„Noriu turėti restoraną Palangoje“. Ar tikrai?

Kiekvienais metais socialinėje medijoje sklando tie patys juokeliai, neva Palangos verslininkai vėl skundžiasi dėl blogo sezono. Kalbama, kad apgyvendinimo ir maitinimo kainos vėl didžiulės, o Palangos verslininkams vis tiek blogai. Bet įsiklausę išgirstame, kad pelningai veikti keturis mėnesius, o mokesčius mokėti visus metus tikrai nelengva. Vasarą Palangoje paslaugų savikainą gerokai išaugina uždirbti norintys atvykę studentai, tiekėjai, muzikantai. Tad vasara – gerų uždarbių ir linksmybių laikas. Bet juk vasara taip greitai baigiasi, o mokesčiai lieka visus metus.

Kiek trunka sėkmingas vasaros sezonas? 

Šeimyninis HBH svetingumo verslas pradėtas vystyti dar praeitame tūkstantmetyje. Vilniuje HBH restorano vadove dirbanti Aida Čepukaitė pasakoja, kad Palangoje veikiančiam restoranui žiemą neveikti apsimoka labiau, nei veikti per dieną aptarnaujant tik keletą klientų.

„Vasarą lankytojų srautas didesnis, žiemą pajamų gaunama labai nedaug. O restoranas be nuomos, atlyginimų ir mokesčių už energiją visus metus turi dar ir niekam nematomų kaštų. Pavyzdžiui, mūsų pastatas turi nuostabų, autentišką šiaudinį stogą, bet jis gerokai padidina pastato rizikingumą, todėl vien jo draudimas kainuoja dvidešimt tūkstančių eurų per metus“, - apie šeimos verslo patirtis Palangoje pasakoja A.Čepukaitė.

Anot jos, ant verslo pečių gula ir energijos kainų didėjimas, minimalios algos didinimas, nuolat augančios tiekimo kainos, didėjančios draudimo įmokos, mokesčiai „Sodrai“, taip pat išlaidos dėl įvairių teisės aktų numatytų prievolių verslui, pavyzdžiui, nemažai nuostolių maitinimo įstaigoms atnešęs įstatymas dėl vienkartinių indų naudojimo. 

„Per metus turime keturis mėnesius, kai uždirbame, – pripažįsta verslininkė. – Dar yra keturi sunkaus egzistavimo mėnesiai ir dar keturi mėnesiai, kai restoranai galėtų užsidaryti – tai spalis, lapkritis, sausis ir vasaris“. 

Anot HBH atstovės, šiuo metu pusė restorano pajamų atitenka personalo užmokesčiui. Jos teigimu, valstybė turėtų skatinti smulkųjį verslą mokesčių lengvatomis, nes būtent jis gali tiekti kokybišką ir skanų maistą, o ne greitąjį maistą už pačią mažiausią įmanomą kainą.

Vienintelė išeitis – europietiškas 9-12 proc. PVM 

Šiauliečiai „Avenue Brasserie“ po penkerių metų sėkmės gimtame mieste atvežė savo numylėtą prekinį ženklą į Palangą ir čia net buvo pripažinti vienu geriausių kurorto restoranų. Tačiau po trijų sėkmingų vasarų šiemet savo įstaigą Palangoje uždaro, nes PVM maitinimui padidinus nuo 9 iki 21 proc. planuota plėtra virto... reorganizacija ir veiklos pabaiga.„21 proc. dydžio PVM tarifas yra nepakeliama našta visam maitinimo sektoriui, – sako „Avenue Brasserie“ šeimininkė Agnė Matačiūnienė. – Pastebėjome, jog kainos gerokai išaugo, mes nebegalime samdyti profesionalių darbuotojų, todėl tapome nebekonkurencingi.“ 

Verslininkei tikrai sunku atsisveikinti su daug darbo, rūpesčių ir meilės kainavusiu restoranu, bet ji griežtai atsisako dirbti neskaidriai, o dirbti be „šešėlio“ tokiomis sąlygomis jau nebeįmanoma.

„Kolegoms galime patarti tik tiek – pasistenkite užsimerkti ir kažkaip išgyventi šį laikotarpį su viltimi, kad įvyks svarbūs sektoriui pokyčiai, – sako Agnė Matačiūnaitė. – O valdžiai patartume atsimerkti ir suprasti, jog maitinimo sektorius nebegali padengti net savo išlaidų“.

Dvigubi valstybės praradimai 

„Mūsų įmonė per pirmus aštuonis šių metų mėnesius sumokėjo 107 proc. daugiau mokesčių nei pernai, – sako Natalija Ignatjeva, kavinės „Žvėryno smuklė“ ir restorano „Natali“ valdytoja. – Viskas būtų puiku, bet per tą patį laiką buvome priversti atsisakyti 5 darbuotojų ir visą šį laiką neturėjome galimybės jokioms investicijoms. Vegetuojame ir laukiame.“ 

Kiekvieno mėnesio 10 dieną verslininkė savęs vėl ir vėl klausia, kaip laiku sumokėti algas, mokesčius ir atsiskaityti su tiekėjais. Didžiausią stresą kelia nežinomybė, nes mokestiniai pakeitimai daromi keletą kartų per metus, neskaičiuojant įvairių pasaulinių krizių, kurios taip pat veikia.

„Jaučiamės lyg vargšė neprižiūrima, nemylima, bet nuolat melžiama karvė, – žodžių į vatą nevynioja Natalija. – Nors pandemijos ir krizės metu išlaikėme visus darbuotojus, sukaupėme lėšų atostoginių išmokėjimui ir elgėmės kaip atsakingas verslas, mes vis tiek užkliūvam visiems. Mūsų pačių išlaikoma valstybė kiša mums pagalius. Kreipėmės į banką ir gavome atsakymą – „Jūs priklausote išskirtinai rizikingam maitinimo sektoriui“. 

Kavinės ir restorano valdytoja sako matanti susiformavusią ydingą praktiką – maitinimo sektoriui drastiškai trūksta darbuotojų, o Užimtumo tarnyba šios srities darbuotojams, užsiregistravusiems kaip bedarbiams, moka išmokas iš valstybės biudžeto. Verslininkė svarsto, kada valstybė pagaliau supras, jog didinant PVM maitinimui valstybė paranda du kartus – bankrutuojantys užsidarinėjantys ir veiklos apimtis mažinantys verslininkai sumoka mažiau mokesčių, be to, dalį valstybės lėšų teks išleisti bedarbio pašalpoms buvusiems šio sektoriaus darbuotojams.

„Verslo esmė yra uždirbti pinigus ne tik valstybei, bet ir sau. Šiandien jau nebematau galimybių užsidirbti“, – sako Natalija Ignatjeva.

Parengė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija