Teismas atmetė Jackų šeimos siekį perdalinti restauruotą Kurhauzą

 Sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė dvi nutartis, kuriomis atmetė Jackų šeimos pretenzijas dėl sklypo prie Kurhauzo suderinimo bei dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl sklypo padalijimo LVAT priimtoji nutartis yra neskundžiama. Klaipėdos apygardos teismo nutartį apeliantai per tris mėnesius turi teisę apskųsti kasacine tvarka.

 Kėlė pretenzijas dėl žemės

Į LVAT pareiškėjai – Jackų šeima – kreipėsi dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje dėl sklypo suderinimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. atliktą žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45, Palangoje, plano suderinimą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymą ir panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo, esančio Vytauto g. 45, Palanga, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos kurhauzo pastato, o likusi pastato dalis nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei. Prie pastato suformuotas 0,5274 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, buvo įteisintas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu. Šio žemės sklypo suformavimas ir jo teisinis įregistravimas neva pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. atmetė pareiškėjų skundą. Šį sprendimą Jackų šeima apskundė LVAT.

LVAT skundą atmetė

LVAT nustatė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų ir pagrįstai skundo dalį atmetė.

Ginčydami sprendimą dėl žemės sklypo Vytauto g. 45, Palangoje, kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo, pareiškėjai reikalavimą siejo su savo nuosavybės teisėmis į ginčo teritorijoje esančius statinius, tačiau nenurodė ir neįrodė ginčijamo akto įtakos šioms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.

Byloje be kita ko nustatyta, jog būdami ginčo teritorijoje esančių statinių bendraturčiais, pareiškėjai nesinaudojo iniciatyvos teise organizuoti žemės sklypo prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių plano rengimą, be to, nėra ginčo teritorijai gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo atitinkamais straipsniais, LVAT teisėjų kolegija sausio 27 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria nutarė atmesti

pareiškėjų Gedimino Jackos, Virginijos Jackienės ir Virgedos Jackaitės apeliacinį skundą, o jų apskųstąjį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

 Pageidavo perdalinti Kurhauzą

Sausio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo Jackų šeimos apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad jie ir Palangos miesto savivaldybė yra statinio, esančio adresu Vytauto g. 45, bendraturčiai. Palangos miesto savivaldybei priklauso dalis Kurhauzo, kurią pagal panaudos sutartį naudoja BĮ Palangos kultūros centras.

Ieškovai po 2002-ųjų rugpjūtį kilusio gaisro, 2010 rugsėjį surašius avarijos tyrimo aktą, buvo įpareigoti nugriauti likusias po gaisro pastato konstrukcijas, konservuoti pamatus, šiuo metu realaus valdytino turto neturi. Palangos miesto savivaldybė, naudodama turtinę vertę turinčią išlikusią bendro turto dalį, yra privilegijuotoje padėtyje palyginti su ieškovais.

Jackų šeimos teigimu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Norint jį atstatyti, teismo prašyta nustatyti naudojimosi Kurhauzu tvarką pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą Kurhauzo pastato mūrinės dalies techninį projektą, kitaip tariant, bendraturčiai pageidavo dalies Savivaldybės restauruojamojo pastato.

Atsakovė – Palangos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 16 d. teismas patvirtino taikos sutartį dėl ginčo statinio naudojimosi tvarkos, o pats statinys sudegė iki taikos sutarties pasirašymo. Tiek ieškovai, tiek savivaldybė privalėjo atstatyti valdomas pastato dalis. Taikos sutartyje nurodyta, kad medinė pastato dalis gali būti restauruota, pritaikyta pagal šiuolaikinius reikalavimus ir eksploatuojama atskirai nuo mūrinės dalies be žalos kultūros vertybei. Savivaldybė pagal nustatytą naudojimosi tvarką jau restauravo jos naudojamą Kurhauzo dalį. Ieškovai bylinėjasi nenorėdami investuoti į pastato rekonstrukciją ir vengdami turto paėmimo visuomenės poreikiams. Nėra pagrindo prašyti pripažinti ieškovų teisę atstatyti ieškovų valdomą Kurhauzo dalį, nes savivaldybė tokios ieškovų teisės niekada neginčijo.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-ųjų rugsėjo 17 d. sprendimu Jackų šeimos ieškinį atmetė.

