J.Basanavičiaus gatvė – prekeivių valdžioje

Palangą simbolizuojanti Jono Basanavičiaus gatvė Lietuvai yra daugiau nei alėja.

Kaip Klaipėdos uostas yra laivams skirti Lietuvos vartai į jūrą, taip ir J.Basanavičiaus gatvę galime vadinti žmonių vartais į jūrą.  Nes tik vienintelėje Lietuvos vietoje - Palangoje šią gatvę pratęsiančiu jūros tiltu net keletą šimtų metrų galima žengti virš vandens.  Tik čia, stovint toli nuo kranto, galima gėrėtis jūros horizonte pradingstančiu saulės disku.  Solidaus įvaizdžio šiai gatvei reikalauja ir jos pavadinimas - Lietuvos valstybės simbolio, Nepriklausomybės patriarcho J.Basanavičiaus vardas.

Tokia, mano nuomone, yra J.Basanavavičiaus gatvės reikšmė Palangai ir visai Lietuvai.  Nuo sankryžos į savo gatvę žvelgia akmenyje sustingęs Jonas Basanavičius.  Ką jis mato?  Gatvę, kuri virto pigia turgaviete, girtuoklių muštynių arena, spengiančių atrakcionų balaganu, pripūstų baidyklių rezervatu.

Simboliška, kad, liaudyje žmonių girdyklos vardą gavusioje J.Basanavičiaus gatvėje, su valdžios palaiminimu vietą atranda ištisas alynas - čia pat stiklą alaus išlenkti siūlantis kioskas.  Daug metų nuo kioskų įvairovės valyta gatvė šiemet pratrūko, kaip pūlinys.  Gatvės pakraščius nuklojusios kioskų eilės labiau primena Gariūnų turgaus vaizdus.  Visai neseniai miesto valdžia gyrėsi išrinkusi unifikuoto kiosko pavyzdį ir visai Lietuvai aiškino, kad nuo šiol Palangos gatvėse bus prekiaujama tik iš tokių elegantiškų prekyviečių.  Kur jos?  Net pačioje kurorto širdyje - pagrindinėje miesto gatvėje leidžiama prekyba iš metalinių būdų.

Būdamas meru R.Kirstukas grūmojo į J.Basanavičiaus gatvę akiplėšiškai įsiveržusiems olandų atrakcionams.  Jų atsiradimas prilygdavo detektyvui:  per naktis gatvėje budėdavo policija, akmenimis buvo blokuojami įvažiavimo keliai.  Tuomet meras žadėjo parengti specialųjį planą, kuriame būtų numatytos atokios vietos atrakcionams.  Viena iš jų - futbolo aikštė už “Gintaro” sanatorijos.  Nauda savivaldybei būtų akivaizdi:  ir kurorto centras apsivalytų nuo gremėzdiškų įrenginių, ir savivaldybė gautų pajamas už miesto žemėje įrengtas atrakcionų aikšteles.

Nuo to laiko praėjo ketveri metai.  Kur gi tas žadėtasis atrakcionų vietas numatantis planas?  Jis net nepradėtas rengti.  Tuo tarpu vaikus gąsdinantį drakoną keičia pušų viršūnes gožianti beždžionė.  Teigiama, kad ji atsirado be savivaldybės leidimo, kad šią savaitę už tai beždžionės savininkams surašytas administracinis protokolas.  Kodėl tokio protokolo ir savivaldybės dėmesio nebuvo birželio pradžioje, kai ta beždžionė iškilo.  Ir apskritai, kaip be savivaldybės leidimo šis atrakcionas galėjo atsirasti?  Ar meras V.Stalmokas jo nematė?

Sunkiai Palanga kovojo su šioje gatvėje sklindančiu triukšmu.

Galiausiai buvo priimtas drastiškas, bet logiškas sprendimas - atvirose gatvės kavinėse uždrausti groti ir dainuoti naudojant garso stiprinimo aparatūrą. Gatvė iš karto nuščiuvo. Tačiau atsirado vienas kitas, kuris, pažeisdamas nustatytą tvarką, mėgino groti tyliai.  Užuot iš karto sutramdžiusi pažeidėjus, valdžia pasidžiaugė, kad gatvėje yra nepalyginamai tyliau.

Tačiau kelių drąsuolių pavyzdžiu netrukus pasekė kiti.  Matydami, kad savivaldybė į tai žiūri pro pirštus, įsidrąsinę muzikantai užgrojo su ankstesniu įkarščiu ir vėl turime net ir po vidurnakčio triukšmu alsuojančią gatvę. Nors tarybos sprendimas nėra atšauktas nei miesto valdžia, nei valdininkai į visiems matomus pažeidimus nekreipia dėmesio.

Tokia štai Palangą simbolizuojanti J.Basanavičiaus gatvė pasitinka Valstybės dieną . Toks štai miesto valdžios požiūris į elementarią tvarką kurorte.