nieko. Vietomis geriau būtų visai patylėjęs.
Štai priekaištauja E. Simutis miesto valdžiai, kad savo rankose neišlaikė Turto bankui atiduodamų „Vyturio“ ir „Žilvino“ poilsio namų. Esą, suradus investuotojų miestas galėjęs uždirbti iš sanatorinio gydymo. Jei taip garsiai pasvarstytų koks pensininkas, dėl nesuvokimo dar būtų atleistina, bet kai tą rimtu veidu sako kelintą kadenciją miesto taryboje sėdintis politikas, darosi graudu. Kam kam, o E. Simučiui jau seniai turėtų būti žinoma, kad pastatų savivaldybė galėtų prašyti tik savivaldos funkcijoms vykdyti. Nuo kada sanatorinis gydymas tapo savivaldybės rūpesčiu?
Arba kitas perlas – tarybos narys nežino savivaldybės pasirašytos trišalės sutarties su „Mariott“ viešbučių tinklu turinio, ar mano, kad slepiama, kur savivaldybė panaudojo ES lėšas ir pinigus už parduotus savivaldybės pastatus.
Tai sužinok. Kaip tarybos nariui įstatymas tau suteikė visus įgaliojimus bet kada gauti bet kokius savivaldybės dokumentus. Sužinok ir visiems pranešk. Būsi padaręs opozicijos vertą darbą ir įmesi kelis balus į savo partijos priešrinkiminių reitingų kraitelę.
Žiemą „pagalvės“ mokestis galėtų būti mažesnis? Paruošk tokį tarybos sprendimo projektą ir teik balsavimui. Gal tuomet ir E. Simučiui paaiškės, kad šį mokestį moka ne viešbučiai, o į Palangą atvykstantys svečiai. O jei savivaldybės vardu už nakvynę iš poilsiautojo gautas euras vertinamas kaip verslininko uždirbtos pajamos, kurias neva nori atimti miestas, tai jau kita bėda. Bėda su galva arba su sąžine.
Toks ir panašus bambėjimas iš tiesų yra labai tolimas nuo opozicijos veiklos ir tai – jokia valdžios kritika. Politikas iš pradžių turi veikti, siūlyti protingą ir argumentuotą alternatyvą ir tik po to pranešti, kad valdžia ją ignoruoja.
Štai pateiktų kas tarybai reglamento pataisas, kurios smarkiai apribotų tarybos nario veiklai skirtas lėšas ir neleistų biudžeto pinigų naudoti asmeninių automobilių išlaikymui. Tuomet politinė dauguma būtų priversta viešai diskutuoti šia tema, balsuojant visuomenei atsiskleisti, kas iš politikų saugo nepelnytas privilegijas. Štai čia būtų opozicijos vertas darbas.
Tačiau E. Simutis, kaip ir socialdemokratai E. Kuznecova, D. Paluckas, darbietis E. Krasauskas ir bepartinis E. Židanavičius tyliai tupi kampe, nes patys rankas giliai yra sukišę į miesto biudžetą.
Taigi, 2019 metų vasarį, per ateinančius savivaldos rinkimus ant valdžios olimpo paslinkti į šoną konservatorių nebus kam. Keisti teisinga linkme einančios valdžios kol kas nereikia, tačiau pagalbos sunkiame kelyje jai gali prireikti vis dažniau.
Tačiau liberalai su tokiu pirmininku – mušta korta. Socialdemokratai iš Palangos matyt kažkur emigravę. Miesto bepartinis savo retoriniais klausimais ir toliau juokina socialinių tinklų vartotojus.
Antai, vakar vykusiame tarybos posėdyje jis privertė valdančiuosius dukart padidinti pašalpą traumuotą šeimos narį iš užsienio parsivežusiai palangiškei. Lyg ir gražu, tačiau bepigu būti geru ne savo, o miesto biudžeto pinigais. Būtų pasakęs, kad prie tarybos skiriamų 500 eurų šiai šeimai prideda, pavyzdžiui, dviejų mėnesių savo tarybos nario algą, būtų... bet ką aš čia, neįmanomus dalykus svarstau.