Dainomis apipintas „Gubojos“ jubiliejus

Šeštadienį erdvi Kurhauzo salė nebeįstengė sutalpinti visų palangiškių ir iš kitų Lietuvos miestų atvykusių svečių, kurie čia rinkosi su 45 veiklos metų jubiliejumi pasveikinti mūsų miesto vardą Lietuvoje ir už jos ribų skambiai garsinantį Kultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Guboja“ ir jam 25 metus vadovaujantį Rimgaudą Juozapavičių.

Linkėjo skambėti dar daug metų
Šventinį renginį pradėjusi kartu su R. Juozapavičiumi 1989 m. į „Guboją“ atėjusi ir visą laiką jame dainuojanti mažuosius palangiškius „Gintarėlyje“ ir ne tik jame dainos mokanti muzikos mokytoja metodininkė Valdonė Juozapavičienė pristatė ir žaismingai pakomentavo filmuotą medžiagą apie pastarųjų metų „Gubojos“ koncertinę veiklą.
„Mes, moterys, nesakysime, kokį jubiliejų švenčia nedidelė, bet labai labai skambi „Guboja“, – juokavo V. Juozapavičienė, kai Kurhauzo salę drebinant susirinkusiųjų aplodismentams į sceną pakilo šventiškai pasidabinusios ansamblietės ir jų vadovas.
Ne tik aplodismentais lydėjo „Gubojos“ atliekamas dainas „Rudenėjant“ ir „Ten, kur svajonė“ šventės svečiai – jie pritarė scenoje dainuojančioms moterims. Ypač gražiai skambėjo dainos „Mano miestas“ premjera, po kurios ansamblį pasveikino Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.
„Kultūra – tas žiburys, kuris mums šviečia ir tada, kai gera, ir tada, kai liūdna. O ypač gražiai mes visi bendraujame per dainą. Todėl itin džiugu šiandien su gražiu jubiliejumi pasveikinti visas dainingąsias „Gubojos“ moteris ir jų vadovą Rimgaudą Juozapavičių su tuo, kad jau šitiek metų nenutrūkstamai ansamblis džiugina mus vis naujomis dainomis, turtingu repertuaru, kad jis garsina Palangos vardą ne tik Lietuvoje, atstovaudamas mūsų miestui respublikiniuose renginiuose, bet ir toli už šalies ribų. Linkiu „Gubojai“ ir toliau būti jaunai, gražiai ir skambiai“, – kalbėjo Š. Vaitkus, Palangos miesto Tarybos vardu įteikęs visoms kolektyvo narėms bei vadovui padėkas bei didžiulį gimtadienio tortą.
„Malonu matyti, kad tiek žmonių susirinko į Kurhauzo salę kartu su nuostabiu mūsų kultūros centro ansambliu „Guboja“ pasidžiaugti jubiliejumi, – kalbėjo Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys. – Visais laikais lietuvių pagrindinis ginklas buvo daina. Linkiu „Gubojai“ ir toliau kovoti dėl meilės Palangai taip pat skambiai, kaip ji darė visus šiuos metus“.
Kaip juokavo Ž. Kažys, pagrindinė jubiliejinė dovana „Gubojos“ dar laukia – šiuo metu baigiamos įrengti antrajame Kurhauzo aukšte esančius patalpos, kuriose rinksis ir repetuos kolektyvas.

