Raimundai, bedarbiu tikrai neliksi!

Prieš šventes Talibano mulos tiubeteiką užsimaukšlinęs buvęs vidaus reikalų ministras, Seimo rinkimų nevykėlis ir vis dar sunykusios Liberalų ir centro sąjungos atsakingasis sekretorius (vadinasi, viešas asmuo) Raimundas Palaitis interviu vieno leidinio žurnalistei pasiguodė apie per dvyliką politikoje praleistų metų išvystytą nepasitikėjimo sindromą, pareiškė, kad traukiasi iš viešo gyvenimo bei politikos ir užsiminė turįs ketinimų grįžti į verslą.
Anot buvusio ministro, „jei kas nors ką pasiūlys“. Nekukliai jis ir užsiminė, ką galėtų veikti: „Stebiu biržas, finansines rinkas...“
Kitais žodžiais tariant, „piariniu“ straipsniu užsimojo nušauti kelis zuikius: pranešti, kad jis, su turtinga operatyvinių tarnybų vadovo patirtimi, galėtų, „jei kas nors pasiūlys“, arti verslo dirvonus (žinoma, vadovo kėdė pageidautina), paskelbti, kad žurnalistai (ir „Palangos tiltas“) šiukštu nesidomėtų jo praeitimi ir dabartimi – nerašytų, kaip iš jo nuosavos kišenės galbūt bus išieškoma 120 tūkstančių litų – tiek, kiek Vidaus reikalų ministerijai galbūt teks sumokėti buvusiam FNTT vadovui V. Gailiui už buvusio ministro R. Palaičio neteisėtą sprendimą jį atleisti.
Žurnalistai, gi susiprotėkite patys: juk suviduriavusios Liberalcentristų partijos vienas lyderių save jau paskelbė „privačiu asmeniu“!
Palangai, ko gero, svarbiausia buvusio ministro žinia, kad jis pustosi padus ir dings iš politikos.  Vadinasi, ir iš vietinės.
Ach, koks gi gracingas R. Palaičio žingsnis: įsigeidė privataus gyvenimo ir pasitrauks iš politikos savanoriškai kaip misiją atlikęs signataras. Tarsi gėdingo, tašką politinėje karjeroje padėjusio pralaimėjimo Seimo rinkimuose nė nebūtų buvę!
Po katastrofiškai R. Palaičiui susiklosčiusių rinkimų į Seimą, kurorto politikos sluoksniuose buvo pasikuždama, kad R. Palaičiui gelbėjimo ratą mes kurorto savivaldybės Tarybos liberalcentristai – „atlaisvins“ vietą savivaldybės Taryboje, palikdami jam vilčių nors vietos politikoje.
Buvo šnekama, kad ir pats R. Palaitis norėtų revanšo prieš koją jam pakišusį konservatorių P. Žeimį ir merą Š. Vaitkų.
Bet buvusio ministro pareiškimas apie tai, kad „neis dirbti į politiką“ reiškia ne tik jo asmeninę kapituliaciją, bet ir labai liūdną baigtį kurorto liberalcentristams.
R. Palaičio verdiktas jiems aiškus:  liberalcentristų dienos suskaičiuotos, todėl nebūsiu jūsų gelbėjimo ratu.
R. Palaitis – įžvalgus: Liberalų ir centro sąjunga – jau praeitis, todėl gerovės reikia ieškoti kitur.
Bet manyti, kad R. Palaičiui net ir nuėjus kepti bandelių, jo įtaka staiga išgaruos, būtų daugiau nei naivu.
Neabejoju, kad net ir palikusiam Vidaus reikalų ministeriją, R. Palaičiui tereikės patapšnoti per  kurio nors operatyvine veikla užsiimančio departamento vado petį, kad rytoj būtų galbūt pasiklausoma jūsų pokalbių, įsilaužta į pašto dėžutę ar net pagrasinta.
Raimundai, nepulk į teismą – čia mano ir nemažos dalies palangiškių, ypač politikų, nuomonė.
„Palangos tilto“ apklausa, atskleidusi, kad net pusė mūsų svetainės skaitytojų tiki, kad Palangos savivaldybės Tarybos narių ir vadovų yra pasiklausoma, o net daugiau kaip ketvirtadalis mano, kad R. Palaičio „rankos yra ilgos, o ausys – smalsios“ net ir palikus VRM ministro kėdę, nėra reprezentatyvi, bet iškalbi.