Pageidavimai atmesti

Minėtąjį Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą Jackų šeima apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, aukštesnės instancijos teismas nustatė, jog rašytine bylos medžiaga patvirtinta, kad Kurhauzo medinė ir mūrinė dalys buvo paveiktos 2002 metų gaisro. Teismui priimant 2003-ųjų gegužės 16 d. nutartį, minėta situacija šalims buvo žinoma ir buvo jų įvertinta nustatant būtent tokią naudojimosi tvarką. Nurodė ir tai, kad duomenų, jog po 2003-ųjų gegužę teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi tvarkos padėtis yra iš esmės pasikeitusi, ieškovai nepateikė. Konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės naudojama Kurhauzo mūrinė dalis yra rekonstruota. Ieškovai medinės dalies, kuri teismo nutartimi paskirta jiems naudotis ir gali būti rekonstruota, nerekonstravo. Duomenų, kad neturi galimybės atstatyti savo naudojamos dalies, nepateikė.

Taip pat teismas konstatavo ir tai, kad ieškovų pateiktas naujas naudojimosi Kurhauzu pasiūlymas ne tik neatitinka Kurhauzo įsigijimo metu galiojusio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, bet ir pažeidžia bendraturtės Palangos miesto savivaldybės teisėtus lūkesčius. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl teisės atstatyti statinio dalis suteikimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovai ar kiti asmenys trukdo naudotis šia teise.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nepateikė duomenų, kad dėjo pastangas patys atstatyti 2003-05-16 teismo nutartimi jiems paskirtą naudotis ginčo statinio dalį, jų teismui pateiktą naują naudojimosi Kurhauzu tvarkos pasiūlymą vertina ne tik kaip neatitinkantį Kurhauzo įsigijimo metu galiojusio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, bet ir kaip pažeidžiantį bendraturtės Palangos miesto savivaldybės teisėtus lūkesčius, neracionalų bei įtvirtinantį neprotingą, neefektyvų ginčo statinio naudojimą.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos administracinis teismas ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos ginčo statiniu nustatymo atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą.

 Atstatytas istorinis teisingumas

„Galima tik pasidžiaugti teismų priimtais sprendimais, kuriais pagaliau atstatytas istorinis teisingumas ir dedami taškai daugiau nei dešimtį metų besitęsiančiose istorijose dėl Kurhauzo sklypo suformavimo ir padalijimo bei dėl naudojimosi nuosavybe tvarkos nustatymo“, – „Palangos tiltui“ sakė miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Jis pabrėžė, jog dar 2003-iaisias, jau po gaisro, Teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatyta naudojimosi Kurhauzu tvarka. Jackų šeima, vietoj to, kad būtų tvarkiusi jai priklausiusią Kurhauzo dalį, visokeriopai stengėsi kaišioti pagalius į ratus Savivaldybei, 2011-aisiais pradėjusiai mūrinės dalies rekonstrukciją. Pats rekonstrukcijos procesas buvo atsidūręs pavojoje, kai bendrasavininkai nenorėjo duoti savo sutikimo pastato viduje atlikti jo pritaikymo naudojimui darbus, ir net dėl to teko kreiptis į teismą.

„Itin džiugina LVAT neskundžiama nutartis, kuria įtvirtintas mūsų kadencijos pradėtas skubiai su KPD, NŽT ir Vyriausybe suderintas sklypo prie Kurhauzo įteisinimas. Sklypas suformuotas pagal 2000-aisiais parengtą detalųjį planą, dalis jo yra prie mūsų nuosavybes teise valdomos Kurhauzo dalies, kita dalis – prie bendraturčių valdomos nuosavybės. Tiesa, dėl jos yra pradėtas teismo procesas, kuriuo KPD siekia perimti buvusiąją medinę Kurhauzo dalį valstybės nuosavybėn“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus, dar kartą pasidžiaugęs istoriniais teismų sprendimais.