Teismas: „Pajūrio rezidencijai“ išduotasis leidimas statybai panaikintas pagrįstai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė palikti nepakeistą 2011-aisiais priimtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti statybos leidimą, kurio pagrindu buvo rekonstruota „Pajūrio rezidencija“ (buvęs viešbutis „Neringa“) bei panaikinti įsakymą dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Apeliacinį skundą aukščiausios instancijos teismui pateikę „Pajūrio rezidencijos“ valdytojai vylėsi kitokio teismo sprendimo, o kol jo laukė, iš vietos nejudėjo taikos sutarties, dėl kurios buvo derėtasi Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, derinimas bei pasirašymas.

Kreipėsi prokuratūra
Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo kreipėsi viešąjį interesą ginantis Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Teismo prašyta panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-ųjų vasario 8 d. patvirtintą žemės sklypo S. Daukanto g. 10,8 / A. Mickevičiaus g. 1, Palangoje, detalųjį planą; Savivaldybės administracijos tų pačių metų vasarą išduotą projektavimo sąlygų sąvadą esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų minėtame sklype statybai bei šiems darbams 2007-ųjų sausį ir gegužę bei 2008-ųjų vasarį ir rugpjūtį išduotus statybos leidimus; panaikinti 2009 metų balandį ir liepą pasirašytus statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Prokuroras, be kitų, jo nuomone, padarytų pažeidimų atkreipė teismo dėmesį į tai, kad minėtas sklypas yra urbanistinės vertybės teritorijoje ir griežto paminklosauginio režimo bei kurortinės teritorijos rekreacinėje poilsinių funkcinėje zonoje. Pagal Specialųjį paveldosauginį planą nauja statyba čia galima atkuriant istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros dalis ir erdves. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas 42 proc. sklypo užstatymo tankumas ir 100 proc. intensyvumo rodiklis, pastatų aukštis – 34 metrai, kai tuo tarpu šioje teritorijoje draudžiama viršyti 5 proc. užstatymo tankumą.

Rado pažeidimų
Taip pat nurodoma, jog Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta darbo grupė 2008-ųjų birželį patikrinusi minimo objekto detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei jų išvadą, statinio projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo dokumentus ir statinio techninį projektą, patikrinimo akte konstatavo pažeidimus – techniniame projekte nurodytas statinių aukštis neatitinka žemės sklypo detaliajame plane nurodytų reikalavimų.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija 2009-ųjų spalį pripažino tinkamais naudoti I-ojo etapo darbus – rekonstruotą poilsio pastatą, esantį S. Daukanto g. 10 ir kartu su juo pastatytus vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklus ir gerovės elementus, o tų pačių metų liepą tinkamais naudoti buvo pripažinti pastate suformuoti 129 nekilnojamojo turto objektai.
Prokuroro teigimu, neteisėtų sprendimų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėti administraciniai aktai.  

Panaikino vieną statybos leidimą bei aktus
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nusprendė nutraukti administracinę bylą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-ųjų vasario 8 d. patvirtintojo žemės sklypo S. Daukanto g. 10,8 / A. Mickevičiaus g. 1, Palangoje, detaliojo plano; projektavimo sąlygų sąvado; 2007-ųjų sausį ir gegužę bei 2008-ųjų vasarį išduotų statybos leidimų panaikinimo.
Kitoje dalyje prokuroro prašymus nuspręsta patenkinti: panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotas statybos leidimas esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų S. Daukanto g. 8, 10 / A. Mickevičiaus g. 1 statybai. Taip pat panaikinti 2009-aisiais pasirašyti rekonstruoto poilsio pastato S. Daukanto g. 10 ir jame suformuotų 129 kadastro objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktai.
Šį teismo sprendimą aukščiausios instancijos teismui apskundė visos suinteresuotos šalys: pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija bei tretieji suinteresuotieji asmenys: UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“, AB SEB bankas ir Stasys Juškus.
Šių metų spalio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį atmesti apeliacinius skundus ir paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Siekta taikos sutarčių
Priminsime, jog pernai gegužę Vyriausybė buvo pritarusi pasiūlymams dėl taikos sutarčių su penkių objektų savininkais Palangoje. Darbo grupės siūlymuose numatyta, jog statytojai taikos sutartimis turėtų parengti statinių projektų pakeitimo pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala kurorto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui, taip pat jie turėtų įsipareigoti nereikšti pretenzijų valstybei ar Palangos savivaldybei.
Darbo grupės išvadose siūlyta sudaryti taikos sutartis dėl planuojamų, pradėtų ar jau pastatytų statinių buvusių poilsio namų „Eglė“, „Kastytis“, „Neringa“ bei buvusio „Jūratės“ baseino vietose ir objektų Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje dalyje tarp Ošupio, Jūros, Mokyklos gatvių bei Šventosios vandenvietės – „Elijos“ komplekso. Dėl visų šių statybų į teismus kreipėsi prokurorai, galutinių sprendimų teismai dar nebuvo priėmę.
Iš darbo grupės pažymos matyti, kad išduodant leidimus šiems penkiems statiniams buvo padaryta klaidų: prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismuose ginčija kai kurių minėtų teritorijų detaliuosius planus, techninių projektų sprendinius ir kitus dokumentus.
Taip pat pažymėta, kad teismams nusprendus griauti statinius, jų savininkų patirtą žalą gali tekti atlyginti neteisėtus sprendimus priėmusiam viešojo administravimo subjektui.
 

