Aukščiausios instancijos teismas atmetė eilinį Jackų šeimos skundą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų Virginijos Jackienės ir Gedimino Jackos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje dėl žemės sklypo suderinimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rugpjūčio 28 d. priėmė neskundžiamą nutartį atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.

Administracinę bylą
nutraukė
Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kurio nutartį V. ir G. Jackos apskundė LVAT, pareiškėjai kreipėsi su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2006 m. rugsėjo bei spalio mėnesiais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio atliktus žemės sklypų, esančių Vytauto g. 43a bei Vytauto g. 45, Palangoje, planų suderinimus bei įpareigoti KPD pateikti atsakymą į pareiškėjos Virginijos Jackienės 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą.
Vėliau jie atsisakė savo reikalavimų panaikinti žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45, Palangoje, plano suderinimą bei įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į V. Jackienės pareiškimą. Nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms šie reikalavimai prarado prasmę.
Pagrįsdami savo reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio Vytauto g. 43a, Palangoje, plano suderinimo panaikinimo, V. ir G. Jackos nurodė, kad 2006 m. spalio 19 d. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio suderintame šio žemės sklypo plane atsidūrė dalis Jackų šeimai priklausančių Palangos kurhauzo pastato priklausinių – kiemo aikštelių. Jų teigimu, šis žemės sklypo planas suderintas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nerengiant detaliojo plano.
Taip pat paaiškinta, jog Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį, kurioje sprendžiamas klausimas dėl minėtų kiemo aikštelių nuosavybės teisių ir restitucijos taikymo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Atskirasis skundas
atmestas
Nepatenkinti tuo, ką nutarė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, V. ir G. Jackos padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti aukščiau minėtą nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, jog atskirasis skundas atmetamas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį nutraukti administracinę bylą.
Pareiškėjai šioje byloje ginčijo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. atliktus žemės sklypų, esančių Vytauto g. 43A, Palangoje, ir Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, planų suderinimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypai, esantys Vytauto g. 43A, ir Vytauto g. 45/J. Basanavičiaus g. 1, Palangoje, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, kadangi jų teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė — Palangos kurhauzas.
Pažymėtina, jog reikalavimas gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimą tam tikrai veiklai vykdyti, be kita ko, norint dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, yra nustatytas siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.
Konstatuotina, jog V. ir G. Jackos šiuo atveju nėra subjektai, kuriems teisės aktai suteikia teisę kreiptis į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, todėl ir šiuo aspektu jų reikalavimai dėl KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo atliktų žemės sklypų planų suderinimų panaikinimo negali būti nagrinėjami teisme.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Turtas įgytas neteisėtai
Beje, V. ir G. Jackų skunde minėtoji byla pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį, kurioje keltas klausimas dėl priklausinių – kiemo aikštelių – nuosavybės teisių ir restitucijos taikymo, gegužės 21 d. buvo išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme.
Šioje byloje ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui pateikė ieškinį, kuriame būta šešių vienas iš kito išplaukiančių prašymų. Pirmasis – pripažinti negaliojančia 2001 m. spalio 3-iosios dovanojimo sutartį, kuria V. Jackienė padovanojo sutuoktiniui G. Jackai 43/100 dalį administracinio pastato, adresu Vytauto g. 45/ J. Basanavičiaus g. 1, Palangos mieste ir atitinkamą dalį kiemo statinių – kiemo aikštelę dalyje dėl atitinkamos dalies kiemo statinių perdavimo bei pripažinti negaliojančiu tos pačios datos priėmimo perdavimo aktą, kuriuo V. Jackienė minėtą turtą perdavė G. Jackai ir grąžinti savivaldybės nuosavybėn.
Vėliau minėtasis turtas buvo perdovanotas V. ir G. Jackų vaikams.
Prokuratūra nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu 2000 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės, pripažinta negaliojančia dalyje dėl kiemo statinių atitinkamos dalies pardavimo. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
Per keletą metų Jackų šeimos nariai pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartimis perleido kitų statinių (kiemo aikštelės) dalis vieni kitiems.
Teismui pripažinus negaliojančia 2000 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės dalyje dėl kiemo statinių pardavimo, išnyko pagrindas, kuriuo buvo įgyta V. Jackienės nuosavybė į kiemo statinių – kiemo aikštelės – dalį, todėl negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti pripažinti ir vėlesni sandoriai, sudaryti tarp atsakovų.
Pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais dalyje dėl 43/100 dalių Kurhauzo kiemo statinių, jie turi būti grąžinti savivaldybės nuosavybėn, nes iš asmenų įsigijusių kiemo statinių dalis neatlygintinai, nurodytas nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas visais atvejais neįrodinėjant įgijėjo nesąžiningumo, o kiemo statinių dalys, kurias yra įgiję ginčijamomis pirkimo-pardavimo bei mainų sutartimis turi būti grąžintos savivaldybei, nes atlygintinais sandoriais juos įgiję asmenys yra nesąžiningi ir valdo juos neteisėtai.
Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti ginčytinas dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn Kurhauzo priklausinius.