Ar tikrai neatsiliekame niekuo?

Oficialiam asmeniui su žurnalistu bendraujant ir ne viešai, vertėtų atidžiau klausytis, ką pats pasakai.
Tokią išvadą turėjo pasidaryti prieš porą savaičių Palangoje nesėkmingai pašnekėjusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Susitikusi su kurorto viešbučių ir restoranų verslininkais ji leido sau Palangą pavadinti labiausiai atsilikusiu šalies kurortu. Esą, kitų kurortų atžvilgiu, situacija Palangoje esanti liūdnesnė nei liūdna. Tokias emocijas jai sukėlė miesto vaizdas atvykus ketvirtadienį vakare, kai ji „nustėro“ išvydusi tuščias gatves.
Prieš kokį 10 metų toks LVRA vadovės vertinimas niekam nebūtų užkliuvęs, o tuometė kurorto valdžia viešai patirtą gėdą stengtųsi kuo greičiau užmiršti. Tačiau šiandien, kai Palanga keletą paskutiniųjų metų neabejotinai rodo veržlaus atsigavimo ženklus, toks pernelyg kategoriškas E. Šiškauskienės teiginys yra tolygus šūviui sau į koją.
Reakcijos ilgai laukti nereikėjo. E. Šiškauskienės pasisakymus išplatinus didžiausiam Lietuvos internetiniam naujienų portalui „Delfi“, sujudo gausūs komentatoriai. Net ir nuolatiniai pajūrio kurorto kritikai, šiaip nepraleidžiantys progos šliūkštelėti smirdinčių paplavų, suprato, kad Palangą pavadinti labiausiai atsilikusiu kurortu yra kiek per stipru.
Supratusi, ką pasakė, atatupsta ėmė trauktis ir pati E. Šiškauskienė, kuri lyg ir bando atsisakyti savo žodžių ir žurnalistę kaltina neteisingai interpretavus jos mintis. Tačiau nuo „Delfi“ publikacijos jau praėjo visa savaitė, bet kažką oficialiai neigti LVRA prezidentė neskuba.
O neigti, pasirodo, ir nėra ko. Paklausta E. Šiškauskienė savo vertinimo neatsisako – Palanga atsilieka dėl fiksuojamo didžiausio sezoniškumo, apie kurį LVRA prezidentė sprendžia iš viešbučių užimtumo statistikos. Pernai Palangoje vidutinis viešbučių užimtumas siekė 38 proc., o Druskininkuose – 57 proc. Pastarojo kurorto viešbučiai per praėjusius metus priėmė apie 241,7 tūkst. turistų, o Palangos – tik 149,4 tūkst. Druskininkų viešbučiai pernai suteikė apie pusę milijono nakvynių, o Palangos – beveik pusantro šimto tūkstančių mažiau.
Keista, kad Palangos viešbučiuose, kurių yra gerokai daugiau nei Druskininkuose, fiksuojamas mažesnis apsigyvenančių turistų skaičius, kai vasarą bent jau du mėnesius pajūryje jie būna sausakimši. Negi kitu metų laiku Palangos viešbučiai stovi visiškai tušti? Gal šalies viešbučių veikla besirūpinančiai E. Šiškauskienei labiau derėtų pagėdinti Palangos viešbučių savininkus, kad šie labiau skaičiuotų savo svečius ir nuo valstybės neslėptų mokesčių.
Druskininkams palankesnę statistiką akcentuojanti LVRA prezidentė nutyli apie realius į Palangą atvykstančių poilsiautojų srautus. Lyg nežinotų, kad 10 kartų daugiau už viešbučius poilsiautojų priima privatus sektorius, kuris, deja, dirba šešėlyje ir realųjį priimtų svečių skaičių nutyli.
Iš tiesų, sezoniškumas Palangoje yra neišvengiamas, nes net ir E. Šiškauskienei turėtų būti aišku, kad žiemą neįmanoma pritraukti nė šimtosios dalies to, kas prie jūros atvažiuoja vasarą. Tai kad Palanga yra prie jūros, šaltuoju metų laiku šiam kurortui nesukuria jokios papildomos poilsiautojų traukos.
Palangoje veikiančiose sanatorijose lyg ir netrūksta SPA bei sveikatinimo paslaugų, dėl kurių aukštinami Druskininkai. Tačiau žiemą, kai galimas poilsiautojų srautas yra beveik tik iš Lietuvos, Druskininkus lankytojais maitina palyginti netoli esantys du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas.
Greta Palangos teturime tik Klaipėdą, kuri yra per arti. Pramogauti į Palangą atvažiavę klaipėdiečiai vargu ar čia pasiliks nakvynei, jei už pusvalandžio kelio nemokamai gali išsimiegoti namuose. Kita vertus, Palangoje pernelyg daug yra poilsiui skirtų antrųjų būstų, į kuriuos atvažiavę savininkai į jokias turistų statistikas nepatenka.
Vis dėlto, su E. Šiškauskiene reikia sutikti, kad Palanga nuo Druskininkų atsilieka pramogomis. Kad ir kaip per paskutinius penkerius metus kitus kurortus lenktume pagal investicijas į miesto infrastruktūrą, visuomenei skirtą baseiną su minimalia vandens pramogų zona dar tik ruošiamės statyti. Akivaizdu, kad Palangos atgimimas turėjo prasidėti ne nuo naujos sporto salės statybos, o nuo baseino.
Apie žiemą poilsiautojus galėjusią vilioti stacionarią čiuožyklą Bangų gatvės aikštelėje dabartiniai Palangos vadovai kalbėjo dar 2011 metais ateidami į valdžią. Praėjus 6 metams teturime tik šioje vietoje tokią statybą numatantį detalųjį planą. Ledo ritulio federacija dėl naujos čiuožyklos kalbasi Klaipėdoje, bet ne Palangoje. Kodėl?
Šaltuoju metų laiku poilsiautojų stokojanti Palanga juos galėtų pritraukti tik originaliomis paslaugomis ir pramogomis. Kadaise buvo rimtai susižavėta observatorijos idėja. Juo labiau, kad vakarinėje Lietuvos dalyje tokio objekto nėra. Ir paruoštą pastatą turime, ir šios idėjos įgyvendinimas nebrangiai tekainuotų. Tačiau kaip greitai Palangos valdžia užsidegė, taip spėriai ir atšalo. Minios poilsiautojų observatorija, aišku, nepritrauktų, tačiau norinčiais pažvelgti į žvaigždes bent 10 viešbučio numerių būtų užimta nuolat.
Palangoje triuškinančiai rinkimus laimėjusiems konservatoriams žiemos stadiono vietoje buvo siūloma įgyvendinti miniatiūrų parko idėją. Po vasarą praveriamu stiklo gaubtu ten galėtų atsirasti miniatiūrinė Lietuva su pažintinėmis interaktyviomis atrakcijomis, kavinukėmis, žaidimų aikštelėmis vaikams.
Tokio miniatiūrų parko, regis, nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kainuotų nepigiai, gal reiktų ne vienerius batus nudrengti ieškant rėmėjų, tačiau, neabejoju, kad ištisus metus čia plūstų turistai ir naujieną norintys pamatyti lietuviai.
Kurorto valdžiai ambicinga idėja pasirodė per sprangi. Pasakų parką prie „Kupetos“ įrengti buvo lengviau. Nesakau, kad jo nereikėjo, tačiau žiemą dėl jo turistai į Palangą nevažiuoja.