Skambios ir žaismingos dovanos
Aidint aplodismentams, pereinantiems į ovacijas, Kurhauzo salėje skambėjo dainos „Širdis“, „Mama“, „Tris dienas, tris naktis“. Tarp dainų V. Juozapavičienė primindavo, kokiuose miesto bei šalies renginiuose dalyvavo „Guboja“, prisiminta graži jos draugystė su Palangos miesto savivaldybės viešąja biblioteka bei sveikatos centru „Energetikas“, dosniai parėmusiu jubiliejinį ansamblio renginį. Ypač daug dėmesio skirta patiems didžiausiems „Gubojos“ pasirodymams – nuo 1990 m. ansamblis atstovauja Palangai respublikinėse Dainų šventėse. Ir tai ne nuostabu, nes skamba moterų balsai tiesiog tobulai. Tai ypač gerai buvo girdėti nuostabia akustika pasižyminčioje Kurhauzo salėje a kapela skambant R. Juozapavičiaus harmonizuotai lietuvių liaudies dainai „Pamylėjau vakar“.
Savo pasirodymą „Guboja“ baigė žaisminga daina „Tamošius bekepurės“. Ir dar žaismingiau pasveikino savo vadovą R. Juozapavičių, lygiai prieš 25 metus atėjusį vadovauti chorui, vėliau tapusiam ansambliu „Guboja“.
„Atspėkite, kokį gyvūnėlį mes dabar įteiksime vadovui?“ – intrigavo ansamblio narės, į sceną įnešusios skraiste pridengtą padėklą. Nuėmus uždangalą, paaiškėjo, jog po juo buvusioje dėžutėje slėpėsi vyriškas kaklaraištis, vadinamas varlyte. „Kas pasakys, kad varlytė – ne gyvūnėlis?“ – neva rūsčiai žvilgčiojo į besijuokiančius žiūrovus „Gubojos“ dainininkės.
Po „Gubojos“ į sceną kilo ansamblio pasveikinti atvykę kolektyvai, nešini ir muzikinėmis, ir ne tik muzikinėmis dovanomis. Palangiškes sveikino Jonavos kultūros centro moterų choras „Guoba“, vadovaujamas Neringos Kukarinienės, Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“, vadovaujamas Laimutės Dzedaravičienės. Be „biso“ nuo scenos žiūrovai nepaleido Methardo Zubos vadovaujamo Linkuvos kultūros centro vyrų ansamblio „Šiaurys“. „Gubojos“ moteris skambiomis dainomis sveikino kolegos – R. Juozapavičiaus vadovaujamas Palangos šaulių vyrų choras.
O jungtinio visų svečių ir jubiliačių choro atliekamas dainas V. Kernagio „Baltas paukštis“ ir E. Drungotės žodžiais G. Paškevičiaus sukurtą „Mano kraštas“ dainavo visi buvusieji salėje.
Ilgai dar Kurhauzo salėje skambėjo aplodismentai, mylimą kolektyvą sveikino palangiškiai ir ne tik mūsų miesto gyventojai, linkėdami „Gubojai“ sulaukti dar daug daug dainingų jubiliejų.

Svarbiausia – nepasenti...
„Kuo ypatinga „Guboja“? – susimąstė R. Juozapavičius, kai po koncerto šį klausimą jam uždavė „Palangos tiltas“. – Visų pirma tuo, kad ansamblyje labai maža narių kaita. Turime keturias nares, kurios dainuoja visus 25 metus. Vadinasi, žmonės „prigyja“, nenori išeiti“.
Pasak vadovo, kaitos, žinoma, esama, ir tai esą natūralu. Smagu būna, kai dėl tam tikrų priežasčių kurį laiką negalėjusios dainuoti moterys vėl grįžta į kolektyvą. Beje, jis formuojamas atsižvelgiant ne tik į muzikinius kriterijus, bet, kaip akcentavo R. Juozapavičius, ir į žmogiškiuosius... Šiuo metu ansamblyje yra 15 dainininkių, o koncerte dalyvavo trylika narių.
„Jei kalbėtume, kokie koncertai per tuos metus labiausiai įsiminė, būtų sunku ką nors išskirti – kiekvienas kažkuo ypatingas. Tačiau didžiausias įspūdis – kai pasiruošiame Dainų šventėms ir dalyvaujame jose. Kartais toks įspūdis, kad jeigu nevyktume į Dainų šventes, ir kolektyvo nebūtų“, – šypsosi vadovas, pripažinęs, kad dabar dirbti nėra sunku. Nors pirmieji metai lengvi nebuvo – turi praeiti laiko, kad kolektyvas „susigrotų“.
„Anksčiau yra tekę skambinti ir priminti, tiesiog prašyti, kad moterys ateitų į repeticijas. Tačiau tie laikai seniai praeityje. Dabar dažniau man skambinama“, – juokauja R. Juozapavičius.
O paklaustas, ko pats palinkėtų „Gubojai“, kuriai vadovauja štai jau 25 metus, sakė: „Nepasenti. Juk svarbu ne metai, o širdis“.
„Kas man yra „Guboja“? Šeima. Nebeįsivaizduoju gyvenimo be jos“, – sakė kartu su vyru nuo pat pirmųjų dienų į ansamblį atėjusi V. Juozapavičienė.
Lygiai taip pat apie ansamblį atsiliepė visos jo narės. „Ką bereikia ir sakyti, jeigu pats mūsų branduolys dainuoja ne pirmą dešimtmetį. Galime tik pasidžiaugti, kad turime „Guboją“. Ir pasilinkėti pačios sau – dainuoti, o vadovui – kad nepritrūktų kantrybės mus mokyti“, – kalbėjo jubiliejų atšventusios „Gubojos“ dainininkės.