Jurginių metu bus paminėtas ir „Mėguvos“ jubiliejus

Jau šį šeštadienį Palangoje 28-tąjį kartą vėl visi kviečiami švęsti Jurgines. Šiųmetinė šventė bus išskirtinė tuo, jog kartu bus minimas Palangos kultūros ir jaunimo centro ansamblio „Mėguva“ 30-metis.

Norinčių yra gerokai daugiau
Kurorte vykstančios Jurginės kasmet sulaukia būrio ansamblių. Svarbiausia, kad jie į savo planus visuomet įtraukia šią šventę Palangoje. „Ansambliečiai netgi mums draugiškai ir pagrasina, kad jei nedarysim šventės, jie vis tiek atvažiuosią“, – šypsojosi pasakodamos folkloro ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė ir folkloro ansamblio instrumentinės grupės vadovė Diana Šeduikienė.
Jos pripažino, jog jeigu atvyktų visi norintys ansambliai Jurginių metu, tuomet vargiai berastų vietos jiems apsistoti – būtų tiesiog Dainų šventė Palangoje, – tokia populiari ir pamėgta jau ši šventė.
Kaip ir kasmet, į Palangą suvažiuos folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos – planuojama sulaukti 15 ansamblių iš Palangos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Mažeikių, Kaišiadorių bei Platelių.
Organizatoriai itin džiaugiasi keleivių pervežimo kompanijos „Vlasava“, kuri į Palangą atveš traukiniu atvykusius šventės dalyvius, pagalba.
„Visi itin nori atvykti į Palangą švęsti Jurginių, tačiau kelionės brangiai kainuoja. Studentai važinėja traukiniais perpus pigiau, tad jiems tai – patogiausia transporto priemonė. Džiugu, jog šventės dalyviams nebereiks sukti galvų, kaip atsigauti ir iki Palangos“, – pagalba džiaugėsi šventės organizatorės.

Nuo seno populiari šventė
Kaip pasakojo Z. Baniulaitytė, Jurginės yra nuo seno laikomos ganiavos pradžia, tačiau šiandien jau niekas nieko negano. Šia švente skelbiamas pavasaris ir ji siejama su Velykomis.
„Jeigu pažvelgtume į katalikiškąją pusę, tai siejama su šv. Jurgiu. O tas katalikiškasis Jurgis yra toks mielas karžygys. Kiek yra visokių legendų, kaip su savo slibinu karalaitę išgelbėjo, ir taip pat dainų. Taigi, ir Birutės kalno koplyčia yra skirta Jurgiui.Žiūrint į Birutės kalno istoriją, buvusią observatoriją, pagal stulpaviečių išvedimus paskaičiuota, jog pagrindinė ašis, pro kurią stebėjo saulės laidą arba mėnulio patekėjimą, buvo Jurginių. Tuo metu ne Jurginių, o Jorės šventė vadinosi. Ir Palangai buvo svarbiausia. Būdavo dideli atlaidai, suvažiuodavo netgi evangelikai iš Kuršo, Prūsų, arklius varydavo aplink Birutės kalną. Ant kalno susirinkdavo begalės maldininkų, nešdavo dovanų. Arkliai nuo seno Palangoje buvo labai svarbūs, nes čia ėjo kelias į Peterburgą. Tad turėti žirgą buvo labai svarbu. Žmonės juos sergėdavo, kad būtų sveiki, kad niekas nepavogtų“, – apie nuo seno itin svarbią šventę ir jos akcentus pasakojo etnografė Z. Baniulaitytė.
Vėliau ši šventė buvo pamiršta. Tikėtina, jog vėl įgavusi populiarumą, ji jau nenugrims užmarštin. „Mėguvos“ vadovė atkreipė dėmesį, jog neabejotinai Jurginių šventė yra labai graži, pati gamta tarsi atgyja tokiu metu. „Ir kartais netgi atrodo, jog gamta spyriojasi, tačiau ima staiga ir atšyla. Nors sakoma, kad kartais Jurgis prajoja ir ant balto žirgo – su sniegu“, – pasakojo Zita.
Tiesa, kalbant apie dainas, skirtas Jurgiui, tai viena iš populiariausių, ji lydi ir Jurginių šventės pavadinimą, „Jurgi, paduok raktus“.
„Šiemet viena iš šventės naujovių ir yra susieta būtent su raktais. Sugalvojome orientacines varžybas „Atrask šv. Jurgio raktus“. Varžybomis siekiame įtraukti šeimas, supažindinti kuo daugiau žmonių su šventės tradicijomis ir smagiai praleisti laiką kartu, papramogauti. Raktų bus 30, kadangi „Mėguvai“ sukanka 30 metų, tie, kurie surinks daugiausiai raktų, bus apdovanoti“, – pristatė naujovę kultūrinės veiklos vadybininkė Ringailė Juozapavičiūtė.