Šiandien pasakykime tai, apie ką puse lūpų per Seimo rinkimus ir po jų šnekėjo rinkimų kompanijos dalyviai, ir ne tik: pokalbių yra pasiklausoma...
Apie įtarimų dėl pokalbių pasiklausymo ir nepasitikėjimo vieni kitais sukaustytą savivaldybės vadovybę šiandien mieste jau sklando anekdotai.
Net R. Palaitis interviu prisipažino per dvylika metų politikoje išvystęs nepasitikėjimo sindromą.
Sakote, nepagrįstai?
Neabejoju, kad R. Palaitis ir jo parankiniai Vidaus reikalų ministerijoje bei Palangoje darys viską, pasitelkdami visas priemones, kad sužlugdytų populiarų kurorto merą Š. Vaitkų.
To nepadarius, liberalcentristų vardo po kitų savivaldos rinkimų gali ir nelikti kurorte.
Konservatorių lyderis, aišku, tai gerai supranta, ir dėl to jis šiandien savivaldybėje gali atviriau kalbėtis tik su administracijos direktore A. Kilijoniene ir  asmeninio draugo T. Žulkaus liberalsąjūdiečių sparno atstovaujamu B. Martinkumi (tiesa, jo narystė partijoje yra suspenduota dėl VTEK pažeidimo), bet jokiu būdu ne su liberalcentristų lyderiu, vicemeru S. Sime, dažnai vadinamu R. Palaičio „ausimis ir akimis“ kurorte.
Maža visiems paslaptis, kai būgštaujama dėl pasiklausymo, pirmiausia baksnojama į buvusį ministrą R. Palaitį, į kurio Seimo rinkimų štabo Palangoje atidarymą, beje, atvyko vieno Vidaus reikalų ministerijos departamento vadovas – nekaltas akiniuotis su didelėmis galiomis.
Kažkaip praslydo pro spaudos dėmesį, kad R. Palaitis yra jo vaiko krikštatėvis, kurio santykiai su VRM aukštu pareigūnu liko labai šilti ir R. Palaičiui išlėkus į politikos užribį...
Šiandien prisipažįstu atvirai: taip, buvo ir manęs, „Palangos tilto“ redaktoriaus-direktoriaus, pasiklausoma.
Ir ne tik.
Ir tam turiu svarių argumentų.
Bet skirtingai nei kai kurie savivaldybės valdininkai nesu paranojos apsėstas, nes, kitaip nei meras Š. Vaitkus, susiejęs savo gyvenimą su Palangos ateitimi, šiandien esu Palangoje, rytoj – Vilniuje, šeštadienį – Londone, o sekmadienį būsiu Niujorke.
Ten, ko gero, net R. Palaičio bičiuliams VRM būčiau sunkiai pasiekiamas.
Bet kai po R. Palaičiui nesėkmingai ne be „Palangos tilto“ straipsnių apie buvusį ministrą susiklosčiusių Seimo rinkimų staiga ėmiau girdėti esąs prievartautojas, neįgalus ir velniai žino koks, kai kurios asmeninio gyvenimo detalės, kurios neįkišus snapo į asmeninį elektroninį paštą ar pasiklausius telefoninio pokalbio, negalėtų būti žinomos, nes esu labai privatus asmuo, ir kai mielas senukas, užėjęs į redakciją, baukščiai dalijasi gatvės „pletkais“, kad, girdi, „palaitininkai“ šneka, kad esu susilaukęs vos ne CŽV ar žydų „Mosado“ dėmesio savo gyvenime, norisi pliaukštelėti sau per kaktą: „Šventas Jurgi, iki ko prieita keršijant? Ir kas seka: „Mosadas“ ar R. Palaičio aplinkos žmonės?“
Sakote, visa tai – laužta iš piršto ir esu dar viena paranojos auka?..
Manykite, kaip norite.
Bet „Palangos tilto“ pradėtas tyrimas apie neteisėtą pokalbių pasiklausymą, pokalbiai su kai kuriais Seimo komitetų pirmininkais ir VRM  buvusiais pareigūnais, atskleidžia įdomių dalykų.
Apie juos skaitykite šiek tiek vėliau „Palangos tilte“.
Tad, grįžtant prie R. Palaičio siekio darbuotis versle, kuri finansų bendrovė gi nenorės tokio direktoriaus su tokia turtinga darbo VRM praeitimi ir plačiais ryšiais?
Raimundai, bedarbiu tikrai neliksi!