Kompromisiniai variantai
Pernai vasarą Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė, jog jos vadovaujama institucija laikosi pozicijos, kad jeigu įmanoma surasti išeitį, reikia jos ieškoti kiekvienoje situacijoje.
Tarpžinybinės darbo grupės, kurią savo potvarkiu sudarė Ministras pirmininkas, darbo rezultatas yra kompromisinis variantas, kad būtų priimti mažiausiai Palangos vertingąsias savybes žalojantys sprendimai.
„Valstybei nebus pateikti ieškiniai, o statytojai įsipareigoja parengti statinių pakeitimo projektinius pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala Palangos miesto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui. Taigi, KPD vertinimas yra pozityvus – būtina pagaliau nutraukti metų metus besitęsiančius bylinėjimusis“, – sakė D. Varnaitė.
Darbo grupės siūlymus komentavęs Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis sakė, jog dėl susidariusios situacijos dalis kaltės tenka valstybės arba savivaldybių institucijų pareigūnams.
„Noriu pabrėžti, kad nė vienas iš tų penkių objektų nėra savavališka statyba – „sugalvojau, turiu sklypą ir statau“. Visi jie turi konkrečius leidimus, tačiau kartais viršijamas aukštingumas, atsiranda kitokių pažeidimų. Dažnai pats investuotojas tik iš dalies yra kaltas“, – sakė D. Matulionis.

Bus sunku sutarti
„Sudarant taikos sutartis statytojai arba projektų plėtotojai turės pateikti planuojamų ar jau pastatytų statinių projektų pakeitimų projektinius pasiūlymus, kurie turės būti suderinti su Savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine statybos inspekcija, – aiškino kurorto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas. – Rengiant juos pirmiausia reikės įvertinti tai, kas jau turima, ir nebesivelti į ginčus dėl skaičiukų. Tarkim, „Pajūrio rezidencijai“ – buvusiai „Neringai“ – didžiausi priekaištai yra dėl pristatytų papildomų dviejų aukštų, nors, mano įsitikinimu, daug didesnę žalą daro šalia atsiradę trys agresyvūs tūriai, dėl kurių pretenzijų nereiškiama. Reikės derinti, kokiomis priemonėmis bus galima kompensuoti vadinamąją žalą. Kol kas siūloma „apželdinti“ fasadus“.
Pasak KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Vitalijaus Juškos, jeigu kalbėtume apie objektus, padariusius daugiausiai žalos Palangos miesto istorinei daliai, tai visų pirma derėtų išskirti „Pajūrio rezidenciją“.
„Reikia suvokti, kad Palangos istorinė dalis bei į jos teritoriją įeinanti Palangos senojo miesto vieta nėra vienalytė. Šiaurinė vadinamosios U2 teritorijos dalis mažiau vertinga, nes ten nedaug kas išliko po didžiojo 1938-ųjų metų gaisro. Tuo tarpu vertingiausia yra pietinė senosios Palangos dalis su savo pušynais bei mažo užstatymo tankumo sklypais. Ir čia dar sovietmečiu iškilęs didžiulis skaudulys dar labiau išbujojo – ir taip aukštas pagrindinis pastatas paaugo dar dviem aukštais, be to, ant S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvių kampo atsirado trys fabriko korpusus primenantys statiniai. Aš asmeniškai tikrai sunkiai įsivaizduoju, kokiu būdu būtų galima kompensuoti „Pajūrio rezidencijos“ padarytą žalą Palangos istorinei daliai“, – pasidalijo savo nuomone inspektorius.