Įsitraukia ir šeima
Jurginės šiemet bus išskirtinės tuo, jog „Mėguva“ švenčia 30-metį. Dėmesys kryps į vieną iš populiariausių kurorto kolektyvų, be kurio neįsivaizduojamas dažnas renginys. Kaip pavyko išlaikyti suburtus kolektyvo narius, kur slypi ansamblio ilgaamžiškumas?
Folkloro ansamblio instrumentinės grupės vadovė D. Šeduikienė papasakojo, jog tvarumas slypi būtent žmonėse, kai kurie jų ansamblio veikloje dalyvauja nuo pat įsikūrimo pradžios. „Tie, kurie jau 20 metų dalyvauja veikloje, yra dauguma. Kolektyvo nariai nesiblaško, žino, ko nori. Jiems patinka toji veikla, ji artima“, – teigė Diana.
Z. Baniulaitytė patvirtino, kad vis ateina į ansamblį ir jaunimo, bet jiems pasikeičia gyvenimo aplinkybės ir jie išvyksta kas kur.
„Žmogus turi suprasti mūsų veiklą. Kai kam atrodo mūsų dainos liūdnos, graudulingos. Ateina, pasižiūri ir išeina. Turi suprasti tiesiog. Mums itin svarbus ir šeimos įtraukimas. Taip jau nutinka, jog kolektyvo nariai šia veikla užkrečia ir savo šeimos narius, jiems taip pat ima patikti. Vaikai ir išvyksta, tačiau širdyje dainos lieka, – teigė D. Šeduikienė. – Mums tai ir yra svarbiausia. O kas tęs paskui pradėtą veiklą“.
Zita papasakojo, jog šia kryptimi jie uoliai dirba. Pavyzdžiui, šiuo metu jaunimas aranžuoja lietuvių dainas savo stiliumi. Įtraukti jaunimą į tokią veiklą pavyko dalyvaujant projektuose. „Moderniai daro liaudies dainas, kaip sakoma, savo kalba. Jaunuoliai turės galimybę sudalyvauti koncerte su folkroko grupe „Žalvarinis“. Vėliau tikimės aranžuotes padovanoti mokykloms, kad galėtų sėkmingai jas naudoti savo veiklose“, – pasakojo vadovės.

Tradicijos su išskirtiniais akcentais
Jurginių atmosfera Palangoje visuomet būna ypatinga. Šventinę nuotaiką kuria išskirtinai pasidabinę ansamblių nariai, neįtikėtiną akimirką sukuria ansambliečiai apsupę tvenkinį.
„Išties labai gražu būna. Jeigu tik nelyja. Nes vienais metais lijo lietus. Ir įsivaizduojate, visiškai nesklinda garsas. Per vandenį įprastai labai gerai garsas sklinda. Lietui lyjant – dainuok nedainavęs, nieko nesigirdi. Vienais metais organizavome pramogas su žirgais tokioje pievoje. Sukrovėme laužą, jis pradėjo šildyti žemę. Tokiame purvyne teko braidyti... Net galvojome atšaukti, bet darėme vis tiek“, – prisiminimais dalijosi Zita.
Jeigu tik yra koks akcentas kuriais metais, tuomet būtinai su juo siejamos ir Jurginės. Kartą šventėje dalyvavo ir smakas, kuris vėliau buvo sudegintas, Kęstutis vadavo Birutę, kartą šventės dalyviai kasė lobį, kai tik pasirodė knyga „Palangos istorija“.
„Tai yra tradicija. Kaip kad margučius per Velykas marginam jau tūkstančius metų, taip ir Jurginės tradiciškai švenčiamos su eitynėmis, susibūrimu, buvimu gamtoje, užlipimu ant Birutės kalno“, – pastebėjo Z. Baniulaitytė.
Tradiciškai Jurginės prasidės eitynėmis Vytauto gatve link Birutės parko 15 valandą. Vėliau Birutės parkas prisipildys liaudiškos muzikos garsų – skambės dainos, sutartinės, bus sukami rateliai. O 16.30 val. ant Birutės kalno visi paminės folkloro kolektyvo „Mėguva“ 30-ąjį gimtadienį. Vėliau visi eis pasisveikinti su jūra. Renginį papuoš ir raitieji skautai su žirgais žemaitukais.
Šeštadienio vakarą muzika skambės ir Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – čia 18.30 val. vyks vargonų muzikos ir choro koncertas.
Per Jurgines tradiciškai ant Birutės kalno, šv. Jurgio koplyčioje, aukojamos šv. Mišios. Tai numatyta sekmadienį, balandžio 22 d. Šv. Mišias praturtins ir folkloro ansambliai, giedosiantys tradicines giesmes.